Nors pirmadienį po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio siūlyta atlaisvinti judėjimo ribojimus kai kuriose žiedinėse savivaldybėse, šio klausimo ministrai trečiadienį nesvarstė. Šis sprendimas buvo nukeltas kitai savaitei.
„Kadangi kitos savaitės pabaigoje baigiasi, iki kada galioja karantino nutarimas, ir kitą trečiadienį turėsime spręsti, kokius apribojimus turėsime pratęsti, o kurių atsisakyti, tuo metu tų veiklų, apie kurių atlaisvinimą galėtume kalbėti, matyt, kad bus daugiau, pasiūlymas buvo šiandien nutarimo keitimo nedaryti“, – sakė premjerė.
Toks Vyriausybės mėtymasis, politologų nuomone, nors ir nėra itin naudingas valdančiųjų įvaizdžiui, gali būti pateisinamas pandemijos akivaizdoje. Netyla ir opozicijos kritika dėl neva užtęstų perteklinių ribojimų. Visgi, ekspertų teigimu, net ir tai šiuo metu yra labiau foninis triukšmas nei reali grėsmė Vyriausybei.
Lūkesčių žadinti per anksti nereikėtų
Prieš kelias dienas VESK posėdyje buvo pritarta siūlymui Vyriausybei priimti judėjimo atlaisvinimą tarp Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų ir jų rajonų savivaldybių. Ministrę tądien irgi tikino, kad klausimas bus svarstomas trečiadienį.
Atėjus trečiadieniui sprendimas buvo nukeltas, I. Šimonytė svarstė, kad kitą savaitę galbūt bus priimtas sprendimas ne tik dėl kelių mažesnių savivaldybių, bet ir dėl judėjimo tarp kitų žiedinių savivaldybių.
Su panašia situacija Vyriausybė susidūrė ir prieš savaitę, kuomet paskutiniu momentu, buvo priimtas sprendimas nebesvarstyti grožio centrų ir parduotuvių atvėrimo klausimo ir neįtraukti jo į Vyriausybės posėdžių darbotvarkę. Pamažu bliūkšta ir ankstesnis premjerės pažadas karantino atlaisvinimus svarstyti kiekvieną savaitę.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad tokia nepastovi Vyriausybės pozicija nėra palanki jai pačiai, tačiau šiuo atveju esą galimai renkamasi mažiausią blogybę.
„Žinoma, kad lūkesčių sužadinimas per anksti tikrai nėra geras veiksmas. Kita vertus, matyt, galima suprasti Vyriausybės padėtį, kada nenorima per daug skubėti su karantino švelninimais. Laukiama geresnių tendencijų.
Nenorima rizikuoti pernelyg greitais atlaisvinimais, matyt, irgi baiminamasi, kad tai gali turėti tokį efektą, jog vėl gana greitai tektų grąžinti tuos suvaržymus. Tai būtų dar prastesnis variantas nei klausimų atidėjimas“, – aiškina politologas.
Jo nuomone, ministrų kabinetas kartu su premjere tikriausiai supranta, jog šie sprendimai gali turėti neigiamos įtakos, tačiau, ko gero, kliaunasi ne savo nuomone, o sveikatos ekspertų patarimais.
Nieko nekeisti – taip pat sprendimas
Panašiai galvoja ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis. Ekspertas sako, kad šiuo atveju Vyriausybės aršiai kritikuoti nereikėtų.
„Vyriausybė turi tuos duomenis, susietus su visomis koronaviruso galimybėmis. Tokiu būdu jie gali prognozuoti, planuoti tam tikrus pokyčius. Tačiau iš tikrųjų reaguoja kiekviename posėdyje į tą situaciją, kurią rodo epidemiologai.
Buvo žadėta, kad svarstys dėl pakeitimų, bet, matyt, epidemiologai prieštarauja. Jų žodis, ko gero, yra esminis žodis. Mes čia turime suvokti, kad yra mūsų norai, yra ekonomikos problemos, kurias galima būtų spręsti, bet yra ir liga, su kuria reikia kovoti ryžtingai“, – sako VDU profesorius.
Pasak L. Bielinio, nieko nekeisti – taip pat yra politinis sprendimas. Tik jis šiuo atveju yra gerokai sudėtingesnis nei sprendimas karantino ribojimus atlaisvinti.
„Išties, atlaisvinimas visada bus sutiktas daugelio žmonių, ypač suinteresuotų, su ovacijomis. Bet realiai priimti sprendimą tokį, koks atitinka esamą situaciją – labai sudėtinga.
Manau, kad Vyriausybė vykdo savo funkcijas. Tiesiog mes laukiame visada, kad kas savaitę situaciją gerins ir gerins. Bet gi situaciją gerina ne Vyriausybė, o mes patys, savo elgsena, disciplina ir nenumatytas pandemijos efektas“, – dėsto politologas L. Bielinis.
Šimonytė: Komunikacija labai svarbu
Analogiškai situacijai susidarius prieš savaitę, kuomet Vyriausybėje strigo grožio ir prekybos sferos atlaisvinimai, politologai dėmesį atkreipė į politinę komunikaciją arba, verčiau, jos trūkumą.
„Tuomet natūraliai visi pradėjo galvoti, kad Vyriausybėje kažkas negerai ir yra kažkokie nesutarimai. Iš tikrųjų, tai darbas buvo daromas paskubomis, o ypač paskubomis buvo padaryti anonsai. Jei jų būtų nebuvę ir nebūtų sukelti lūkesčiai – tai situacija būtų visiškai kitokia“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Tikslingą politinę komunikaciją, kaip vieną savo prioritetų, dar prieš paskyrimą į premjero postą pažymėjo ir premjerė I. Šimonytė. Politikė anksčiau dirbo premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ir esą matė jos klaidas, kurių teigė sieksianti išvengti.
„Turbūt, viena didžiausių klaidų, kuri buvo padaryta, – tai įsitikinimas, kad žmonės yra išmintingi, jie viską supras.
Žmonės išties yra išmintingi, bet daugelį dalykų suprasti iš pirmo žvilgsnio, kai staiga pasikeičia situacija, nėra taip lengva“, – tada žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
Kliūva ir opozicijai
Seimo opozicinės frakcijos taip pat negaili kritikos valdančiųjų Vyriausybei ir jos priimtiems karantino suvaržymams bei vėluojančiam jų atlaisvinimui. Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovė, Seimo narė A. Širinskienė ne kartą viešai sukritikavo kol kas nesušvelnintus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Jos nuomone, šie yra užtęsti ir pertekliniai.
„Tai tokie apribojimai, klausimas, ar jie tikrai reikalingi visą laikotarpį. Ir mes savo gairėse, kada rašėme Vyriausybei, kalbėjome, kad galbūt tų apribojimų su griežta kontrole reikėtų tik didelių švenčių laikotarpiu. {…} Ar jie yra tikslingi dabar, kai niekas nekontroliuoja ir judėjimas grįžta iš esmės į ankstesnę padėtį, aš tikrai labai abejoju. Bet tai žmonėms sukelia labai daug sunkumų”, – interviu tv3.lt dėstė politikė.
Kritiką žeria ir kitų partijų atstovai. Politologų nuomone, visa tai – normalu ir nuspėjama, kol kas neigiamos įtakos Vyriausybės darbui neturi.
„Ar pasiteisins šita kritika – atsakymą duos tie rezultatai, kuriuos pateiks mums ligoninės. Kiek susirgusių ir kaip iš tikrųjų mes atsilaikome prieš tą epidemiją. Ir čia ne politinis, o labiau medicininis klausimas.
Opozicijos spaudimas tam tikrą įtaką daro ir darys. Vyriausybė neišvengiamai turės konstruktyviau, preciziškiau žiūrėti į klausimus“, – svarsto politologas L. Bielinis.
Pasak T. Janeliūno, pagrindiniai opozicijos argumentai – kritiniai, susiję su krizės valdymu. Visgi kol kas esą neatrodo, jog jie būtų itin paveikūs.
„Bet aš nematau, kad opozicija labai smarkiai iš to išloštų. Kol kas neatrodo, kad jiems labai sekasi tą savo kritiką paversti kažkokia efektyvia politika.
Krizės laikotarpiu tikrai nėra lengvų sprendimų ir lengvų darbų. Aišku, kad Vyriausybės populiarumas irgi gali kristi ilgainiui. Bet tai priklausys ir nuo konkrečios situacijos dinamikos, konkrečių sprendimų. Kol kas dar anksti spręsti, kaip jai seksis iš tos krizės išeiti“, – sako VU TSPMI profesorius.
Sprendimai laukia kitą savaitę
Pasak I. Šimonytės, kitą savaitę baigia galioti karantino nutarimas, tačiau jis bus pratęstas
„Akivaizdu, kad atšaukti visiškai karantino kovo 1 d. neturėsime jokių galimybių, nes situacija nebus tokia gera“, – pripažino Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, šiuo metu per pastarąsias 14 dienų fiksuojamas 250 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų, tad tendencijos yra gerėjančios.
„Galima tikėtis, kad kitą savaitę, jau matydami tą labiau C2 scenarijų, tokį vidurinį, kuris leidžia kalbėti apie daugiau veiklų atlaisvinimą arba tam tikrą reguliavimo švelninimą. Turėsime svarstyti, kokiomis sąlygomis pratęsti nutarimo galiojimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kitą savaitę su karantino palengvinimais ministrų kabinetas galės svarstyti ir galimybę atverti kultūros įstaigas.
„Tikrai manau, kad kitą savaitę galėsime sprendimus dėl kultūros įstaigų priimti, tai nereiškia, kad bus galima organizuoti kažkokius masinius renginius, iki to dar toloka, bet galėtų mažais būriais, šeimomis žmonės aplankyti galeriją ir pasižiūrėti kokią nors parodą“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybė leido nuo vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirinktoje mokykloje leisti pradinukus mokyti mišriu būdu, joje periodiškai atliekant pagal pradinio ugdymo programą ugdomų mokinių namų ūkių ir įstaigoje kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų bandomąjį profilaktinį tyrimą koronavirusui diagnozuoti.
