Dešimt Europos Sąjungos kandidačių, įskaitant ir Lietuvą, trečiadienį gali atsipūsti - pašalinta svarbi kliūtis jų kelyje į turtingąjį Europos bloką, nes Europos Parlamento komitetas didžiąja balsų dauguma patvirtino ES plėtros planą.
Vis dėlto dėl Irako konflikto ir požiūrio į jį susidariusios įtampos kai kurie Europos parlamentarai balsavo prieš tai, kad Lenkija ir kitos kandidatės, pritarusios JAV siūlomam karui su Iraku, būtų priimtos.
"Mes (Užsienio reikalų komiteto nariai) paskelbėme teigiamą žinią dešimčiai stojančių šalių ir esame įsitikinę, kad Europos Parlamentas pasielgs panašiai savo plenarinėje sesijoje balandžio 9 dieną", - sakė komiteto pirmininkas Elmaras Brokas (Elmar Brok), kuris yra Vokietijos krikščionių demokratų partijos atstovas.
Jis sakė, kad jo vadovaujamame komitete už ES plėtros planą balsavo 55 nariai, du buvo prieš, vienas susilaikė. Pagal šį planą dešimt kandidačių nuo 2004 metų gegužės 1 dienos taps ES narėmis.
Beje, ES įstatymų leidėjai turėjo balsuoti už kiekvienos kandidatės ataskaitą atskirai. Kai kurie, daugiausiai kairuoliai, balsavo prieš Lenkiją ir kitas JAV požiūriui į Irako krizę palaikiusias šalis. Tame dešimtuke, be minėtų Lenkijos ir Lietuvos, yra Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ir Malta.
Taigi, Europos Parlamentas ES plėtros klausimu balsuos balandžio 9 dieną vyksiančiame plenariniame posėdyje. Pritarimas reikš, kad atsivers kelias istorinei ceremonijai, vyksiančiai balandžio 16 dieną Atėnuose. Graikija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
Stojimo į ES sutartį turės ratifikuoti stojančiųjų valstybių ir dabartinių 15 ES narių parlamentai. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) kritikavo daugelį kandidačių, kad jos remia JAV ir Didžiosios Britanijos pasiryžimą karu išspręsti Irako krizę, bet Elmaras Brokas (Elmar Brok), kartodamas ES plėtros komisaro Giunterio Ferhoigeno (Guenter Verheugen) nuomonę, sakė, kad būtų nesąžininga kaltinti jas, kai ir dabartinės ES narės neturi bendros nuomonės Irako klausimu.
Reuters-ELTA
