vytautas mitalas

Europos Parlamento (EP) rinkimų data antrą kartą istorijoje nesutaps su antrojo prezidento rinkimų turo data. Kai kurie politikai sako, kad tai naudingiausia konservatoriams, kurių rinkėjai neretai įvardijami kaip ištikimiausi.

Santykiai tarp koalicijos partnerių įtempti. Knygas prie Seimo deginęs laisvietis Tomas Vytautas Raskevičius klausė, ar ši Vyriausybė ir premjerė Ingrida Šimonytė turi daugumos pasitikėjimą.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako abejojantis prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. „Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką, kai 2018 metais seime buvo balsavimas ir šitie pinigai buvo panaikinti ir įvesti vaiko pinigai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas. „Dabar ši mainų idėja pamiršta, praėjo penkeri metai ir norima turėti abu. Nežinau, ar tai labai gerai.

Svarbiausias dalykas, kurį reikia pakeisti Konstitucijoje, yra daugybinės pilietybės įteisinimas, trečiadienį minint Konstitucijos dieną sako Seimo vicepirmininkas, valdančiosios Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas. „Didžiausią klausimą kelia dvigubos pilietybės tema, kuri reikalauja, kad būtų referendumas dėl žmonių, norinčių turėti dvigubą pilietybę.

Europos Komisijai (EK) antradienį atmetus Lietuvos prašymą koreguoti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) terminus, Seimo opozicijos atstovai sako, kad tai parodo politikų nemokėjimą susikalbėti viduje, o valdantieji tikisi, kad Lietuvai numatytos lėšos nebus įšaldytos.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto net ir priėmus naująjį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. tarifą.  Jis įregistravo tokį naujojo NT apmokestinimo modelio siūlymą, pranešė frakcija.   Pasak V. Mitalo, Lietuvoje daug sklandžiau veiktų mokestis, mokamas pagal turto kainą, o ne pagal savivaldybių medianas, kaip siūloma dabar.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. Tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus kartoja, kad Lietuvai būtina įsivesti visuotinį tokio tipo mokestį. Naujo modelio šalininkai teigia, kad taip bus sunešami šimtai milijonų į savivaldybių biudžetus, kurie galės būti leidžiami keliams tiesti, mokykloms renovuoti. Kritikai atšauna, kad mokestis palies daug didesnę dalį gyventojų, o daliai jų tai gali tapti nepakeliama našta.

Valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba pirmadienį aptars Vyriausybės Seimui perduotą kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė vadina gana subalansuotu.  Kaip BNS sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, trijų valdančiųjų partijų ir frakcijų vadovai daugiausia dėmesio skirs svarbiausio 2024 metų valstybės pajamų ir išlaidų plano aptarimui.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas situaciją, kai kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys už valstybės skiriamus butpiniginius nuomojosi butą iš sūnaus, vertina blogai, bet ragina klausimo nepolitizuoti. „Istorijos politizuoti nereikia, suprantant visos situacijos jautrumą, bet kai manęs klausia, kaip vertinu, sakau, kad vertinu blogai.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus.

Šį rudenį mokyklose startavusios gyvenimo įgūdžių programos keisti ar atšaukti nereikia, sako Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.  „Nereikia kelti alaso, nereikia to pateikti kaip demono, kaip dabar bus indoktrinuojami moksleiviai.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad su pelno bei pridėtinės vertės apmokestinimu susiję Vyriausybės inicijuotos mokesčių reformos pakeitimai galėtų būti priimti dar šiais metais.  „Man atrodo, kad kai kurie pelno mokesčio kai kurie pakeitimai, pridėtinės vertės mokesčio kai kurie pakeitimai gali būti priimti dar šiemet“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Prezidentūrai rudenį Seimui ketinant siūlyti įteisinti galimybę pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad toks pasiūlymas antrąją pensijų pakopą paverstų skylėta.

Gavę Lietuvos banko (LB) ekspertų išvadą dėl kelerius metus rengtos mokesčių pertvarkos valdantieji dėl jos likimo tarsis dar iki sesijos pradžios, galbūt jau kitą savaitę, sako valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos vadovas. Vytautas Mitalas  įsitikinęs, kad tokiam reformos variantui, koks yra pasiekęs Seimą, nebus pritarta, todėl jis siūlo koalicijos partneriams konservatoriams atsitraukti nuo dalies Vyriausybės inicijuojamų pakeitimų.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas sako, kad Finansų ministerijos kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta mokesčių pertvarka gyventojų pajamų nelygybės apčiuopiamai neleis sumažinti.   Pasak jo, todėl mokesčių reformos tikslu nurodyti pajamų nelygybės mažinimą yra nesąžininga.   „Reforma pajamų nelygybės klausimo neišspręs“ – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) pareiškė V. Mitalas.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako nepritariantis iniciatyvai sostinės skvere pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui, argumentuodamas, kad kuriant miesto viešąsias erdves reikia pagalvoti ir apie ateities kartas. „Jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti, aš vadovaujuosi tokiu noru, tokia taisykle ir kitų paminklų atvejais.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės frakcija įregistravo pirmuosius 8 pasiūlymus mokesčių reformai.  Frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad mokesčiai turi būti patrauklūs žmonėms.  „Siūlome įvesti savotiškus mokestinius saugiklius, kurie apsaugotų žmones. Daugiausia dėmesio skiriame gyventojų pajamų mokesčiui, norime, kad Lietuvos vidurinioji klasė ne susilpnėtų dėl šitos reformos, o sustiprėtų.

Valdančiąją koaliciją sudarančios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.

Valdančiajai koalicija priklausanti Laisvės partija šeštadienį Vilniuje rengia suvažiavimą, rinks naują vadovybę. „Bus rinkiminis suvažiavimas, bus partijos pirmininko, kitų valdymo organų rinkimai. Taip pat aptarsime politinę padėtį, kuri susiklostė, ir pagrindinius siekius ateityje“, – suvažiavimo išvakarėse BNS sakė Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

Kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų strategai mąstė, kaip įveikti visą savivaldą apėmusią čekučių skandalo krizę, kuri palietė ir Vyriausybę, tikriausiai nė sapne nesapnavo, kad pasiūlytas vaistas – priešlaikiniai rinkimai su grasinimu trauktis Vyriausybei – atsigręš prieš juos pačius.

Seimo opozicija tvirtina, kad kartu su visa vyriausybe dėl vadinamo čekiukų skandalo turėtų atsistatydinti ir premjerė Ingrida Šimonytė, kuri žadėjo palikti savo postą, jei Seimas nepritars išankstiniams rinkimams. Tiesa, panašu, kad viskas gali likti taip kaip yra: valdantieji bando išsaugoti tiek koaliciją, tiek visą vyriausybę. „Jūs manot, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę. Pabandykit, vargu, ar pavyks.

Kaip ir reikėjo tikėtis, konservatorių rengtas pirminių rinkimų spektaklis baigėsi. Baigėsi be antros ir trečios dalies, nes net per pirmo balsavimo laiptelį perkopti nepavyko. Teko greitai nuleist užuolaidas, įjungti šviesą salėje ir paprašyti svečių praeiti link išėjimo. Aš ir visa Laisvės partija dalyvauti spektaklyje nenorėjome ir vieningai balsavome prieš.

Premjerė Ingrida Šimonytė turėtų likti poste ir tęsti darbus, sako valdančiąją koaliciją sudarančios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas. „Aš manau, kad premjerė yra linkusi dirbti, suprantant visą atsakomybę, kurią mes turime, suprantant visą matematiką“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras. „Aš palinkėjau to“, – pridūrė jis. Seimui antradienį nepavyko apsispręsti dėl pirmalaikių rinkimų.

Nors dabar daugelio akys nukrypusios į tarybos nariui skirtų lėšų neskaidrų įsisavinimą įsipainiojusius Vyriausybės narius, Seime – pilna politikų, kuriems irgi gali pradėti svilti padai, kai bus paviešintos jų pinigų naudojimo ataskaitos. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas iki ateinat į parlamentą dirbo Trakuose, kur buvo seniūnas ir Trakų tarybos narys.

Savivaldybių išmokų skandale pasižymėjo visas būrys Laisvės partijos narių, kurie tik apie tai parašius žurnalistams Vilniaus miestui grąžino dalį pinigų. Portalas „Delfi“ paviešino, kad Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius ir Vytautas Mitalas naktimis iš ir į gėjų naktinį klubą važinėdavo taksi už mokesčių mokėtojų pinigus.

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Laisvės partija, galima sakyti, išmoko dirbti politinį darbą, kuris grįstas priešininkų klaidinimu. Norėdami žengti dar vieną laiptelį civilinės sąjungos įteisinimo link, laisviečiai atliko apgaulingą manevrą: iš pradžių paprašė išimti iš Seimo darbotvarkės Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris atvertų kelią homoseksualių asmenų porų teisinių santykių sureguliavimui, bet antradienį netikėtai pasiūlė įtraukti klausimą atgal.

Šimonytė patenkino Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį palaiminti prezidentui. Premjerė nurodė, kad naujo kandidato į ministrus nesiūlys, nes nusprendė bet kokiu atveju baigti Vyriausybės darbą – arba su išankstiniais Seimo rinkimais, arba su atsistatydinimu. Toks ultimatumas jau spėjo nustebinti ir koalicijos partnerius ir opoziciją, premjerės elgesį kai kurie politikai jau lygina su mažo vaiko kaprizais. „Duokime Lietuvai dar daugiau jėgos. Ačiū.

Konservatorių pastangomis atmetus pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad „laisviečiai“ atidžiau vertins ir partnerių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) projektus.

Valdančiųjų koalicijos narys Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad mokesčių reformos paketui pasiekus parlamentą kai kurie mokesčiai turės būti keičiami. Anot jo, dėl dabartinės reformos valstybės biudžetas negautų daugiau mokesčių, ji tik perstumdytų eilutes – iš vienų daugiau paimtų, o kitiems daugiau duotų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei antradienio vakarą paviešinus savo 2019–2020 metų išlaidų Kauno savivaldybės taryboje ataskaitas, Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, jog paviešinti dokumentai neatsako į visus klausimus.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai: Vytautas Mitalas iš Laisvės partijos ir Paulius Saudargas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pone Saudargai, jūs balsavote už laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Valdančiosios koalicijos partneriai, pasirodo, skirtingai supranta, ko nori iš mokesčių reformos. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad mokesčių reformos siūlymai nebuvo iš anksto derinti tarp koalicijos partnerių, o jo bendražygiai turi kitokį matymą. Pokalbis su V. Mitalu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kas bus? Galbūt priimti mokesčių reformos visai nepavyks? Visų pirma, šita reforma turėtų būti pastatyta ant labai aiškių bėgių, ko mes siekiame.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Politikai keliauja dažnai, bet už keliones savų pinigų nemoka. Dažniausiai išlaidos dengiamos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai už jų keliones sumoka juos pasikvietusi valstybė ar organizacija. Tačiau daliai parlamentarų atrodo, kad tai reikėtų traktuoti, kaip dovanas sprendimų priėmėjams.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Po kilusio nepotizmo skandalo Laisvės partijos atstovai atgailauja. Tikina, kad buvo sudaryta regimybė interesų konfliktui, tačiau sveikina, kad tiek Agnė Belickaitė, tiek jos vyras viceministras Vincas Jurgutis nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. „Akivaizdu, kad šita situacija ne dėl to, kad Vincas buvo, šiuo metu vis dar yra, Aušrinės viceministras, ne todėl, kad Aušrinė vadovauja Laisvės partijai, ir ne dėl to, kad Susisiekimo ministerijoje yra Laisvės partijos deleguotas ministras.

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas džiaugiasi, kad po klausimų dėl galimo nepotizmo nauja „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta Agne Belickaite ir jos sutuoktinis ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pasitraukė iš pareigų, tačiau sako, kad jie tai turėjo padaryti anksčiau. „Aš džiaugiuosi tokiu jų sprendimu, manau, kad jie turėjo būti padaryti anksčiau“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

Finansų ministerijai siūlant ateityje nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus, valdantiesiems priklausančių „laisviečių“ lyderis Vytautas Mitalas abejoja, ar toks žingsnis teisingas.    „Trečios pakopos knibinėjimas... Daugelis žmonių priprato prie pensijų kaupimo modelio ir tuos dalykus reikia daryti labai atsargiai, o kiekviena valdžia prie jų maga prikišti pirštus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė parlamentaras.