„Paprasčiausias atsakymas būtų naudoti tą modelį, kuris mūsų valstybėje yra įstatymiškai sureguliuotas – surenkami akcizai, keliami akcizai. Jie pirmiausia yra skiriami keliams. Labai blogai, kad iš tų surenkamų akcizų, kas skirta keliams, nuimami pinigai kitoms reikmėms. Padarykime tai, kas yra įstatyme, nereikės kalbėti apie papildomą finansavimą“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis.
„O tos programos, kurios finansuojamos iš šito šaltinio, jos turėtų būti finansuojamos administruojant tinkamai reikalingus mokesčius, kurių nesugebame surinkti, kad nebūtų priešpriešos finansavimo šaltinių“, – pridūrė jis.
Apie kelių finansavimą kalba ir Laisvės partija. Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, kaip ir S. Skvernelis, beda pirštu į surenkamą akcizą ir prideda, kad prie reikšmingesnio kelių finansavimo gali prisidėti ir iš vinječių surenkami pinigai.
„Vinječių klausimas, sunkaus transporto surenkamo mokesčio klausimas. Didėja pajamos kitąmet 37 mln. eurų, akcizai didėja taip pat gana ženklia suma. Aš manau, kad tiek į papildomas vinječių pajamas, tiek ir į už kurą surenkamą akcizą Vyriausybė turėtų atsižvelgti svarstant kelių finansavimą“, – žurnalistams Seime sakė V. Mitalas.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį į vis atidedamą e. tollingo sistemos pradžią, kuri taip pat galėtų prisidėti prie finansavimo šalies keliams.
„Kelių tragiška būklė, į kurią reikia investuoti, sakykime, nepadaryta e. tollingo sistema, kuri neleidžia surinkti pakankamai lėšų. Akivaizdu, Vyriausybė nepadarė tai, ką ji žadėjo, kad padarys – reformas ir jų dėka mūsų biudžetas padidės daug daugiau“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Dėl teisminių ginčų užtrukus elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas spalio pabaigoje pritarė, kad ji būtų įdiegta ir pradėtų veikti 2025 metų liepą.
2022-ųjų pabaigoje Seimas jau pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis e. tollingo diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos 1 dienos, anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų.
Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Vyriausybei nustačius naujus mokesčio už naudojimąsi Lietuvos keliais dydžius, per metus planuojama surinkti apie 90 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio, kuris bus skiriamas magistralinių kelių plėtrai ir priežiūrai.
Nausėda: prastėjanti kelių būklė – rimtas iššūkis Lietuvos ateičiai
„Rimtų iššūkių Lietuvos ateičiai jau dabar kelia prastėjanti kelių būklė. Prie to pirmiausia atvedė nepakankamas dėmesys infrastruktūrai ir nuolatinis nepakankamas finansavimas keliams ištisus dešimtmečius.
Šiandien ir centrinė valdžia, ir savivalda turi ieškoti ir privalo rasti būdų, kaip išeiti iš šito užburto rato, kai turimų išteklių vos pakanka avarinės būklės infrastruktūros tvarkymui. Kiekvieni metai, kuriuos pradelsime, kainuos vis daugiau, o mūsų žmonėms ir verslui teks patirti vis daugiau rūpesčių ir, ką ten slėpti, tiesioginių nuostolių“, – praėjusį penktadienį Prezidentūroje vykusiame Regionų forume kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.
Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.
„Prezidentas siūlys padidinti finansavimo procentą savivaldybėms nuo dabartinių 33 judant link 50 procentų. Be abejo, tų pačiu siūlysime, kad savivaldybės prisiimtų daugiau atsakomybės“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Niewierowiczius.
Pagal dabartinį KPPP finansavimo įstatymą iš programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.
J. Niewierowiczius teigia, kad prezidentas finansavimą keliams siūlo padidinti suteikiant daugiau galimybių skolintis LAKD.
„Prezidentas siūlys, kad įstatymas būtų pakoreguotas tokiu būdu, kad valstybiniams keliams LAKD-as galėtų turėti savarankiškas pajamas, turėtų galimybę skolintis už būsimus finansų srautus tam, kad greičiau, lengviau, daugiau kelių rekonstruoti ir statyti“, – teigė J. Niewierowiczius.
Pasak jo, iki šiol Vyriausybė nepasinaudojo galimybe gauti daugiau savarankiškų pajamų keliams, tarp jų – ir , surenkant elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, pajamas.
„Kalbant apie pajamas, tai yra nepadaryti Vyriausybė namų darbai dėl savarankiškų pajamų LAKD-o, kai Vyriausybė atėjo pas prezidentą su pasiūlymu transformuoti valstybinę įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją į akcinę bendrovę buvo sakoma, kad jie galės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, finansuoti, kreditus, paskolas imti tam, kad finansuoti kelius, tas nevyko. E. tollingas taip vadinamas irgi nebuvo įgyvendintas, tai gi tos savarankiškos pajamos nebuvo surinktos“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Sinkevičius apie Šimonytės pasiūlymą: „Čia pabarstukai“
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę kalbėjo, kad keliams galėtų būti papildomai skiriami 30 mln. eurų.
„Apie tokias korekcijas turbūt biudžete galime kalbėti, bet Seimo nariai kalba ne apie tokias sumas, o apie šimtus milijonų, kurių kažkam nesumažindama asignavimų suplanuotų kitų metų biudžete aš negaliu pasiūlyti“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius Regionų forume teigė, kad tokios sumos neužtenka.
„Čia „pabarstukai“ prie bendros sumos“, – sakė Jonavos meras.
Jo teigimu, tokia suma neišspręs tragiškos šalies kelių būklės, papildomai keliams reikėtų skirti bent 150 mln. eurų.
Dubnikovas: kelių remonto kaštai gali išaugti 4-5 kartus
Regionų forume kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiuo metu Lietuvos keliai vertinami 2,5 mlrd. eurų.
„Bet kuris ūkininkas, administratorius, kuris valdytų 2,5 mlrd. eurų ir leistų tokiam turtui nykti, švelniai tariant, akcininkas ar valdyba turėtų pastabų dėl tokio veiksmo“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, šalyje yra virš 20 tūkst. kilometrų kelių, o vienam kilometrui tenka 3,4 mln. eurų sukuriamo BVP šalyje kasmet. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam kilometrui tenka 4,8 mln. eurų.
„Tai rodo, kad potencialo įgalinant kelius, <...> mes turime kur augti“, – pažymėjo M. Dubnikovas.
Kalbėdamas apie kelių svarbą regionams, M. Dubnikovas pabrėžė, kad keliai reikalingi tam, kad skatintų mobilumą.
„Mes daug kalbame apie turtinę nelygybę, pajamų nelygybę, ekonominių centrų nelygybę ir panašiai. Vienintelis būdas, kaip įveikti šitą situaciją, yra suteikti žmonėms mobilumą“, – dėstė ekonomistas.
Anot jo, gera kelių būklė ir kokybiškas susisiekimas lemtų tai, kad mažesni miestai neprarastų į didesnius miestus ar užsienį migruojančių gyventojų. Žmonės liktų regionuose, jei jiems būtų patogu pasiekti gerai apmokamas darbo vietas, sako M. Dubnikovas.
„Šiandien mes turime 39 proc. kelių, kurie neatitinka keliamo standarto. Dar įdomesnis dalykas, kad mes per artimiausius metus keliame sau tikslą sumažinti skaičių netinkamai naudojamų kelių iki 30 proc.
Įsivaizduokime, kai Švedija kelia tikslą nulinis žūčių keliuose skaičius, mes keliame tikslą turėti trečdalį blogų kelių. Neįsivaizduoju įmonės, kuri keltų rezultatą turėti trečdaliu blogą rezultatą. Tai yra ambicijos ir jų reiškimas. Turėtume kelti sau klausimą, ar tai normalu“, – kalbėjo ekonomistas.
M. Dubnikovo teigimu, infliacija mažina kelių finansavimą. Pasak jo, galima konstatuoti, kad Lietuva kelius finansuoja mažiau, nei prieš 15 metų.
Jis taip pat pabrėžė, kad biudžeto perskirstymas keliams nuosekliai mažėja ir yra mažesnis, nei prieš 15 metų, nors kelių kokybė sparčiai blogėja.
„Progreso nėra“, – teigė ekonomistas.
Jo teigimu, jei laiku neremontuojami keliai, jų remonto kaštai išauga 4–5 kartus. Jei dabar kalbama apie šimtus papildomų milijonų, reikalingų spręsti kelių problemas šiandien, M. Dubnikovo tvirtinimu, ateityje kalbėsime apie tokius skaičius, kurie valstybei bus išvis nepakeliami.
Pasak jo, kelių infrastruktūros finansavimo trūkumas 2024 m. sieks 340 mln. eurų. Jei kelių finansavimo politikoje neįvyks esminių pokyčių, iki 2035 m. šis deficitas sudarys apie 3,5 mlrd. eurų.
„Prisiminkime, kad nudėvėtų kelių atstatymas kainuoja 4–5 kartus [daugiau]. Tai čia tik dabartiniai poreikiai. Kokie jie gali būti didesni? Pabandykime suskaičiuoti“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Daugiau keliams, mažiau švietimui?
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusį trečiadienį pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti du šaltinius, iš kurių kitąmet būtų galima padidinti finansavimą keliams. Anot politikų, Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų galima skirti 80 proc. degalų akcizo arba papildomas įplaukas iš didesnių degalų akcizų ir kelių naudotojų mokesčio.
Seimo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai siūlo 2024 metais keliams numatyti konkretų – 217 mln. eurų didesnį finansavimą.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė tokį dviejų komitetų sprendimą vertino kaip kelininkų lobizmo įtaką, nes mažiau lėšų liktų švietimui, gynybai ir kitoms sritims.
Tokios sumos siekia asociacija „Lietuvos keliai“. Jos vadovas, lobistas Šarūnas Frolenka yra sakęs, kad norint sutvarkyti Lietuvos kelius, jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra pritaręs, kad automobilių registracijos arba vadinamasis taršos mokestis būtų skirtas keliams – kitais metais jo tikimasi surinkti apie 30 mln. eurų – maždaug tiek, kiek ir pernai (31 mln. eurų). Dabar šis mokesti patenka į biudžetą.
Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2 mln. eurų).
KPPP 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).
