.jpg)
Iki praėjusios savaitės trečiadienio Vyriausybė, panašu, kad turėjo bendrą matymą. Tačiau vėliau iš Vyriausybės kabineto narių išgirdome, kad galime tikėtis tam tikrų atlaisvinimo sprendimų – dėl grožio paslaugų ir mažųjų parduotuvių veiklos.
Tačiau trečiadienį, paskutiniu momentu, buvo priimtas Vyriausybės sprendimas nebesvarstyti grožio centrų ir parduotuvių atvėrimo klausimo ir neįtraukti jo į Vyriausybės posėdžių darbotvarkę. Panašu, kad tai nulėmė ir ekspertų tarybos pozicija, kurie rekomendavo dar neskubėti atlaisvinti karantiną.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad žiežirbų tarp valdančiųjų dar labiau įnešė spaudimas iš ekspertų tarybos neskubėti su visais atlaisvinimais. Tas išbalansavo ir Vyriausybės planus, kurie iki tol buvo bendri.
„Paskui įvyko dar ir komunikaciniai nesklandumai, kai spaudos konferencijoje matėme vieną Aušrinę Armonaitę. Kur dingo kiti Vyriausybės nariai? Taip ir liko neaišku. Kai ji liko viena spaudos konferencijoje – tai pasakė, ką ji mano.
Tuomet natūraliai visi pradėjo galvoti, kad Vyriausybėje kažkas negerai ir yra kažkokie nesutarimai. Iš tikrųjų, tai darbas buvo daromas paskubomis, o ypač paskubomis buvo padaryti anonsai. Jei jų būtų nebuvę ir nebūtų sukelti lūkesčiai – tai situacija būtų visiškai kitokia“, – teigia R. Urbonaitė.
Ingrida Šimonytė skyrimo į premjeres dieną viešai dalinosi: „Komunikacija, manau, tai labai man svarbu“. I. Šimonytė anksčiau dirbo premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ir matė jos klaidas, kurių teigė sieksianti išvengti.
„Turbūt, viena didžiausių klaidų, kuri buvo padaryta, – tai įsitikinimas, kad žmonės yra išmintingi, jie viską supras. Žmonės išties yra išmintingi, bet daugelį dalykų suprasti iš pirmo žvilgsnio, kai staiga pasikeičia situacija, nėra taip lengva“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Bet, panašu, kad šį kartą komunikacijos klaidų jai taip pat nepavyko išvengti.
Vyriausybė suklupo dėl komunikacijos klaidų ir koordinacijos stokos
Politologė R. Urbonaitė teigė, kad pastarosiomis savaitėmis Vyriausybė suklupo, nes trūko koordinuotų veiksmų ir komunikacijos. Tačiau ši savaitė, pasak politologės, leidžia daryti prielaidą, kad komunikaciniai klausimai yra praktiškai išspręsti.
„Manau, kad tai buvo tam tikras suklupimas, kad tiesiog buvo stoka koordinacinių veiksmų pasiruošiant vieniems ar kitiems sprendimams ir stoka komunikacinės koordinacijos – kas ir kaip ištransliuojama visuomenei.
Matau veiksmų nesukoordinavimą, kuris galiausiai išprovokavo tą vaizdą, kurį mes matėme. Bet pasakyti, kad šiandien mes matome visišką nesutarimą tarp kabineto narių – dar yra ankstoka.
Matome skirtingus vertinimus ir žiūros kampus. Pavyzdžiui, vakar jau pamatėme aiškų vaizdą, kuris buvo pateiktas koordinuotai, nebuvo didelių išsiskyrimų ir žinutės jau buvo suderintos.
Nesutarimų Vyriausybėje visada gali kilti ir tai yra normalu, nes Vyriausybė yra koalicinė, ją sudaro skirtingos asmenybės, kurių ir matymas gali būti skirtingas. Tikrai ne visi privalo pasiduoti tik vienam tonui. Bet panašu, kad Vyriausybė turėtų pasimokyti iš tų klaidų“, – teigia R. Urbonaitė.
Tvyrančios įtampos šaltinis – verslo interesai
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis teigia, kad pirmiausia tokių įtampų šaltinis yra verslo interesai.
„Dalis politikų labai aktyviai atstovauja verslą ir tam tikrus verslo interesus. Jiems tai yra labai svarbu ir dėl šios priežasties jie pandemijos suvaldymo situacijoje mato būtent šią problemą, kad verslas kenčia ir sudėtinga verslui išspręsti savo problemas.
Kita priežastis gali būti daugiau susieta su vadybiniais aspektais – nesutarimai dėl to, kaip reikia spręsti karantino klausimus, kaip vykdyti kontrolę ir pan.
Tai vadybiniai niuansai, kurie yra susieti daugiau su biurokratiniais karais tarp ministerijų ar atskirų kažkokių valdininkų ar jų grupių. Kurie mato daugiau save šiame pandemijos valdyme ir nenori matyti kitų“, – teigia L. Bielinis.
„Tai konkurencija ir savotiška kova“
Vyriausybei praėjusią savaitę atsisakius priimti pirmuosius karantino atlaisvinimus ir išbraukus šį klausimą iš posėdžio darbotvarkės, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė išstojusi kalbėjo, kad nepritaria Vyriausybei patariantiems ekspertams dėl karantino švelninimo atidėjimo. Ministrė pareiškė, kad ne maisto prekių parduotuvėms ir grožio centrams reikėtų leisti veikti jau dabar.
„Skirtingi požiūriai į situaciją ateina iš kitokio ekonomikos ir verslo suvokimo. Armonaitė atstovauja Laisvės partiją, kur aktyvus individualumas ir verslo prioritetas yra aiškus.
Ji suinteresuota, kad suvaržymai neturi liesti verslo arba priešingai – jie turi būti atlaisvinti, kad verslas nuo to kenčia. Šimonytė tuo metu žvelgia platesniu diapozonu ir mato ne tik verslo, bet ir socialinius bei medicininius aspektus – ir, manyčiau, kad pandemiją traktuoja daug objektyviau“, – teigia L. Bielinis.
Pasak politologo, tai, kas dabar vyksta tarp premjerės ir A. Armonaitės būtų galima pavadinti „konkurencija ir savotiška kova“.
„Tai yra normali nuomonių ir pozicijų kova, kuri viskuo gali virsti. Tačiau tikiu, kad žmonės kultūringi ir tai tik bus gera diskusija, kurią visi stebėsime.
Manau, kad viduje gali būti daug visokių aspektų. Tai gali būti ir dėl vakcinos panaudojimo, pirkimo. Diskusijos gali kilti ir ne dėl pandemijos. Dabar pateikė ir vienos lyties partnerystės įteisinimo įstatymo projektą.
Konservatorių tarpe yra didžiulis kiekis žmonių, kurie į šią problemą žvelgia tradiciškai ir jiems, ko gero, nelabai priimtas šis įstatymas. Čia turėtų taip pat kilti daug diskusijų, kurias stebėsime“, – sako L. Bielinis.
Anot politologo, dabartiniai reikalavimai ar kritika pandemijos valdymo srityje gali būti vienas iš būdų suformuoti derybinę poziciją, kuriuos pasitelkiant būtų galima daryti spaudimą dėl juos interesuojančių įstatymų.
„Šimonytės tai nepaveiks, nes ji pakankamai subalansuota asmenybė, kuri labai aiškiai žino, ko nori ir ką gali. Ji, manau, vykdys toliau savo tikslus labai aiškiai – be jokių nukrypimų ir baimių.
Tačiau tokie dalykai yra normalūs, nes kiekvienas politikas turi ir privalo turėti savo nuomonę ir poziciją kiekvienu klausimu. Jie privalo diskutuoti dėl įvairių dalykų ir kartais net labai karštai diskutuoti. Kai vyksta diskusijos – tai matome gyvą žmonių konkurenciją su įvairiais niuansais, – tai yra normalios demokratinės parlamentinės veiklos raiška“, – aiškina L. Bielinis.
