Savo karjerą įvairiose valstybinėse institucijose D. Grybauskaitė vystė nuo 1991-ųjų, kai tapo Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktore. Po poros metų ji paskirta Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktore.
Įspūdinga karjera
1994-aisiais D. Grybauskaitė buvo LR misijos prie Europos Sąjungos nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje, o nuo 1996-ųjų – LR ambasados JAV įgaliotoji ministrė.
1999-aisias D. Grybauskaitė ėjo finansų viceministrės, po metų – užsienio reikalų viceministrės pareigas, o 2001-aisiais paskirta ir finansų ministre. 2004 metais D. Grybauskaitė tapo Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.
Nuo 2009 iki dabar D. Grybauskaitė dukart išrinkta Lietuvos prezidente.
Kandidatai linki tarptautinės karjeros
Devyni prezidento posto šiemet siekę kandidatai LRT beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje D. Grybauskaitei tinkamo posto nebėra, bet ji galėtų vystyti puikią tarptautinė karjerą, nes turi užmezgusi ryšius ne tik su įvairių tarptautinių institucijų vadovais, bet ir kitų valstybių vadovais.
„Manau, kad bet kur būtų puiku panaudoti tokią patirtį bet kokioje tarptautinėje organizacijoje. Prezidentė tikrai turi didžiulę patirtį, didžiulę charizmą, gerus asmeninius ryšius ir reputaciją“, – LRT sakė Ingrida Šimonytė.
Tačiau Naglis Puteikis abejojo tokiomis prezidentės galimybėmis, nes D. Grybauskaitė Lietuvoje esą pademonstravo „labai didelį socialinį nejautrumą“, kuris būtų nepriimtinas Europos institucijose.
Keturios tuščios kėdės
Po sėkmingos politinės karjeros Lietuvoje, būtų visai nenuostabu, jei, kad ir po nedidelės pertraukos poilsiui, D. Grybauskaitė nuspręstų išplaukti į tarptautinius vandenis.
Štai praėjusią savaitę Europos Sąjungos lyderiai susitiko Rumunijoje aptarti ateinančių penkerių metų Europos Sąjungai ir, ko gero, svarbiausio klausimo – kas atvers naująjį Bendrijos skyrių?
Įdomu tai, kad keturių svarbiausių Europos Sąjungos organų vadovų kadencijos baigiasi kaip tik tuo pat metu. Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani savo kadenciją baigia liepą, Europos Komisijos prezidentas Jean-Claude Junckeris ir Europos Centrinio banko prezidentas Mario Draghi kadencijas baigia spalį, o Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas pasitrauks lapkritį.
Paklausta, ar sieks Europos Vadovų Tarybos pirmininko posto, prezidentė to neneigia.
„Tik vienas sakinys apie tai: neleiskime ateičiai trukdyti šiandien“, – žurnalistams yra sakiusi prezidentė.
Scenarijus – užsienis
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala pažymi, kad keturių minėtų postų skirstymas smarkiai susijęs tarpusavyje, o viena pozicija gali stipriai nulemti, kas yra realūs pretendentai į likusias. Tai nulemia kandidatų atstovaujama šalis, lytis, patirtis ir daug kitų niuansų. Tačiau natūraliausia vieta D. Grybauskaitei, anot L. Kojalos, būtų būtent EVT.
„Ten ji ten 10 metų dirbo tiesiogiai, o EVT pirmininku paprastai netampa žmogus iš šalies, tai pakankamai intymi institucija, turinti savo darbo taisykles. Kitas dalykas, be abejo, ji yra šalies vadovė – tas statuso klausimas yra labai reikšmingas. Vadinasi, sumažėja potencialių konkurentų skaičius. Na, ir galbūt lytis galėtų būti privalumas, nes ryškių lyderių moterų gali būti ne tiek daug, o lyčių balansas gali atlikti vaidmenį, skirstant tuos postus“, – tv3.lt kalbėjo L. Kojala.
Be minėtų institucijų L. Kojala D. Grybauskaitės ateitį įsivaizduoja ir kitose svarbiausiose pasaulio institucijose.
„Yra NATO, Jungtinės Tautos, Pasaulio Bankas, juo labiau, kad D. Grybauskaitė turi ekonominės pakraipos išsilavinimą bei didelę patirtį dirbant su šitais politiniais klausimais. Galimybių spektras tikrai platus, bet spėlioti yra labai sudėtinga“, – svarstė L. Kojala.
D. Grybauskaitės galimybę įsidarbinti aukštose tarptautinėse institucijose Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis vadina teorine, nes ir Lietuva, ir pati prezidentė turi aktyviai dirbti ties šiuo klausimu, bet būtent aktyvumo profesorius ir pasigenda.
„Šitos pozicijos užimamos ne todėl, kad laimi asmenybė, o tai yra tarpvalstybinių susitarimų, įtakų, resursų, politinių strategijų kombinacijos. Natūralu, kad tokiose pozicijos dažniausiai laimi stipresnės valstybės atstovai, kurie lengviau gauna kitų valstybių paramą. Bet ir nestiprios valstybės atstovas gali užimti tokią poziciją, kuomet tarpusavyje nesutaria stipriosios jėgos. Tuomet silpnosios valstybės atstovas tampa situaciniu lyderiu, kuris užima poziciją, nes nėra pavojingas nė vienai iš konkuruojančių stiprių politinių jėgų“, – strategavo L. Bielinis.
Vis dėlto, jis neabejoja, kad tinkamai susidėliojus aplinkybėms ir esant norui, D. Grybauskaitė „lengvai galėtų tapti eurokomisare“, ką jau yra išbandžiusi. Tuo metu L. Kojala eurokomisarės postą laiko žingsneliu atgal.
Scenarijus – Lietuva
Be abejo, negalima atmesti galimybės, kad po laikino poilsio D. Grybauskaitė išbandys jėgas Lietuvos politikoje. Vis tik L. Bielinis juokdamasis sako, kad prezidentė veikiausiai „ramiai sau gyvens naujai pastatytame name ir džiaugsis gyvenimu“ – kadenciją baigusiam prezidentui būtų sunku rasti tinkamą postą vietinėje politikoje.
„Manau, kad netinkama jokia vieta, nes bet kokioje politinėje pozicijoje Lietuvoje Grybauskaitė po prezidento posto būtų daug žemesniame lygmenyje. Visais atvejais tai būtų vieta, kur kita politinė grupuotė galėtų atvirai ją kritikuoti. Šiandien gi ji yra virš politikos ir savotiškai prieš to pripratusi, ir jos natūra tai atitinka. O būdama politiniame lauke ji bus visuomet kritikos objektas oponentui ir tokiu būdu praras prezidentinę aurą, kuri egzistuoja visiems prezidentams, baigusiems politiką“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Kaip pavyzdį jis pasitelkė nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą, kuris po savo prezidentavimo nesiekė tapti Seimo nariu, nes tai būtų „legalus bandymas būti mušamu“.
Jam antrina ir L. Kojala, teigdamas, kad sėkmingai tarptautinėje ir Europos politikoje įsitvirtinusiai D. Grybauskaitei natūraliau būtų žengti pakopa aukščiau – į tarptautines institucijas.
Šiuo metu D. Grybauskaitei 63-eji, bet vargu, ar po penkerių metų ji dar kartą bandys siekti prezidento posto, mano L. Bielinis.
„Per tą laiką išaugs nauji lyderiai. Matome ir Nausėdą, ir Šimonytę. Tai yra tie lyderiai, kurie sekantį dešimtmetį dominuos. Rizikuoti, konkuruoti su Nausėda ir Šimonyte Grybauskaitė, ko gero, neišdrįs“, – svarstė L. Bielinis.
Tačiau jis įžvelgia variantą, pagal kurį D. Grybauskaitė vis dar galėtų būti nacionalinės politikos dalimi – tai Europos Parlamento rinkimai, nesvarbu, ar su jau egzistuojančia, ar naujai sukurta politine jėga.
„Kurti judėjimo greičiausiai ji nesugebėtų, nenorėtų, nors viskas įmanoma. O eidama su kokia nors politine partija ji iškart taptų tos partijos varikliu ir bet kokia partija priimtų ją į savo gretas, nes tai būtų didelis variklis, nes prezidentės autoritetas leistų tai partijai laimėti daug daugiau balsų“, – prognozavo profesorius.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės antroji prezidentavimo kadencija baigsis šių metų vasarą.
