Vokietija, Rusija ir Prancūzija pirmadienį paskelbė naują Irako nuginklavimo taikiomis priemonėmis iniciatyvą, kuri Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje bus svarstoma kaip alternatyva JAV, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos rezoliucijos, sankcionuojančios karinius veiksmus, projektui.
Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) ir Vokietijos federalinis kancleris Gerhard Schroeder (Gerhard Schroeder) po konsultacijų Berlyne pareiškė nepritariantys naujosios rezoliucijos projektui. Jie susipažinę su tekstu, tačiau nematantys pagrindo amerikiečių, britų ir ispanų pozicijai perimti, pabrėžė abu lyderiai. Irako krizę vis dar įmanoma išspręsti taikiai, vadovaujantis 1441-ąja Saugumo Tarybos rezoliucija. Pasak Ž. Širako, šiuo metu nėra jokių priežasčių, kurios pateisintų naujos rezoliucijos priėmimą.
Vokietija, Prancūzija ir Rusija siūlo pagal tvirtą grafiką Irake paspartinti ir išplėsti masinio naikinimo ginklo paieškas, padidinant inspektorių skaičių, sukuriant mobilias laboratorijas, kurios tikrintų įtartinus sunkvežimius, ir įdiegiant naują žvalgybos iš oro sistemą. Apie ginkluotės inspektorių darbo eigą būtų kas tris savaites pranešama JT Saugumo Tarybai. Inspektoriai Irake turėtų tęsti savo misiją dar mažiausiai keturis mėnesius.
Ž. Širako teigimu, kada inspektoriai turėtų baigti savo darbą, bendrame trijų valstybių siūlyme nėra numatyta - tai turėtų nuspręsti atsakinti JT pareigūnai. Jis taip pat paragino Bagdadą nedelsiant, kaip to reikalauja JT, pradėti naikinti didesnio negu 150 kilometrų nuotolio raketas "Al-Samoud-2".
Prancūzija ir Rusija, kurios kartu su Vokietija pirmą kartą bendrą iniciatyvą dėl Irako paskelbė prieš dvi savaites, yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės ir gali vetuoti bet kokį jos sprendimą. Ž. Širakas pirmadienį tiesiai nepasakė, ar jo šalis pasinaudotų veto teise. Tačiau, anot jo, nėra jokio pagrindo atsisakyti "taikos logikos" ir pereiti prie "karo logikos".
Vokietijos kancleris irgi akcentavo, kad Irakas privalo įvykdyti visus JT ginkluotės inspektorių reikalavimus. Kita vertus, Berlynas ir Paryžius toliau pagal išgales sieksiantys, kad dabartinis konfliktas būtų išspręstas taikiai. Atsakydamas į JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Ramsfeldo (Donald Rumsfeld) kandžias pastabas apie Prancūziją ir Vokietiją kaip "senosios Europos" valstybes, kurios tariamai vienintelės nepritaria kariniams veiksmams, G. Šrioderis pabrėžė, jog abi valstybės nepritaria karui, nes gerai žino, ką jis reiškia.
"Galbūt tai ir skiria senąją gerąją Europą nuo kitų, kad Europos žmonės giliai įsisąmonino, ką iš tikrųjų reiškia karas, - sakė Vokietijos vadovas. - Galbūt tai žinant, bus lengviau suprasti, kas vienija už taikų Irako nuginklavimą kovojančius prancūzus ir vokiečius".
Anot šaltinių Niujorke, JAV ir Didžiosios Britanijos rezoliucijos projektą atvirai remia tik Ispanija ir Bulgarija, o visos kitos linksta pritarti bendrai trijų Europos valstybių taikos iniciatyvai.dpa-Reuters-ELTA