vytautas mitalas

Seimui svarstant Vyriausybės siūlomą kai kurių mokesčių pertvarką reikės įveikti įvairias interesų grupes, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.  „Žinau, kad reikės įveikti atskiras interesų grupes, įvairiausius interesų sluoksnius, bet žinokite, tą anksčiau ar vėliau vis tiek būtų reikėję daryti ir visada yra geriau (anksčiau – BNS) negu vėliau“, – penktadienį per diskusiją dėl Vyriausybės planuojamų įstatymų pataisų Seime sakė V. Mitalas.

Netrukus Seime laukia ir daugybė kitų aštrių klausimų – valdantieji svarsto kurti tyrimų komisiją, kas pavedė Valstybės saugumo departamentui tikrinti Gitano Nausėdos štabo narius, savo eilės laukia ir Laisvės partijos Civilinės sąjungos įstatymas. Laisviečiams koją pakišti gali ir savivaldos rinkimai – jeigu du valdantieji antrajame ture bus išrinkti merais, koalicija nebeturės daugumos.

Laisvės partija šiuo metu yra valdančiojoje koalicijoje nacionaliniu lygmeniu, tačiau savivaldoje tai buvo vieno miesto – Vilniaus – partija. Kitose savivaldybėse laisviečiai merų ar savivaldybių tarybų narių neturėjo. Šiuose rinkimuose Laisvės partija iškėlė viso labo 15 kandidatų sąrašų skaičiuojant su koaliciniais. Kaip sako partijos vicemininkas Vytautas Mitalas, kandidatai buvo keliami ten, kur buvo stiprūs partijos skyriai.

Seime nerimstant aistroms apie tai, kaip buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių Čilėje pasiekė informacija apie jam mestus įtarimus sunkiais nusikaltimais, aiškėja vis daugiau detalių. Ar valdantiesiems svarbu, kas galėjo nutekinti informaciją Bartoševičiui? Daugiau apie tai Žinių radijo laidoje „Pozicija" su Laisvės partijos nariu, Seimo vicepirmininku Vytautu Mitalu.

Seimo vicepirmininkas, kalbėdamas apie galimą informacijos nutekinimą dėl Seimo nario mandato atsisakiusio Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, ragina ką nors žinančius apie situaciją „nebevalkioti virvės“ ir pateikti paaiškinimus. „Kviečiu tuos žmones, kurie dar kažko jaučiasi nepasakę, nebevalkioti virvės ir pasakyti ką jie žino, ką jie gali pasakyti, ką jie turi pasakyti, nes yra vieši asmenys“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo vicepirmininkas.

Seimo valdantieji vis labiau spiečiami į kampą dėl tyrimo, kas nutekino Bartoševičiui informaciją apie prokurorų pradėtą pedofilijos bylą. Opozicija savo žvilgsnius kreipia į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kelios valandos prieš Bartoševičiui skubotai iš Čilės atsiunčiant atsistatydinimo pareiškimą, turėjo pokalbį apie būsimus įtarimus Seimo nariui su Generaline prokurore.

Laisvės partijai nepavyko įtikinti Seimo kolegų pritarti kanapių dekriminalizavimui. Baudžiamojo kodekso pataisoms nepakako balsų. Šiai idėjai ne itin pritaria ir dalis teisėsaugos institucijų, sakydami, kad argumentas apie jauno žmogaus gyvenimo sugriovimą yra neteisingas, mat daugeliu atveju atsakomybės šie jau ir taip išvengia. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir Seimo narys Vytautas Mitalas.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Laisvės partijos valdyba priėmė sprendimą steigti analitinį centrą – Liberalios demokratijos institutą. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, planuojama, jog centras vykdys analitinę, tiriamąją ir šviečiamąją veiklą stiprinant liberalizmą bei liberalią demokratiją Lietuvoje. Liberalios demokratijos instituto vadovu tapo teisingumo ministrės patarėjas, partijos valdybos narys Danielius Ilkevičius. Instituto sprendimų priėmimo galią turės Laisvės partijos valdyba.

Seimas žengė dar pusę žingsnio į priekį svarstant mažo kiekio kanapių turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą Lietuvoje. Po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, pagal kurias mažo kiekio kanapių turėjimas savo reikmėms būtų baudžiamas įspėjimu arba bauda. Vis dėlto, lydinčiajam teisės aktui – Baudžiamojo kodekso pakeitimui – nepritarta, ir jis bus dar kartą svarstomas vėliau, rašoma pranešime spaudai. Žingsnį Seimas žengė, bet pratrūko pūliniais.

Generalinė prokuratūra atmeta Laisvės partijos atstovo Seime Vytauto Mitalo pareiškimą, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė pritaria frakcijos iniciatyvai dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kanapių kiekiu be tikslo jas platinti.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Laisvės partija tikisi, jog valdančiosios koalicijos kolegos parems jų iniciatyvą dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą, sako šios partijos frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. „Labai yra valdančiosios koalicijos frakcijoms nesunku pasirinkti, nes ir mokslo argumentai, ir koalicijos kolegų argumentai yra vienoje pusėje, tai aš tikiuosi, kad jie tą pusę ir pasirinks“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis.

Į Seimo salę grįžta Laisvės partijos iniciatyva dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą. Frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas viltingai žvelgia į ateitį ir mano, kad parlamentarai pritars šiai idėjai. Dėl šio projekto įtraukimo į plenarinių posėdžių darbotvarkę trečiadienį sutarė valdančiosios koalicijos frakcijų atstovai. Ketvirtadienį numatytas projekto svarstymas.

Kauno mero Matijošaičio kabinete vykstančiuose pasitarimuose nuolat dalyvauja jo sūnūs, gyvenimo draugė ir „Vičiūnų“ teisininkė. Tokias išvadas skelbia Seimo Antikorupcijos komisija, pradėjusi tyrimą, kai pavasarį Kauno savivaldybės administracijos direktorių pareigūnai sulaikė su rekordiniu Lietuvoje – 140 tūkst. eurų – kyšiu. Pasak išvadų, Kauno miesto savivaldybėje klesti palankios sąlygos korupcijai. Viešieji pirkimai esą smarkiai pabrangsta, o pusė jų net neįtraukiami į išankstinį planą.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Antradienį paaiškėjo, kas galėtų užimti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko vietą. Į šias pareigas konservatoriai siūlo šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovaujantį Seimo narį Mindaugą Lingę. Pats parlamentaras, kalbėdamas apie savo kandidatūrą į BFK pirmininkus teigia, kad tai nėra pareigos, kurių jis siekė ar kurias projektavo.  M. Lingė sako vertinantis frakcijos pasitikėjimą. „Tai nėra pareigos, kurių siekiau ar kurias projektavau.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Ar valdantieji atsitraukia nuo vertybinės politikos? Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, tačiau jos pavadinime Taivanas jau neminimas. Pasirinktas Taipėjaus, Taivano sostinės vardas. Nors pernai, kai Vilniuje atsidarė Taivano atstovybė, būtent dėl šios šalies pavadinimo ir kilo tarptautinis skandalas.

Po Živilės Diawaros sulaikymo vėl kilo diskusijos dėl narkotikų dekriminalizavimo klausimo. Ar Seimas ryšis šiam žingsniui? Ar bausmės už kanapių laikymą atnešė naudos? Ar jų sušvelninimas gali skatinti vartojimą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nusivylė ne tik už lengvatą balsavusiais partiečiais, bet ir koalicijos partneriais laisviečiais. Pastarųjų atstovas Vytautas Mitalas tikino, kad palaikymo PVM lengvatai niekada neatsižadėjo.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

Seimo Laisvės frakcija ketvirtadienį antrai kadencijai seniūnu perrinko Vytautą Mitalą. Parlamentaras dar mažiausiai metus eis šias pareigas. Tuo metu jo pavaduotoju trečią kartą iš eilės perrinktas Tomas Vytautas Raskevičius.

Seimui ketvirtadienį preliminariai parėmus premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyvą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui pratęsti pusmečiui – iki 2023 metų liepos, Laisvės frakcijos vadovas Vytautas MItalas siekia, kad ji būtų pratęsta metams.  V. Mitalas ketvirtadienį registravo naują siūlymą pratęsti PVM lengvatą iki 2023 metų pabaigos.

Diskusija, kokius mokesčius, kaip reikėtų keisti, galėtų vykti kitais metais, sako Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. „Kol kas su biudžetu jų (mokesčių pakeitimų – BNS) teikiama nėra, tai reiškia, kad teoriškai įvairūs pakeitimai, kurie teoriškai galėtų būti kitais metais, jie tikrai neatsiras, bet galbūt kitais metais ta diskusija įvyks ir viešumoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Seime septyni Seimo kanceliarijos darbuotojai pateko į medikų rankas, 6 žmonės išvežti į ligoninę, vieną nukentėjusį medikai tiesiog gaivino automobilyje. Tiesa, niekas nenukentėjo, mat Seimo rūmuose vyko gaisro gesinimo, žmonių evakavimo ir gelbėjimo mokomosios taktinės pratybos. Pareigūnai mokėsi, kaip dūmuose paskendusiuose koridoriuose ieškoti Seimo narių ir kanceliarijos darbuotojų, keltuvu gelbėjo 6-ame aukšte įkaltintus asmenis.

Metams dar nepasibaigus, Seimas jau išleido visus komandiruotėms skirtus pusę milijono eurų iš Seimo pinigų kapšo. Dėl to jau stringa kai kurios suplanuotos komandiruotės į užsienį. Seimo valdyba sprendžia, iš kur traukti trūkstamus pinigus, ir pripažįsta, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones. Nuotraukomis savo feisbuke dalijasi buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga.

Seimo kanceliarija dar prieš mėnesi skelbė, kad solidarizuodamasis su žmonėmis ir verslu, parlamentas pradės taupyti elektrą – atjungs dalį liftų ir lempučių, temperatūrą patalpose užsuks iki 19 laipsnių. Šildančias kondicionavimo sistemas kabinetuose parlamento kanceliarija seimūnams žadėjo atjungti, tačiau atjungė ne visas. Parlamentarai jomis šildosi ir aiškina, kad taupyti sveikatos sąskaita nesiruošia.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų biudžeto projektas. Greta jo – visas šūsnis pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Vieni politikai siūlo netaikyti tarifo maistui, kiti – pratęsti lengvatas viešbučiams ir restoranams, treti ragina pritaikyti lengvatą įvairių daiktų remontui. Petras Gražulis siūlo taikyti nulio procentų PVM tarimą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus alkoholį ir tabaką.

Nuo spalio iki kovo verslui numatoma skirti iki pusės milijardo eurų dalį išlaidų elektrai kompensuoti, teigė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.  Pasak jo, verslui būtų kompensuojama pusė sumos virš 24 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros kainos ir jos kainos biržoje. „Verslas mokės 24 centus (už kilovatvalandę – BNS), ir pusę tos kainos (...) tarp biržos kainos ir 24 centų kompensuos valstybė.

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Į Seimą grįžta alkoholis. Seimo valdyba atšaukė Valinsko laikų draudimą prekiauti parlamente svaigalais. Tą pasiūlė Seimo kancleris, nes tikisi, kad pelnas iš Seime išgerto alkoholio suvilios verslininkus ten gaminti ir užkandą bei kitą maistą parlamentarams, biurokratams bei jų svečiams.

Valdantiesiems per plauką šiaip taip pavyko išsaugoti energetikos ministrą Dainių Kreivį poste. Interpeliaciją ministrui surengusi opozicija jį kaltina dėl šalį krečiančios energetinės krizės – nesugeba sumažinti Lietuvoje elektros kainų, neužkirto kelio „Perlas energija“ skandalui. Kreivys visus kaltinimus atmeta ir kaltę verčia buvusioms vyriausybėms, o mažesnes kainas žada po pusantrų metų.

Kai kurie parlamentarai, panašu, ir vėl prisidirbo. Parlamentaro Puidoko Seimo viešbučio bute gyvenantys ukrainiečiai, dar prieš pusmetį Seimo etikos ir procedūrų komisijai įskundę kaimyną – laisvietį Marių Matijošaitį – dėl neva naktimis rengiamų vakarėlių iki paryčių ir miegoti trukdančios garsios muzikos, skundą parašė pakartotinai. Esą vakarėliai nesiliauja, o parlamentaras pastabas ir prašymus pritildyti muziką ignoruoja. Tuo metu intrigos verda ir Seimo salėje.

Pradėdamas Europos judrumo savaitę, prezidentas Gitanas Nausėda į darbą atkeliavo mindamas dviratį, lydimas tiek iš priekio, tiek iš paskos važiavusių taip pat sportiškai apsirengusių apsaugininkų. Tačiau, panašu, kad prezidentas užmiršo šviesą atspindinčią liemenę ar įsijungti dviračio priekyje esantį žibintą, kaip reikalauja eismo taisyklės. Vis tik baudos policija jam neišrašys. Europoje prasidėjo judumo savaitė.

Lietuvos Seimas tapo, ko gero, vieninteliu parlamentu pasaulyje, kur nei politikai, nei darbuotojai, nei svečiai neturi kur pavalgyti, papietauti ar išgerti kavos, nekalbant jau apie taurę vyno. Ilgą laiką ten veikę verslininkai atsisakė toliau maitinti išrinktuosius. Dalis politikų skundžiasi, kad situacija nenormali, to esą nebuvo net blokados laikais ir jokiame kitame pasaulio parlamente tokio absurdo nėra.

Iki Seimo rudens sesijos starto likus vos dienai – aistros dėl teikiamų įstatymų projektų. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlo išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir juos lydinčius teisės aktus iš darbų programos, teigdama, kad jiems dar neatėjo laikas – reikia rūpintis energetikos krize. Tokį parlamentarės žingsnį įvertinęs Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kritikuoja ją, esą ši tik ieško priežasčių ir užsiima politikavimu.

Reaguojant į neteisėtos migracijos krizę buvo padaryta klaidų ir Lietuva turėtų priimti kritiką dėl migrantų apgręžimo, o ne siekti šią praktiką įtvirtinti įstatymu, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Ketvirtadienį Seime vėl užvirė aistros dėl sveikatos įstaigų reformos. Ją priimti pavykus tik valdančiųjų ir keliais opozicijos balsais, nepalaikantieji pertvarkos grasino, kad Lietuvos medicinos sistema grįš į sovietinius laikus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, kad palaikant tokį projektą bus žengiama ne į priekį, o tik atgal.

Premjerė ir Seimo pirmininkė pasiekė savo – jos laisvalaikiu nebus saugomos. Nors iki šiol tiek Ingrida Šimonytė, tiek ir Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad tai nėra konkrečiai joms sukurtas įstatymas, bet konservatorius Stasys Šedbaras nevynioja į vatą – tai personalinis įstatymas, o pasikeitus valdžioms, galbūt jis būtų pakeistas. Kritiką žerti ėmė opozicija. Ir paleido tokių frazių, kad vėl kilo pasipiktinimas dėl patyčių.

Mažiau nei po metų gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į mero postus savivaldybėse. Kol kas diskusijų apie galimus kandidatus viešojoje erdvėje yra nedaug – atvirai apie kandidatūrą prabilo vos keli politikai, iš jų dalis – Seimo narių.

Valdančiųjų koalicijoje, panašu, bręsta naujas konfliktas. Nesutarimus dėl homoseksualių asmenų partnerystės arba civilinės santuokos keičia aštrūs ginčai dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimo. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl jo nevaikiškai apsižodžiavo Laisvės frakcijos narys, parlamento pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas ir finansų viceministrė Rūta Bilkšytė, dirbanti konservatorės Gintarės Skaistės vadovaujamoje ministerijoje.

Ketvirtadienį Seimo darbas susidūrė su trikdžiais. Parlamentarai turėjo spręsti dėl civilinės sąjungos ir „artimojo ryšio“ sąvoką įteisinančių projektų, tačiau paprašius valdantiesiems jie buvo nukelti pusvalandžiui. Opozicija paėmė pavyzdį iš valdančiųjų ir ėmė vilkinti posėdį prašydami pertraukos visais likusiais klausimais.  Į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti projektai dėl civilinės sąjungos įteisinimo ir alternatyvus artimo ryšio susitarimą siūlantis projektas.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Laisvės partijos, atskilusios nuo Liberalų sąjūdžio, frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad teismo sprendimas „MG grupės“ politinės korupcijos byloje kelia klausimų dėl ikiteisminio tyrimo kokybės. „Visa šita istorija palieka tokį neskanų skonį burnoje.

Partnerystės įstatymas ir toliau kelia aistras Seime. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė užregistravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis karo Ukrainoje akivaizdoje tik didintų susikaldymą tarp Lietuvos piliečių. Vis dėlto Laisvės partijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad tokios kalbos yra gėdingos ir mano, kad Partnerystės įstatymas Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas bet kokiu atveju.