vladimir putin

Kremliaus kariuomenė antrą parą nesusitvarko su partizanais įžengusiais į Rusijos teritoriją Belgorodo srityje. Skelbia neva juos sunaikino, bet prieš Putino režimą kovojantys rusų partizanai ir toliau platina vaizdus iš Rusijos pasienio gyvenviečių ir sako, kad mūšiai Rusijos teritorijoje tęsiasi. Naktį partizanai atakavo ir Belgorode esančią FSB būstinę, ir vidaus reikalų ministerijos pastatą. Kol partizanai Belgorode griauna nenugalimos Rusijos mitą – Zelenskis vėl lankosi fronte.

Hirošimoje prasidėjo Didžiojo septyneto šalių susitikimas, kuriame – išskirtinė parama Ukrainai. Šalių lyderiai ne tik skelia Rusijai antausį naujomis sankcijomis, kurių epicentre milijardinė rusiškų deimantų rinka, bet ir gali uždegti šviesą modernių naikintuvų perdavimui Ukrainai. V. Zelenskis šiandien netikėtai atvyko į Saudo Arabiją, o sekmadienį tikriausiai prisijungs prie Didžiojo septyneto Japonijoje. Japonijoje prasideda vienas svarbiausių pastarojo meto Didžiojo septyneto susitikimų.

Iš karinio pompastiką mėgstančio Putino Pergalės parado – toks fiasko, kokio dar nebuvo. Trumpiausiame ir kukliausiame parade istorijoje riedėjo vos vienas Antrojo pasaulinio karo laikų tankas, o aviacija išvis nepasirodė. Tiesa, bent vieną pergalę Putinui pasiekti pavyko – jo imperialistinių sapalionių pasiklausyti atvyko septyni posovietinio bloko lyderiai, tik neaišku, prikviesti grasinimais ar pažadais.

Kremliaus propaganda vėl nesėkmingai bando parodyti Putino keliones po laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas. Dievagojasi, neva rusofašistų vadas pirmadienį buvo Chersono srityje, bet vaizdo įraše paliko Putino sveikinimą su artėjančiom Velykom, kurios jau buvo. Įsibėgėja ir „Wagner“ samdinių išpažinčių skandalas – Prigožinas pradėjo apie žiaurumus prisipažinusių žudikų medžioklę. Putino žudikai vidurį dienos apšaudė Chersono miesto turgų, kai jame apsipirkinėjo žmonės. Yra aukų.

Ukrainos prezidentas Zelenskis Varšuvoje. Valstybinio vizito metu jis gavo ne tik aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, bet ir pažadą perimti visus lenkų turimus MiG-29 naikintuvus. O Europos lyderiai Kinijoje bando patraukti Xi Jinpingą savo pusėn. Neberemti Putino Kinijos lyderį bando įtikinti Prancūzijos prezidentas ir Europos Komisijos pirmininkė.

Praėjo lygiai metai nuo tos dienos, kai Ukrainos kariai išvijo rusų žudikus iš Bučos. Tuomet pasaulis, kaip niekada ryškiai pamatė, ko iš tiesų Rusija siekia Ukrainoje ir susitelkė. Svarbus Vakarų susitelkimo rezultatas – balsavimu Turkijos parlamente baigtas Suomijos narystės NATO ratifikavimas. Todėl artimiausiomis dienomis du kartus pailgės NATO siena su Rusija.

Baltarusijos propogandistai grasina, kad Baltarusijoje dislokavus rusų taktinius branduolinius ginklus, kentės artimiausiai kaimynai – Vilnius paskęs, o Varšuva lydysis. Lietuvos gynybos ekspertai tokias Lukašenkos rėžimo žinutes laiko dar vienu bandymu įbauginti Vakarus, tačiau akcentuoja, kad visiškai ignoruoti Kremliaus gąsdinimų negalima.

Bachmutą pusę metų gynęs Ukrainos padalinys skelbia gavęs įsakymą trauktis iš miesto. O Putino virėjas, samdinių vadas Prigožinas giriasi jau beveik atkirtęs ukrainiečių galimybę pasitraukti. Kyjivas apie atsitraukimą iš miesto dar neskelbia, bet civiliai iš gyvenviečių prie Bachmuto jau skuba evakuotis, mat fronto linija iš Bachmuto netrukus gali pasislinkti kiek toliau į Vakarus, kur ukrainiečiai skuba įrengti naujas gynybines linijas.

Rusijos propaganda panikoje, o Putinas – bunkeryje. Okupantai skelbia, neva ukrainiečių diversantai įsiveržė į Rusijos Briansko sritį. Putino režimą išgąsdino Rusijos savanorių korpusas, kurio kovotojai įžengę į Rusijos teritoriją ragina rusus imti ginklus į rankas ir sukilti prieš Putino režimą. Panika Rusijoje kilo netrukus po to, kai Putino karo vadai paleido raketas į daugiabutį Zaporižioje: „Na ką draugai, tai nutiko. Rusijos savanorių korpusas kirto Rusijos valstybinę sieną.

Rusijoje antradienį tikras chaosas – per radiją ir televiziją gaudžia pavojaus sirenos, virš Sankt Peterburgo uždaryta oro erdvė, o naftos bazėje Krasnodare sproginėja dronai. Putino karo vadai bando raminti rusus, neva viskas kontroliuojama, bet patys skęsta skandaluose. Internete plinta aukšto rango rusų generolo striptizo vaizdai skirti meilužiui iš LGBT bendruomenės. Tuo metu Baltarusijos autoritarinis lyderis Lukašenka po visą dieną trukusio skrydžio nusileido Pekine.

Praėjus lygiai metams nuo karo pradžios – pasaulis vis dar sunkiai įsivaizduoja, kaip užbaigti Rusijos agresiją ir pasodinti Putiną į teisiamųjų suolą. O ir pergalės mūšio lauke, anot ekspertų, staiga nereikėtų tikėtis. Kruvino karo rezultatai – kol kas, deja, Putino naudai. Nors Planas užgrobti Ukrainą per tris dienas nepavyko ir ukrainiečiai sunaikino 150 tūkstančių rusų karių, dešimtys tūkstančių sužeista – rusų orda per metus papildomai nuo Ukrainos atplėšė Lietuvos dydžio teritoriją.

Istorinė kelionė... istorinė parama... istoriniu metu. Taip galima būtų apibūdinti Zelenskio kelionę po Europą. Ukrainos prezidentas Briuselyje pats plojo visai Europai, mat namo iš kelionės jis grįžta gavęs pažadų ir dėl treniruočių Ukrainos lakūnams, ir dėl toliašaudžių ginklų. Ir parsiveža simbolinį bilietą į Europos Sąjungą. Tiesa, Vakarai skuba ne šiaip – viskas vyksta itin pavojingu metu: Rusija de facto pradeda savo didįjį naują puolimą.

Po Rusijos raketų atakų bandant atkeršyti už Vakarų Ukrainai pažadėtus modernius tankus, tūkstančiai šalies gyventojų liko be vandens ir elektros. Tačiau savo teroru Putinas neišgąsdino Ukrainas sąjungininkių – Lenkija skelbia besiginančiai šaliai perduosianti dar 60 tankų – modernesnes sovietinių tankų T-72 versijas. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų prašo daugiau ginklų – esą tik taip galima neutralizuoti teroristus, draskančius šalies žemę.

Vokietija verčia naują puslapį Vakarų karinės paramos Ukrainai istorijoje. Ne tik leidžia kitoms šalims siųsti Ukrainai vokiškus tankus, bet ir pati perduos keturiolika „Leopardų“. Iš viso beveik šimtą tankų Ukraina turėtų gauti artimiausiais mėnesiais. Sutapimas ar ne – Berlynas žinią skelbia per Zelenskio 45-ąjį gimtadienį. Dar daugiau dovanų Zelenskį netrukus pasieks ir iš Vašingtono.

Siaubinga diena Ukrainoje – Kyjivo priemiestyje ryte į darželio teritoriją rėžėsi sraigtasparnis, skraidinęs visą Vidaus reikalų ministerijos vadovybę. Nelaimė įvyko tuo metu, kai tėvai vedė mažuosius į darželį. Ukrainiečiai praneša, kad žuvo ne tik sraigtasparniu skridęs ministras ir jo pavaduotojai, bet yra ir žuvusių vaikų. Užuojautą ukrainiečiams reiškia visas civilizuotas pasaulis, o Putinas toliau kartoja, kad pasieks savo tikslų Ukrainoje.

Maskva nusprendė apkaltinti pačius po gelžbetonio nuolaužomis Makijivkoje palaidotus mobilizuotus rusus, esą jie patys kalti, kad ukrainiečiai juos Naujųjų metų naktį subombardavo. Kremlius, anot Ukrainos, jau ruošiasi naujai mobilizacijai ir naujam karo etapui. O Putinas šiandien vėl ėmė grasinti Vakarams branduoliniais ginklais. Pafrontėje savanoriai ieško žuvusių Ukrainos gynėjų kūnų, kad grąžintų juos namiškiams, o naktinėje Kyjivo padangėje ukrainiečiai numušinėja rusofašistų dronus.

Rusofašistai šiąnakt į Kyjivą paleido iranietiškus dronus, o Lukašenkos režimas pareiškė, neva Baltarusijoje nukritusi raketa – gali būti Ukrainos provokacija. Maskva jau skuba reikšti susirūpinimą dėl incidento. Tuo metu karščiausiame mūšio lauko taške okupantai užsibrėžė sau tikslą iki Naujųjų metų užgrobti visą Donecko sritį. Putinas šiandien susiskambinęs su Kinijos autoritariniu lyderiu pareiškė norintis stiprinti su Kinija karinį bendradarbiavimą.

Austrai įspėja visą Europą – tikėtina, kad rusai bandys sutrikdyti elektros tiekimą. Austrijos gynybos ministrė sakė, kad klausimas vienas – kaip greitai tai nutiks? Energetikos ministras Dainius Kreivys ramino gyventojus – esą lietuviams nerimauti nėra ko. Pasak Kreivio, esame pasiruošę, sustiprinome apsaugą ir nuo kibernetinių, ir nuo fizinių grėsmių. Vis tik buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirštu baksnoja į mūsų priklausomybę nuo elektros importo, o tai nėra labai gerai.

Joe Bidenui paskelbus apie į Ukrainą siunčiamą oro gynybos sistemą „Patriot“, jo pavyzdžiu žada pasekti ir kitos Didžiojo septyneto šalys. Berlynas jau skelbia apie prasidėjusias derybas dėl to, kaip padėti Ukrainai ginti dangų. O į Kyjivą grįžęs Zelenskis – pervargęs, tačiau laimingas – iš savo kabineto siunčia linkėjimus ukrainiečiams ir sako, kad gerų žinių bus ir daugiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paryčiais išvyko į Vašingtoną. Šį vizitą Baltieji rūmai ir Kyjivas slėpė iki paskutinės akimirkos. Tai – pirmasis Zelenskio vizitas į užsienio šalį per pastaruosius 10 karo mėnesių. Ši naktis Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui tikriausiai buvo bemiegė. Po kelionės per visą Ukrainą traukiniu paryčiais jis pastebėtas Lenkijos Peremislio traukinių stotyje. Tačiau Lenkijoje V. Zelenskio kelionė nesibaigė.

Rusijoje liepsnoja milžiniški gaisrai. Kaimynų žudymu ir žemių grobimu, o ne savo žmonių saugumu besirūpinančioje Maskvoje pleška didžiausias prekybos centras, dega ir padangų gamykla Rusijos rytuose. Rusijoje liepsnojant gaisrams – Putinas lankosi Kirgizijoje, kur bando sudarinėti dujų sąjungas su jam dar paklūstančiomis šalimis. O į išlaisvintas nuo okupantų teritorijas grįžtantys ukrainiečiai baisisi rusų pasauliu. Galingas sprogimas ankstų rytą sudrebina Maskvos pakraštį.

Su pradėtu karu Europoje apsiskaičiavęs Putinas, laikydamas šampano taurę rankoje, dabar prisipažino, kad bombarduoja Ukrainos infrastruktūrą ir darys tai toliau, nes Ukraina – anot jo – pradėjo pirma. Iš Putino lūpų liejasi ir daugiau absurdiškų pareiškimų – jis atvirai džiaugiasi užgrobęs naujų Ukrainos teritorijų. Ir sako, kad dabar vaduoja naujas savo valdas nuo okupantų ukrainiečių. Realybę iškreipiančiam Kremliui Europos Komisija siūlo skelbti devintą sankcijų paketą.

Rusai vidury baltos dienos smogė turgavietei netoli fronto esančiame mieste. Yra ir sužeistų, ir per sprogimus žuvusių niekuo dėtų civilių. Bachmutą naktį drebino artilerijos sviedinių kruša. Ukrainos kariai stengiasi atitrūkti nuo karo siaubo gelbėdami ir prižiūrėdami paliktus šunyčius. Tuo metu mūsų kaimynai lenkai sparčiai ginkluojasi – į Gdynės uostą atkeliavo plieniniai Kalėdiniai siuntiniai – nauji tankai ir haubicos iš Pietų Korėjos.

Rusijos aerodromuose ir vėl griaudi sprogimai – juodi dūmai kilo Kurske. Ir aiškėja daugiau detalių apie vakarykščius smūgius okupantų bazėse esančiose net už pusės tūkstančio kilometrų į Rusijos gilumą nuo fronto linijos. O Zelenskis drąsiai apsilankė karius vos už poros dešimčių kilometrų nuo Bachmuto, kur verda aršiausi mūšiai su priešais – ten jis pasveikino Ukrainos karius su kariuomenės diena. Okupantai ir vėl ne vietoje rūko.

Įsigaliojant vis naujoms Vakarų sankcijoms rusiškai naftai ir degalams – liūdnos žinios dyzelino vartotojams. Nors rinkos ir degalinių švieslentės į naująsias sankcijas sureagavo ramiai, kai kurie ekspertai ragina neapsigauti. Esą Kinija dar gali pateikti siurprizų mažindama kovidinius ribojimus ir didindama naftos paklausą, o kartu ir kainas.

Rusijos teroro ir energetinės krizės krečiamoje Ukrainoje lankosi visų trijų Baltijos šalių ir dar keturių Šiaurės Europos šalių užsienio reikalų ministrai. Ukrainos prezidentas Zelenskis sako, kad Rusija tęs terorą tol, kol turės raketų. Esama informacijos, kad Putinas netrukus dar vieną pralaimėjimą gali patirti ir Zaporižioje – ir galimai artimiausiu metu sprukti iš nuo karo pradžios ten užgrobtos atominės elektrinės.

Rusai į Chersoną paleido per 17 raketų, taip pražudydami bent 7 žmones ir dar sužeisdami per 20. NATO vadovo teigimu, tokios atakos rodo rusų desperaciją. Išlaisvintų Chersono apylinkių gyventojai pasakoja, ką rusai darė okupacijos metu ir kaip viską išvogė bėgdami nuo Ukrainos gynėjų. Esą grįžę į namus neranda net indų. Savo ruožtu Jungtinių Valstijų spauda skelbia, kiek pinigų šiam karui jau išleido Rusija – bene ketvirtadalį savo viso metinio biudžeto.

Dėl Chersono sutrikę net karo ekspertai. Rusija iš ten ne tik atitraukė dalį pajėgų, bet ir, kaip skelbiama, okupacinę valdžią, o tai esą gali reikšti du dalykus – arba mūšio dėl strategiškai svarbaus miesto nebus, arba jis bus itin nuožmus. Tuo metu Vokietijos kancleris vieši Kinijoje, kur karo taip ir nepasmerkusį Xi Jinpingą ragina pasinaudoti įtaka ir spausti Rusiją dėl taikos. Dirbtuvėse prie Charkivo darbas vyksta dieną – naktį.

Vakarai skelbia, kad Iranas Rusijai ne tik tiekia dronus kamikadzes, bet net ir atsiuntė į Krymą savo karių, kurie apmoko okupantus jais naudotis. Savo ruožtu Kyjivas skelbia kamikadzių numušęs jau daugiau nei 200. Tuo metu V. Putino laikinai okupuotoje Chersono srityje prasidėjo rusų vykdomos civilių evakuacijos spektaklis. Iš miesto traukiasi ir kolaborantų valdžia. O karinėms operacijoms Ukrainoje vadovaujantis rusų generolas aiškina, kad padėtis fronte – įtempta.

Ukrainos gelbėtojai šią naktį traukė žmones iš po namo nuolaužų Mykolajive. Putino generolai raketomis vos nepražudė 11-mečio, kuris po gelžbetonio gabalais išbuvo 6 valandas. Zelenskis džiaugiasi Vakarų tiekiamomis oro gynybos sistemomis, bet sako, kad to nepakanka – esą tai tik dešimtadalis to, ko reikėtų. Ir nors girti rusai prieš vykdami į frontą šoka ritualinius šokius, nepanašu, kad jiems tai padeda. Tuo metu Putinas ieško užtarimo Azijos lyderių susitikime Kazachstane.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Putinas visoje Rusijoje skelbia dalinę mobilizaciją, bando sukrapštyti karui Ukrainoje papildomus tris šimtus tūkstančių karių. Ir grasina Vakarams branduoliniu ginklu. Pareiškė, kad smogs, jei kas kėsinsis į Rusiją, prie kurios jis dabar nori prijungti ir okupuotas Donbaso teritorijas. Mobilizaciją Putinas paskelbė šiandien ryte, nors rusams ir pasauliui pranešimą žadėjo dar vakar.

4

Ukrainos pajėgos kontrpuolimą pradėjo ne tik Chersono, bet ir Charkivo kryptimi. Ten ukrainiečiai jau atkovojo kelias gyvenvietes ir tikrą pragarą okupantams užkūrė prie Balaklijos. Oleksijus Arestovyčius rusų padėtį prie Charkivo apibūdina riebiu keiksmažodžiu. Savo ruožtu Putinas ekonomikos forume aiškino, kad Rusija dėl karo Ukrainoje nieko neprarado ir nepraras.

Pasirodo, milžiniškais turtais pasigirti gali ne tik Rusijos prezidentas Putinas ir jo draugai, bet ir buvusi jo žmona – namų šeimininkė. Kalėjime uždaryto opozicionieriaus Navalno bendražygiai paviešino naują tyrimą apie tyliąją Liudmilą, kuriai skyrybos su Putinu, regis, tapo geriausiu gyvenimo sandoriu. 20-čia metų jaunesnį vyrą jai galimai parinko pats Putinas, o su juo Liudmila įsigijo milijoninės vertės vilas Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.

Okupuotame Kryme – ir vėl milžiniški sprogimai. Į orą lekia rusų amunicijos sandėlis. Kremliaus propaganda dar bandė slėpti, bet vėliau pripažino gavusi smūgį. Melu rusus šeriantis Putinas Afrikos, Azijos ir pietų Amerikos šalims bando įrodyti neva Rusijos ginklai – patys pažangiausi pasaulyje ir jiems juos parduoti. Sprogimai ankstų rytą neabejotinai pažadino net kavos nespėjusius išgerti okupuoto Krymo Džankojaus rajono gyventojus.

Rusijai grąsinant užsukti dujas Europa paviešino planą, kaip gelbėsis nuo krizės. Prašo visų savo valstybių narių, įskaitant ir Lietuvos, taupyti dujas, bent 15 procentų sumažinti jų naudojimą. Nuostolius prognozuoja ir Lietuva. Jei labiausiai nuo dujų priklausomoms vakarų Europos valstybėms dujų tiesiog pritrūks, stos fabrikai, kitos šalys kaip Lietuva, nors dujų ir turės, už jas greičiausiai mokės didžiulę kainą, o dėl ekonomikos nuosmukio kentės visas senasis žemynas.

Rusų okupantai ir vėl apšaudė Charkivą – šįkart raketos pražudė keturis taikius gyventojus, o dar 9 – smarkiai sužeidė. Raketos krito ir Donbaso miestuose, kur atakų metų žuvo dar vienas žmogus. Vėl prakalbo ir Putinas. Be to, Balyje vyskta Didžiojo dvidešimtuko susitikimas, kur Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas sulaukė pažeminimo – Vakarų lyderiai atsisakė su juo fotografuotis, o Blinkenas ir susitikti.

Ilgai laukti nereikėjo – dar nesibaigus NATO viršūnių susitikimui Madride – Putinas jau svaidosi grasinimais Aljansui. Kremliaus viršininkas pareiškė, kad Rusija kels grėsmę suomiams ir švedams, jei jie pas save įsileis NATO pajėgas. Gitanas Nausėda ragina neišsigąsti, esą tai įprastas Maskvos režimo stilius. O Madride esantys TV3 žinių žurnalistai aiškinosi ir kokios finansinės pagalbos iš NATO galime tikėtis įrengiant infrastruktūrą Vokietijos karių brigadai, kuri turėtų mus saugoti.

Lietuvai grasinančios Rusijos propagandininkai Ukrainoje jau vaikšto Severodonecko gatvėmis. O Putino kariai jiems demonstruoja, kaip šluoja miestą nuo žemės paviršiaus. Deja, Rusija, sukaupusi žudikų rezervą, dabar stiprina puolimą Donbase, šluoja kaimus ir miestelius. Namus praradusiems Ukrainos vaikams pagalbą žada Nobelio taikos premijos laureatas, rusų žurnalistas Dmitrijus Muratovas. Jis aukcione pardavė savo Nobelio premijos medalį už rekordinę sumą – beveik 100 mln. eurų.

Ilgai lauktas Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas įvyko, tačiau politologas Linas Kojala teigė, kad iš jo daug tikėtis nereikėtų ir kad Putinas toliau elgsis taip, kaip jam atrodo teisinga. Tokią mintį jis pasakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Tai visas pasaulis laukė šio Vladimiro Putino ir Joe Bideno susitikimo.

JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį paskelbė sankcijų Rusijos pareigūnams ir verslo subjektams dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo. „Žvalgybos bendruomenė su dideliu patikimumu vertina, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos FSB pareigūnai panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą, žinomą kaip „Novičiok“, apnuodyti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną 2020 metų rugpjūčio 20 dieną“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pareiškė iš naujo peržiūrintis įtemptus Vašingtono santykius su Maskva dėl gausėjančių nesutarimų, taip pat paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „galvoti pažangiai, o ne atbulai“ ir atsisakyti Šaltojo karo mąstysenos. Šie B.Obamos komentarai buvo išsakyti per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, kai prieš dvi dienas jis atšaukė kitą mėnesį turėjusį įvykti planuotą susitikimą su V.Putinu.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) penktadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos tebeturi „bendrų interesų“ su Rusija, nors abiejų šalių santykiai smarkiai atvėso. Pradėdamas derybas su Rusijos gynybos ir užsienio reikalų ministrais, J.Kerry pripažino, kad ryšiai išgyveno „sunkių momentų“, ir išreiškė viltį, kad bus galima „atvirai“ apsikeisti nuomonėmis.

Rusijos gynybos ministerija dar užpernai paskelbė sąrašą lietuvių, prieš 20 metų dalyvavusių koviniuose veiksmuose Afganistane, bet taip ir neatsiėmusių jiems už tai skirtų apdovanojimų. Dalis medalių per Rusijos ambasadą Lietuvoje jau pasiekė adresatus, o šilutiškiui pedagogui Rimvydui LUKOŠIUI medalis „Už narsą“ įteiktas gegužės 6 d. Rusijos konsulate Klaipėdoje. Jį įteikė Rusijos generalinis konsulas Anatolij Ivanovič Krotov.

Praėjusią savaitę šioje skiltyje trumpai užsiminiau apie žymaus ir įtakingo amerikiečių žurnalo “Time” leidėjų nutarimą praėjusių metų žmogumi skelbti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tačiau ir pastebėdamas, kad toks pasirinkimas kelia daug klausimų.

Tokią temą panagrinėti ir taip ją pavadinti paskatino šiemet įvyksiantieji JAV ir Rusijos prezidentų bei Lietuvos Seimo rinkimai. Juk jie gali pakeisti ir mūsų valstybės (nes ši trijulė Lietuvos scenoje vaidina tikrai išskirtiną vaidmenį), ir net pasaulio politinį veidą.

Pirmąją šio rašinio dalį baigdamas, tęsinyje žadėjau panagrinėti politikavimą ten, kur jo reikia. Taip ir darysiu, tačiau negaliu palikti nepaminėto dar vieno naujo nereikalingo politikavimo reiškinio, spalio paskutinę dieną į sceną įšokusio iš pačios aukščiausios Lietuvos valdžios įstaigos – Prezidentūros.