vu tspmi

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais. Susitikime ir diskusijoje ministras teigė, kad Rusijai įplieskus siaubingą karą Ukrainoje, Lietuva tapo naratyvų kūrėja, kuri keitė ir keičia vyraujantį Vakarų požiūrį į agresorių.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Epidemiologinei situacijai negerėjant, kai kurie universitetai ir fakultetai priėmė sprendimą naują pusmetį pradėti nuotoliniu ugdymu. Į nuotolinį ugdymą kuriam laikui pereina Vytauto Didžiojo universitetas, bent vienas Vilniaus universiteto fakultetas, kituose universitetuose bus studijuojama mišriu būdu. Diskusijos dėl nuotolinio ugdymo vyksta ir šalies aukštosiose mokyklose.

Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI dėstytojas, populiarių straipsnių ir knygų autorius Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik su studentais universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje parašęs politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas.

2021-uosius pelnytai galima tituluoti protestų ir mitingų metais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Savo šalyje regėjome daug įvairių susivienijimų, iniciatyvų su batais, be batų, su kaukėmis ir be jų, kai kurių – net su kartuvėmis. Ką tai sako apie politinį klimatą Lietuvoje ir ar galime tikėtis, kad šiemet kartosis jau išmokta protestų dainelė? Mitingai prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, Rotušės ir Vingio parke 2021-aisiais buvo tapę lietuvių kasdienybės dalimi.

Nors trečiadienį buvo žadėtas judėjimo atlaisvinimas tarp kai kurių savivaldybių, Vyriausybė nusprendė atsitraukti ir sprendimą perkelti į kitą savaitę. Tai – jau ne pirmas kartas, kai žadėti karantino laisvinimai nukeliami. Politologų teigimu, tokia Vyriausybės komunikacija jos įvaizdžiui tikrai nepadeda, tačiau situacija esą tokia dinamiška, kad kito pasirinkimo paprasčiausiai nėra.

Pavasarį pandemiją suvaldžiusi Lietuva pernelyg atsipalaidavo, o rudenį sulaukė gerokai stipresnio antrosios viruso bangos smūgio. Mokslininkai įvertino, kaip šalis tvarkėsi su Covid-19 pasekmėmis pastaruosius pusę metų. Jų įžvalgos kritiškos – nors pasitikėjimo savo jėgomis buvo daug, trūko ir tvirtos lyderystės, ir bendradarbiavimo su skirtingų sektorių atstovais.

Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar palygti neseniai propagavo glaudų bendradarbiavimą su Rusija kuriant bendrą Europos saugumo architektūrą. Ar keisis E. Macrono politika Rusijos atžvilgiu po Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įvykių Baltarusijoje, kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktore Margarita Šešelgyte.

Antradienį Vilniaus universitete (VU) opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pristatė savo galutinę rinkiminę programą. Siūlymų ir pažadų joje skelbiama daug, tarp jų – viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas, keturių dienų darbo savaitė socialiniams darbuotojams, visuomenės demokratinis įgalinimas ir netgi vienalyčių porų partnerystės įteisinimas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pravers kadenciją baigusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko specifinės žinios karinėje srityje, tačiau ką tik antpečius nusiėmęs generolas nacionalinio saugumo klausimus gali suprasti pernelyg siaurai, sako politologai. „Rasti žmogų, kuris taip gerai išmanytų karinius dalykus, šiuo metu Lietuvoje yra sudėtinga.

Penkiolika metų regionų balsas lemdavo, kas taps naujuoju Lietuvos prezidentu. Tačiau šią tradiciją sulaužė vienais įnirtingiausių rinkimų per visą šalies istoriją laikomos šių metų lenktynės dėl šalies vadovo posto. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų, ir nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda, kurį palaikė 30,93 proc. rinkėjų.

Nesvarbu, rinkimai artėja ar iki jų liko pora metų, visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos atlieka rinkėjų apklausas apie jų numylėtinius politikoje, o žurnalistai kartu su politologais vis bando nuspėti rinkimų baigtį.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institutas (TSPMI) ketvirtadienį išplatino įspėjimą dėl žvalgybinių Lietuvos institucijų grėsmių vertinime minimo Rusijos žvalgybos karininko, kuris pastebėtas instituto renginiuose. „Todėl raginame visą VU TSPMI bendruomenę kritiškai vertinti asmenų prašymus dalintis informacija. Paprastas, iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantis atsitiktinis kontaktas, gali reikšti Rusijos žvalgo pastangas kuo daugiau sužinoti apie jus, jūsų pažiūras, silpnybes.

Apie 50 procentų siekęs rinkėjų aktyvumas šiuose Seimo rinkimuose buvo gana įprastas ir nepateikė didesnių netikėtumų, sako BNS kalbinti politologai. „Rinkėjų aktyvumo požiūriu – tikrai ne (išskirtiniai): maždaug 2008, 2012 metų lygis yra pagal aktyvumą. Nuo 2008 metų nusistovėjo aktyvesni rajonai ir mažiau aktyvūs ir dabar viskas klostosi panašiai“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto mokslininkas Vaidas Morkevičius.

Paulius Ambrazevičius mane išmokė labai vertingų pamokų. Pirmąją gavau mažiausiai dešimt minučių vėluodama jam paskambinti. Pasirodo, vienas iš „Humoro klubo“ įkūrėjų yra laiko pedantas, todėl dažnai velnių išrašo ir punktualumu nepasižymintiems kolegoms. Antra pamoka mažiau skaudesnė – kelis kartus paklausus, kaip sekėsi augti ir ištrūkti iš mažo Liepalotų miestelio, man Paulius leido daiktus vadinti tikraisiais vardais.

 Politologai prognozuoja sunkų darbą nepartiniams merams. Anot politikos ekspertų, partijos savivaldos rinkimuose šiek tiek užleido pozicijas, ir tai atsilieps kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams. „Maždaug yra 15 savivaldybių, kur taryboje daugumą laimėjusi partija yra kitokia nei rinkimus laimėjęs meras. Praktiškai neįsivaizduoju, kaip būtų galima normaliai dirbti Panevėžyje, Šiauliuose, tame pačiame Kaune.

Politologai – tokie diplomuoti žmonės, kurie turėtų miestui ir pasauliui paaiškinti politinius procesus arba padėti politikams susitvarkyti su darbu. Jų per nepriklausomybės dvidešimtmetį paruošta tūkstančiai, o realybėje atrodo lyg būtų ne daugiau poros dešimčių. Viešoji erdvė – jo didenybė reitingas Radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Perednis portalui balsas.

Šalies gyventojų požiūris į tautines mažumas – tai visuomenės atvirumo bei tarpusavio supratimo indikatorius. Deja, žiniasklaida, kuri atlieka esminį vaidmenį piliečių nuomonių ir nuostatų kūrimo procesuose, dažnai kuria negatyviomis diskriminacinėmis nuostatomis persmelktus tekstus, nukreiptus prieš tautines mažumas. Dėl šios priežasties visuomenėje dirbtinai kuriamas destruktyvus požiūris tautinių mažumų atžvilgiu, kuris tuo pačiu užkerta kelią tolerantiškos ir demokratiškos aplinkos kūrimui.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Emanuelis Zingeris siūlo Europos Sąjungos institucijoms atnaujinti draudimą Baltarusijos valdžios pareigūnams atvykti į Šengeno erdvę. Vertindamas gruodžio 19-tąją Baltarusijoje vykusius prezidento rinkimus ir valdžios susidorojimą su demonstrantais, E. Zingeris išplatino pareiškimą, kuriame, be kita ko, ragina ES institucijas ir šalių vyriausybes atnaujinti moratoriumą ir sugrąžinti vizų sankcijas Baltarusijai.

Sovietų Sąjunga seniai žlugo, tačiau apie grėsmes Lietuvai ir jos valstybingumui kalbama taip, kaip ir prieš 20 metų – sovietinės Lietuvos periodas vis dar vertinamas pernelyg ideologizuotai. Tą rodo ir paskutinieji buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio vieši komentarai. „Tvirtinimai, kad po dvidešimties metų nepriklausomybės nėra laisvos Lietuvos, yra keisti, jei ne absurdiški. Tai paprasčiausia demagogija.