Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų, ir nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda, kurį palaikė 30,93 proc. rinkėjų.
Didmiesčiai laimėjo rinkimus
Nuo 2004 m. prezidento rinkimų, visada pirmąjį rinkimų turą laimėdavo kandidatas, kuris mažiau surinkdavo penkiuose didžiausiuose miestuose, daugiau – likusioje Lietuvoje.
Prieš 15 metų iš visų Valdo Adamkaus surinktų balsų 48 proc. buvo gauti didmiesčiuose, 52 proc. – likusioje Lietuvoje.
Prieš dešimtmetį D. Grybauskaitė iš didmiesčių susirinko 43 proc. savo balsų, likę 57 proc. atplaukė iš regionų.
Prieš penkerius metus dabartinė šalies vadovė 55 proc. balsų gavo iš regionų, 45 proc. – penkių didmiesčių.
Šių metų prezidento rinkimų pirmasis turas sulaužė abi tradicijas: tai, kad laimėjęs kandidatas daugiau balsų surenka regionuose nei didmiesčiuose ir tai, kad pirmąjį turą laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų regionuose.
Regionuose laimėjo G. Nausėda, surinkęs daugiau nei 249 tūkst. balsų, antra liko I. Šimonytė, kurią palaikė daugiau nei 203 tūkst. rinkėjų. Konservatorių kandidatė geriau pasirodė penkiuose didžiausiuose miestuose – čia ją palaikė daugiau nei 271 tūkst. rinkėjų, o G. Nausėdą – daugiau nei 176 tūkst. balsų. Iš visų pirmąjį rinkimų turą laimėjusios I. Šimonytės balsų, 52 proc. atkeliavo iš didmiesčių, 48 proc. – likusios Lietuvos, pas G. Nausėdą – atitinkamai 41 proc. ir 59 proc.
Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktarė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė mano, kad tai, jog šį kartą pirmojo turo nugalėtoją lėmė ne regionai, o didmiesčiai, galėjo paveikti ypač didelis aktyvumas penkiuose didžiausiuose miestuose. Jis siekė kiek daugiau nei 60 proc.
„Galbūt lėmė tas aktyvesnis nei įprastai rinkėjų mobilizavimas didmiesčiuose. Kita vertus, sakyčiau, kad šiųmetinė I. Šimonytės pergalė tokia „per plauką“. Turbūt negalima sakyti, kad rinkimines tradicijas labai smarkiai laužo“, – portalui tv3.lt sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Nausėda į miestą, Šimonytė į kaimą
Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, antrajame rinkimų ture susidursiančių kandidatų strategija dabar yra aiški – G. Nausėda turi vykdyti aktyvią kampaniją didmiesčiuose, I. Šimonytė – likusioje Lietuvoje.
„Čia standartas ir klasika. Pirma, reikia išlaikyti tuos rinkėjus, kurie pirmame ture balsavo už kandidatą. Antra, pritraukti tuos, kurie galbūt neapsisprendę, nebalsavo, balsavo už kitus ir paskatinti juos ateiti. Iš vienos pusės, lyg ir turi mobilizuoti tuos savo palaikytojus, bet turi ir išplėsti tą bazę“, – kalbėjo politologė.
Nors pirmajame ture ir užėmė antrą vietą, pasak pašnekovės, G. Nausėda turi platesnio rinkėjų rato palaikymą.
„Dėl to, I. Šimonytė yra priversta judėti už didmiesčių ribų ir bandyti gauti daugiau balsų iš likusios Lietuvos žmonių“, – tvirtino I. Petronytė-Urbonavičienė.
Politologės nuomone, tai kandidatei gali būti iššūkis, nes ji daugiau laikoma didmiesčių, aukštesnes pajamas gaunančių, liberalių pažiūrų gyventojų kandidate.
„Be ėjimo į tokias platesnes rinkėjų gretas, laimėjimas antram ture yra sunkiai tikėtinas“, – įsitikinusi VU TSPMI daktarė.
Apie plačios rinkėjų bazės palaikymo svarbą prezidento rinkimuose galėtų papasakoti Naglis Puteikis. Politikas 2014 m. rinkimuose apylygiai surinko ir didmiesčiuose, ir regionuose. Tačiau didmiesčiuose jis ėjo koja kojon su Artūru Paulausku ir Zigmantu Balčyčiu.
Jeigu skaičiuotume tik penkių didžiausių miestų rinkėjų balsus, N. Puteikis prieš penkerius metus pirmajame ture liko trečias, aplenkęs A. Paulauską. Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje N. Puteikis rikiavosi antras, į pirmą vietą praleidęs tik Dalią Grybauskaitę.
Tačiau N. Puteikio palaikymas smuko regionuose, o tai palaidojo viltis keliauti į antrąjį turą. Jei didmiesčiuose nuo į antrąjį turą patekusio Z. Balčyčio jis atsiliko 5 tūkst. balsų, tai likusioje Lietuvoje – daugiau nei 52 tūkst.
Emigrantai – orakulai
Prezidento rinkimuose savitą balsavimo tradiciją suformavo užsienio lietuviai. Nuo 2004 m. emigrantai turi ryškų favoritą, kuris, jei būtų skaičiuojami tik jų balsai, laimėtų jau pirmajame ture. Prieš 15 metų V. Adamkus surinko 63,41 proc. balsų, 2009 m. D. Grybauskaitė gavo 85,68 proc., po penkerių metų – 72,08 proc.
Šių metų rinkimuose užsienio lietuviai taip pat turėjo aiškų favoritą, kurį būtų išsirinkę jau pirmajame ture. I. Šimonytė surinko 50,09 proc. balsų. Įdomu tai, kad praėjusiuose rinkimuose tas kandidatas, kuris būdavo emigrantų favoritas, vėliau tapdavo šalies vadovu.
Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, akivaizdžias daugumos užsienio lietuvių simpatijas vienam kandidatui galima paaiškinti tuo, kad anksčiau, renkant šalies vadovą, būdavo vienas aiškus favoritas. Politologės teigimu, šie rinkimai kitokie, G. Nausėdos ir I. Šimonytės kova yra lygi.
„Kai mes matome apylygiai stovinčias svarstykles, bet kuri plunksnelė gali nusverti“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau jei I. Šimonytė laimės prezidento rinkimus ir pasikartos tradicija, jog užsienio lietuviai atspėja, kas taps Lietuvos prezidentu, I. Petronytės-Urbonavičienės nuomone, tai bus įdomi tendencija.
„Jei pasitvirtins ir šiuose rinkimuose, pasakysime, kad tai tikrai orakulo balsai“, – juokavo politologė.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks šį sekmadienį, gegužės 26 d.
