Diskusijoje su TSPMI studentais G. Landsbergis kėlė klausimą, kaip mažosios valstybės, kaip Lietuva, gali būti girdimos tame pasaulio politikos kambaryje, kur stumdosi didieji drambliai? Kaip išsaugoti politinį subjektiškumą, netampant vien tik didžiųjų galybių politinių planų objektu?
„Yra turbūt du klausimai/uždaviniai, kuriuos aš sau užduodu: pirmas – ar mes turime apskritai rolę, ar mūsų užsienio politika turi rolę šitame besikeičiančiame pasaulyje? Nebūtinai tai yra toks vienareikšmis klausimas ir nebūtinai vienareikšmis atsakymas. Yra daug tokių, kurie sakytų „mažos valstybės rolės neturi“, lyg mes būtume tam tikros europinės, ar transatlantinės politikos objekto vykdytojai. Kitas klausimas – ar turėdami rolę, mes galime turėti instrumentus tai rolei užpildyti? Tvirtai tikiu, kad Lietuva privalo turėti rolę. Mes turime susigrąžinti save iš neapibrėžto objektiškumo į aiškų subjektiškumą, kuriame maksimaliai esame patys veikėjai. Kuomet galime ne tik matyti prasmę, pokytį, bet ir sugebėti tame pokytyje dalyvauti, kad užtikrintume savo interesus“, – studentams sakė G. Landsbergis.
Ministras studentams priminė, kad esminguose pasaulio istorijos pokyčiuose dalyvavo ir tokios asmenybės kaip Gandhis ar Mandela. Kurie būdami be laisvės, balso, pilietinių teisių gebėdavo ne tik sukurti darbotvarkę, bet ir tapti darbotvarkės simboliais bei užtikrinti, kad tą darbotvarkę kiti privalėtų vykdyti.
„Manau, kad tai yra pritaikoma ir valstybėms. Šalių, kurių saugumas priklauso didele dalimi nuo kitų, jų užsienio politika turi būti derinama Europos Sąjungos kuluaruose. Tikiu, kad Lietuvos darbotvarkė turi įtakoti kitų valstybių darbotvarkę“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Pasak ministro, svarbus būdas maksimalizuoti savo politinę galią – tai sąjungininkai, įsitinklinimas, buvimas platesnio formato ir didesnio dialogo dalimi.
„Tačiau norint įgyti sąjungininkų, reikia turėti, ką pasakyti jiems rūpimuose temose, kurie mums galbūt nėra savaime suprantami ir natūralūs. Dažnai tai reiškia išėjimą iš mums artimų ir aktualių klausimų komforto zonos. Norint užmegzti dialogą ir pelnyti pasitikėjimą tų šalių, kurios iki šiol nebuvo prigimtiniai mūsų sąjungininkai, turime išmokti išgirsti, kas rūpi joms, ir gebėti kažką pasiūlyti“, – sakė G. Landsbergis.
Susitikime su studentais taip pat dalyvavusi ir diskusiją apie tarptautinę lyderystę moderavusi VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė ministrui uždavė paskutinį klausimą, kas jam iš istorinių ar dabartinių politinių asmenybių yra geriausias politinės lyderystės pavyzdys.
G. Landsbergis studentams neslėpė, kad atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę erdvę bei Rusijos pradėto brutalaus karo Ukrainoje akivaizdoje, mums reikėtų nepamiršti istorinių Europos politinių lyderių, t.y. – Antrojo pasaulinio karo metais buvusio Didžiosios Britanijos premjero Vinstono Čerčilio indėlio demokratijai.
Ministras studentams teigė, kad dar šį savaitgalį su darbo vizitu lankėsi Atėnuose, kur Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias jam priminė dar vieną istoriją apie V. Čerčilį. Kuomet 1944 metų žiemą, neseniai iš ašies išlaisvinti Atėnai buvo apimti konfrontacijos tarp komunistų kontroliuojamos ELAS ir Graikijos Vyriausybei lojalių saugumo pajėgų. Abi pusės siekė kontroliuoti miestą, todėl per 1944 metų Kalėdas V. Čerčilis atvyko į Atėnus. Jis siekė pasinaudoti savo įtaka derybose tarp Graikijos Vyriausybės ir ELAS, kad būtų sudaryta laikinoji Vyriausybė ir išvengta pilietinio karo pradžios, o Graikija liktų laisva nuo komunistų kontrolės.
„Tai jam buvo pavojinga kelionė, tačiau statymas buvo didelis: Graikijos ateitis. Čerčilis supranta, kad Graikijos demokratija pavojuje. Jis nusprendžia vykti į Atėnus bei savimi sustabdyti revoliuciją. Ir tai jis padaro. Jis atsivežė – Britanijos galią, kuri skelbė, kad Didžioji Britanija visada bus su demokratija. Toliau seka priešininkų skambutis į Maskvą – ar mes norime stovėti prieš Didžiąją Britaniją? Jie sako, ne. Taip, tai buvo geopolitinis vizitas, bet mes matome, ką reiškia teisingo žmogaus sprendimas teisingu metu. Vienas žmogus – Čerčilis, ir vienas jo vizitas padarė tai, kokia šiandien yra Graikija“, – teigė ministras TSPMI studentams.
Pasak ministro, šis pasakojimas rodo, kad ir valstybės pareigūnai išmokę garsiai, nuosekliai ir įtikinamai perteikti savo poziciją, gali tikėtis likti nesumindžioti besistumdančių geopolitinių dramblių pilname kambaryje.
„Todėl komunikacija, pastangos formuojant tikrovę atitinkantį naratyvą, kova su propagandiniais bandymais užgrobti viešąją sąmonę yra vienas svarbiausių mūsų diplomatijos uždavinių. Savo veiksmais, principinga laikysena autoritarinių režimų agresijos akivaizdoje, Lietuvos valstybė yra pelniusi neabejotiną moralinį autoritetą. Tai padeda padaryti mūsų balsą geriau girdimą ir įtaigesnį. Principinga politika, įsipareigojusi pamatinėms vertybėms, ir toliau turi išlikti visų mūsų sprendimų pagrindas“, – teigė ministras.
Paskaitos pabaigoje galiausiai G. Landsbergis paskatino studentus aktyviau įsitraukti į Užsienio reikalų ministerijos veiklas – dalyvauti konkursuose į diplomatinę tarnybą, atlikti stažuotes ministerijoje ar ambasadose, dalyvauti jaunųjų talentų programose ar prisidėti prie organizuojamų renginių.
