Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac), pagrasinęs pasinaudoti veto teise, torpedavo derybas dėl Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos.
Ketvirtadienį jis Salonikuose, kur vyksta ES viršūnių susitikimas, pareiškė Vokietijos kancleriui Gerhardui Šrioderiui (Gerhard Schroeder) ir Graikijos ministrui pirmininkui Kostui Simičiui (Kostas Simitis), kad Liuksemburgo derybose buvo iškilęs pavojus "gyvybiškai svarbiems nacionaliniams interesams", teigia informuoti diplomatiniai šaltiniai. Tada K. Simitis (Kostas Simitis) nurodęs savo žemės ūkio ministrui Georgijui Drisui (Georgios Drys) nutraukti derybas.
Ž. Širakas (Jacques Chirac) ir G. Šrioderis (Gerhard Schroeder) sutarę šį penktadienį susitikti dar kartą. Manoma, kad jie aptars praėjusią savaitę pasiektą Vokietijos ir Prancūzijos susitarimą dėl žemės ūkio politikos reformos.
Šį pusmetį ES pirmininkaujančios Graikijos vadovas K. Simitis (Kostas Simitis) ketvirtadienį paskelbė, kad per Salonikų aukščiausio lygio susitikimą žemės ūkio reformos klausimas nebus svarstomas. Tiesa, šaltiniai tvirtina, kad diskusijos šiuo klausimu vyko per susitikimo pertraukas. Pagrindinė viršūnių konferencijos tema yra migracija, saugumo politika ir naujoji Europos konstitucija.
Anot turimos informacijos, Ž. Širakas (Jacques Chirac), jausdamas stiprų Prancūzijos ūkininkų spaudimą, siekia pirmiausia neleisti mažinti grūdų ir pieno supirkimo kainų, priartinant jas prie pasaulinių kainų. Prancūzija užima pirmą ir antrą vietas ES pagal grūdų ir pieno gamybą. Vietos ūkininkai pelnosi iš to, kad Briuselis kompensuoja skirtumą tarp žemos kainos pasaulinėje rinkoje ir didelių kainų ES rinkoje.
Ginčas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos pavojingai eskalavo ketvirtadienio vakarą. Naujasis Europos Komisijos kompromisinis pasiūlymas susilaukė griežtos Prancūzijos ir daug kitų ES valstybių kritikos. Iki tol Prancūzija vienintelė priešinosi žemės ūkio komisaro Franco Fišlerio (Franz Fischler) siūlymams dėl reformos.
Papildomos Europos Komisijos nuolaidos Prancūzijai nepalaužė Paryžiaus priešinimosi. Pasak šaltinių, Prancūzijos žemės ūkio ministras Ervas Geimaras (Herve Gaymard) sugebėjo į savo pusę patraukti Airijos, Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Portugalijos ir Suomijos delegacijas.
F. Fišleris (Franz Fischler), kuris į derybų nutraukimą reagavo akivaizdžiai nusivylęs, pagrindiniais punktais patenkino prancūzų reikalavimus, pavyzdžiui, sutiko, kad Prancūzijoje laikomoms karvėms žindenėms negaliotų numatoma tvarka dėl paramos ir gamybos apimčių atsiejimo. Šiuo metu parama ūkininkams yra susieta su grūdų ir galvijų gamybos apimtimis - kuo daugiau ūkininkas užaugina, tuo daugiau paramos gauna. Komisaro nuomone, šis perprodukciją skatinantis stimulas turi būti panaikintas.
dpa-ELTA
