žakas širakas

Sausio mėnesį didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – kultinio spektaklio „Urvinis žmogus“ kūrėjas „Idioteatras“ pristatys visą Prancūziją ir šalies prezidentą Žaką Širaką pavergusį spektaklį „Menas“. Dainiaus Kazlausko režisuota tragikomedija atskleidžia trijų ilgamečių draugų istoriją, kuomet kone penkiolika metų trukusi Seržo (Arūnas Sakalauskas), Marko (Darius Meškauskas) ir Ivano (Giedrius Savickas) draugystė ima braškėti per siūles dėl požiūrio...

Buvęs Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) nestos prieš teismą dėl kaltinimų Paryžiaus merijos lėšų iššvaistymu. Jis sutiko sumokėti 550 tūkst. eurų baudą, o jo partija, kuriai priklauso ir dabartinis šalies prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy), sumokės 1,65 mln. eurų kompensaciją.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas pranešė atiduodantis savo šunį, šiam surengus trečiąją agresyvią ataką, praneša „BBC“. Pranešama, jog Sumo, Maltos bišonas, įkando Ž.Širakui į pilvą, netoli skrandžio srities, prezidento bute Paryžiuje. Pasak Ž.Širako žmonos Bernadetės, šuo jau seniai išgyveno depresiją. Sumo buvo pripatęs lakstyti po erdvius prezidentinių rūmų (Palais de l'Élysée – pr.

Netikėtas Nikolia Sarkozy priepuolis sukėlė įtarimų, ar šalies vadovas neslepia tikros savo sveikatos būklės. Sekmadienį didžiosios pasaulio žinių agentūros nukreipė žvilgsnius į Paryžių. Eliziejaus rūmai pranešė, kad Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy netikėtai paguldytas į ligoninę. Bėgiodamas netoli Versalio rūmų į vakarus nuo Paryžiaus jis staiga susmuko ir buvo nugabentas į ligoninę. Šis įvykis paskatino žiniasklaidą labiau pasidomėti sportiškojo Prancūzijos prezidento sveikata.

Šiandien oficialiai pasikeis aukščiausia Prancūzijos valdžia - po 12 prezidentavimo metų Žakas Širakas užleidžia vieta Nicolas Sarkozy.Centro-dešinės atstovas Nicolas Sarkozy, Ž. Širako įpėdinis, prezidento rinkimuose nurungė kairiųjų kandidate Segonel Royal.Antradienį 11 valandą iš Ž. Širako naujasis Prancūzijos prezidentas simboliškai perims Eliziejaus rūmų, šalies prezidentūros, raktus.N. Sarkozy bus patikėti ir Prancūzijos branduolinio ginklo slaptieji duomenys.

Keturi realiausi pretendentai į Prancūzijos prezidento postą penktadienį baigė rinkimines kampanijas, praneša „Euronews.net“. Rinkimai Prancūzijoje turi įvykti poryt.  Centristas Fransua Beiru (Francois Bayrou) prieš pat rinkimus kvietė rinkėjus sulaužyti tradiciją, jog šalies politiniame gyvenime dominuoja dešinioji arba kairioji politika.

ES džiūgauja: „Vienas iš didingiausių momentų ES istorijoje“, – džiaugėsi Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. „Kibirkštis, kuri pradės trečiąją technologinę revoliuciją“, – teigė Angele Merkel. Jie, be abejo, šnekėjo apie ES energetikos politiką. Neseniai  ES priėmė vieną  iš ambicingiausių ir labiausiai skubotų sprendimų – iki 2020-ųjų patrigubinti atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą ir penktadaliu sumažinti anglies dvideginio emisijas.

Politinis Europos Sąjungos (ES) flirtas su Turkija įgavo realias derybines formas, nepaisant visų vidinių Europos politikų nesutarimų. Kažkokiais būdais tolimesnės politinės ES ekspansijos šalininkai sugebėjo įtikinti pavienius skeptikus, jog su Turkija galima pradėti derybas dėl būsimos pastarosios šalies narystės Sąjungoje. „Procesas pajudėjo“, - kaip kadaise sakė vienas pasaulinio garso politikas reformatorius ir akivaizdu, kad Turkija šio proceso pabaigą mato be jokių kompromisų.

Serija sprogimų, nugriaudėjusių keleiviniuose traukiniuose Madride ketvirtadienio rytą, kainavo mažiausiai 173 žmonių gyvybes. Tokio masto teroro aktas, surengtas prieš pat Ispanijos parlamento rinkimus, privertė nutraukti rinkimų kampaniją šalies viduje ir nedelsiant sukėlė pasaulio valstybių vadovų ir veikėjų pasipiktinimo reakciją. Ispanijos užsienio reikalų ministrė Ana Palasijo (Ana Palacio): "Mes nepuolame kaltinti ETA grupuotės, bet tos atakos turi jos požymių.

Rusijos santykiuose su Vakarais yra per daug susierzinimo, Maskva pyksta dėl Čečėnijos nepripažinimo karo su terorizmu dalimi, dėl dvigubo pralaimėjimo Moldavijoje ir Gruzijoje ir dėl to, kad Europos Sąjunga ir NATO "pavogė" Baltijos valstybes, ketvirtadienį rašo įtakingas britų dienraščio "Financial Times" apžvalgininkas Kventinas Pylas (Quentin Peel). Rusijos politikos žinovai seniai laukė ministro pirmininko Michailo Kasjanovo atleidimo, jis yra logiška Boriso Jelcino epochos veikėjų valymo...

Oficialūs duomenys parodė, kad praėjusiais metais, palyginus su 2002-aisiais, smarkiai sumažėjo euro zonos prekybos perteklius. Šie rezultatai tarsi pagrindė Europos lyderių įspėjimus, jog aukštas euro kursas gali sustabdyti regiono ekonominį atsigavimą. Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba "Eurostat" paskelbė, kad 12 euro zonos šalių prekybos perteklius sumenko nuo 98,9 mlrd. eurų 2002 metais iki 72,5 mlrd. eurų pernai. Euro zonos eksportas per tą patį laikotarpį sumažėjo 3 proc.

Airijos ministras pirmininkas Bertis Ahernas (Bertie Ahern) atmetė Prancūzijos ir Europos Komisijos siūlymus dėl "dviejų greičių" Europos, teigdamas, kad Sąjunga turi likti vieninga, rašo dienraštis "The Guardian". Airijos, kuri pirmąją šių metų dieną perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), premjeras teigė, jog valstybės narės privalo pabandyti įveikti nesutarimus, gruodžio mėnesį sužlugdžiusius derybas dėl ES Konstitucijos.

Ketvirtadienio (10.23) Vakarų spaudoje daug temų: Irako atkūrimas ir jo rėmėjai, Baltijos šalys. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga. Per ateinančias dvi dienas Madride pasaulio turtingesnės šalys ir finansų institucijos paskelbs įnašus į Irako atkūrimą, rašo “New York Times” redaktoriai vadinamosios donorų konferencijos proga ir ragina donorus būti dosnius.

25 dabartinių ir būsimų Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai, baigę pirmą karštų derybų dėl Konstitucijos ratą, išvyko namo. Derybas tęs užsienio reikalų ministrai lapkričio pabaigoje Romoje. Iki to laiko tikimasi išspręsti daugelį nesutarimų, iškilusių po vienos dienos karštų derybų sesijos. Konferencijos šeimininkas Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) ragino pasilikti prie pirminio teksto varianto, sudaryto 105 Konvento narių.

Europos Sąjungos vadovai šeštadienį baigė pirmąjį derybų dėl būsimos bloko Konstitucijos projekto turą taip ir nesuderinę savo pozicijų. Vyriausybės, kovojančios už nacionalinius interesus naujojoje Konstitucijoje, neturėtų pamiršti bendrų Europos tikslų, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi). "Europos interesai yra kiekvieno interesai", - pabrėžė S. Berluskonis.

Didžiosios Britanijos spauda šiandien daugiausiai aptarinėja ministro pirmininko Tonio Bleiro kalbą leiboristų partijos suvažiavime. Tačiau kitų šalių apžvalgininkams tai nelabai rūpi - jie ieško kitų temų. Trečiadienio (10.01) laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Gintaras Aleknonis.

Nobelio premijos komitetas pirmadienį Osle nusprendė, kam šiemet atiteks prestižinė Taikos premija. Kas tapo laureatu arba laureatais, bus viešai paskelbta spalio 10 dieną. Kaip informavo Nobelio instituto direktorius Geiras Lundestadas (Geir Lundestad), penki komiteto nariai su naujuoju pirmininku Ole Danboltu Misu (Ole Danbolt Mjs) priešakyje apsisprendė dėl vieno arba kelių laureatų iš šiemet gausaus 165 kandidatų sąrašo.

Pirmadienio (09.22) Vakarų laikraščių apžvalgoje: Europos Sąjungos referendumas Latvijoje, įtikinama Edmundo Štoiberio vadovaujamos partijos pergalė Bavarijoje ir Europos didžiųjų valstybių nesutarimai. Spaudos apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Laimantas Jonušys.

Korsikos gyventojai sekmadienį vykusiame referendume dėl didesnio savarankiškumo atmetė reformų projektą. Pasak Prancūzijos vidaus reikalų ministro Nikolo Sarkozio (Nicolas Sarkozy), prieš jį balsavo 50,9 proc. rinkėjų ir 49 proc. buvo už. Rinkėjų aktyvumas siekė 60 proc. Tokie netikėti referendumo rezultatai reiškia pralaimėjimą konservatyviai premjero Žano Pjero Rafareno (Jean-Pierre Raffarin) Vyriausybei bei jos pradėtam decentralizavimo procesui.

Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac), pagrasinęs pasinaudoti veto teise, torpedavo derybas dėl Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos.

Šiandien užsienio spaudos apžvalgoje: Amerika ir Europa, Artimųjų Rytų taikos planas. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius. Britų dienraštis “Financial Times” spausdina didelį straipsnį apie sąmokslą, kuris suskaldė senąją ir naująją Europą.

Lietuva ir dar šešios Europos valstybės galbūt nusiųs savo karius į Iraką, kur nuvertus Sadamo Huseino (Saddam Hussein) režimą įsivyravo chaosas ir kilo plėšikavimų banga, dalyvauti taikos palaikymo operacijoje, praneša Reuters-ELTA, remdamosi trečiadienį Atėnuose sužinota informacija. Siekdamos stabilizuoti pokarinį Iraką, JAV kreipėsi į Daniją, prašydamos perimti vadovavimą maždaug 3 tūkst. karių dydžio taikos palaikymo pajėgoms. Kopenhaga į šį prašymą dar nėra davusi jokio atsakymo.

Europos Sąjunga (ES), 2004 metais priimdama į savo sudėtį dešimt naujų narių, privalo išsaugoti vienybę ir apsispręsti dėl savo politinių siekių, pirmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac). Trečiadienį Atėnuose kalbėdamas ES viršūnių susitikime, per kurį dešimt naujųjų narių pasirašys Stojimo sutartis, Ž. Širakas (Jacques Chirac) pabrėš, jog blokas turėtų pasinaudoti plėtra kaip proga savo būsimo vystymosi gairėms nubrėžti, žurnalistams pasakė jo atstovė.

Užsienio laikraščiuose svarstoma, ar Irako kare įvyko lūžis. Penktadienio (04.04) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius. Britų dienraščio “Guardian” korespondentas Martinas Vulakotas pranašauja, kad supuvęs Irako režimas pagreitins savo mirtį, Irako kareiviai balsuos kojomis ir Bagdado mūšio nebus. Šiuolaikiniame kare sostinės neatsilaiko, kai šalis užimta.

Dešimt Europos Sąjungos kandidačių, įskaitant ir Lietuvą, trečiadienį gali atsipūsti - pašalinta svarbi kliūtis jų kelyje į turtingąjį Europos bloką, nes Europos Parlamento komitetas didžiąja balsų dauguma patvirtino ES plėtros planą. Vis dėlto dėl Irako konflikto ir požiūrio į jį susidariusios įtampos kai kurie Europos parlamentarai balsavo prieš tai, kad Lenkija ir kitos kandidatės, pritarusios JAV siūlomam karui su Iraku, būtų priimtos.

Užsienio spauda jau komentuoja Bušo ultimatumą Sadamui Huseinui. Apie tai skaitykite “Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Virgio Valentinavičiaus parengtoje antradienio (03.18) užsienio spaudos apžvalgoje. Londono dienraščio “Times” redakcijos straipsnyje rašoma, kad vakar prezidento Džordžo Bušo paskelbta tiesos valanda buvo trumpa.

Reikia susitaikyti su mintimi - kol nepasibaigs dar neprasidėjęs karas Irake, tol Vakarų spaudos pagrindinė tema bus dar neįvykęs karas. Apie tai skaitykite “Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Gintaro Aleknonio parengtoje apžvalgoje. Įtikinėjant Džordžą V. Bušą Irako bylą perduoti Jungtinių Tautų Organizacijai svarbiausią vaidmenį suvaidino Tonis Bleiras, - rašoma britų dienraščio “Daily Telegraph” redakciniame straipsnyje. Šiandien Bleirui reiktų atleisti, jeigu jis gailėtųsi taip daręs.

Irako karo šalininkai ir priešininkai tęsia ginčą visais frontais - tai pagrindinė dienos tema, apie kurią rašo svarbiausi užsienio laikraščiai “New York Times”, “International Herald Tribune”, “Telegraph” ir kiti. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius. Amerikos dienraščio “New York Times” redakcijos straipsnyje teigiama, kad prezidento Džordžo V. Bušo vyriausybė įrodė, jog galima planuoti ir Irako karą, ir kovoti su tarptautiniu terorizmu.

Vokietija, Rusija ir Prancūzija pirmadienį paskelbė naują Irako nuginklavimo taikiomis priemonėmis iniciatyvą, kuri Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje bus svarstoma kaip alternatyva JAV, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos rezoliucijos, sankcionuojančios karinius veiksmus, projektui. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) ir Vokietijos federalinis kancleris Gerhard Schroeder (Gerhard Schroeder) po konsultacijų Berlyne pareiškė nepritariantys naujosios rezoliucijos projektui.

Andrius Kunčina apžvelgia trečiadienio (02.19) užsienio spaudą - dauguma Vakarų Europos dienraščių komentuoja Prancūzijos prezidento Žako Širako priekaištus Sąjungos kandidatėms. Na, ir Lietuvai taip pat.

Rusijos ir Prancūzijos prezidentai, Vladimiras Putinas ir Žakas Širakas (Jacques Chirac), pirmadienį pakartojo esantys už taikų Irako konflikto sureguliavimą, o Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleras (Tony Blair), atvykęs į neeilinį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, pareiškė, jog dauguma žmonių supranta, kad neįmanoma taikiai nuginkluoti Sadamo Huseino (Saddam Hussein). Vakare per telefoninį pokalbį V. Putinas ir Ž. Širakas (Jacques Chirac) pabrėžė, kad tik Jungtinių Tautų Organ...