Galingas sprogimas ankstų rytą sudrebina Maskvos pakraštį. Šiaurinis Rusijos sostinės Chimkų priemiestis – liepsnose skendi didžiausias Maskvos prekybos centras „Mega Chimki“. Gaisras čia prasidėjo apie 6 val. ryto didelėje statybinių prekių parduotuvėje „OBI“, labai staigiai išplito ir pražudė mažiausiai 1 žmogų.
Sprogimai parduotuvėje griaudėjo jau gerokai išplitus liepsnoms. Tuomet griuvo pastato konstrukcijos.
Rusijos tarnybos prasidėjus gaisrui ėmė skelbti įvairias versijas – nuo trumpo elektros jungimosi ar padegimo iki neatsargių suvirinimo darbų pastate. Bet viena yra aišku – rusai dažnai nesilaiko elementarių gaisrinės saugos reikalavimų, neveikia priešgaisrinė įranga. Juk Rusija vietoje to, kad rūpintųsi savo žmonių saugumu – rūpinasi karais, svetimų žemių grobimu ir valdžios kišenių pildymu.
Dar vienas puikus to pavyzdys – taip pat šiandien užsiliepsnojęs gaisras Rusijos rytuose esančiame Barnaulo mieste – ten pleška didžiulis padangų fabrikas.
Žinoma, tai niekas lyginant su tuo, kokį vargą, skausmą ir problemas rusai atnešė į Ukrainą. Išlaisvintame kaime Mykolajivo srityje dabar dirba išminuotojai.
„Amunicija, kuri nesaugi, su sprogdikliais, kuri gali pakenkti vietiniams – ją išvežame, perduodame tarnyboms arba sunaikiname vietoje. O saugią atiduodame mūsų kariams ir Nacionalinei gvardijai, kad panaudotų priešams naikinti. Tai vadiname „Rusijos lendlizu“, – pasakoja karininkas Artemas Ščerbakovas.
Ukrainiečiai sako randantys ir vietiniais apsimetusių persirengusių okupantų. Darbas pavojingas, tad naudoja ir dronus: „Taip randame paslėptus sandėlius, fortifikacijas, techniką. Dronas gali smarkiai priartinti vaizdą, todėl matome ir vietas, kurios gali būti užminuotos.“
Chersono srityje užvakar žuvo keli Ukrainos išminuotojai.
„Jau grįždami po atliktos užduoties, pašalinę ginklus ir amuniciją iš okupantų saugyklos – kokių buvo daug Chersono srityje – policininkai pakliuvo į minų spąstus. Tai Rusijos teroro forma, su kuria teks kovoti ilgus metus“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Chersono Posad-Pokrovskės kaime vietiniai pamažu grįžta namo ir žiūri, ką jiems paliko rusai.
„Apšaudė kasetiniais užtaisais. Viską sunaikino, nieko veikiančio neliko. Nieko. Nepataisoma“, – sako 64-erių kaimo gyventojas Vasyl Olijnyk.
O paliko griuvėsius ir metalo laužą.
„Rusų pasaulis mus nuo visko išlaisvino. Kad jie (rusai) sudegtų...“, – kalba Vasyl.
Netoliese savo apgriautus namus rado ir 31-erių Liudmyla.
„Teks viską pradėti iš naujo. Bet nieko, pamažu, dar jauni esam. Mano tėvų namo neliko. Aš dar turiu stogą virš galvos, bet dar baisu į jį žiūrėti“, – pasakoja 31-erių kaimo gyventoja Liudmyla Hupalo.
„Namie viskas sava, miela“, – sako 6-metė Zlata.
O Oleksandro namų jau nebėra.
„Mergaitės čia dažėsi, o žmona mėgo čia sėdėti savo kambaryje. Nedidelis namas, bet mums užtekdavo“, – prisimena 67-erių kaimo gyventojas Oleksandr Hupalo.
„Norėčiau perduoti jums Ukrainos žmonių padėką...“, – kalba popiežius Pranciškus.
Vakar Romoje melsdamasis už Ukrainą prie šventosios Madonos – popiežius susigraudinęs net negalėjo pratarti žodžių. Po pauzės tęsė prašydamas taikos Ukrainoje.
„Vietoje to, turiu perduoti maldas vaikų, senelių, tėvų ir mamų iš tos kenčiančios šalies“, – sako popiežius Pranciškus.
O Ukrainą kankinantis Putinas šiandien Biškeke. Kirgizijos sostinėje jis susitinka su ranką jam dar spaudžiančiais Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Armėnijos lyderiais. Aptaria regiono dujų rinką ir idėją kurti dujų sąjungą, kuriai jau priešinasi Uzbekistanas, pareiškęs, kad nesutiks su politinėmis dujų sutartimis.
Po susitikimų su savais, Putinas vėl ėmėsi grasinimų Vakarams. Žurnalistams aiškino, kad branduolinio karo atveju nušluotų priešus, nes neva turi geresnių ginklų. Pavyzdžiui, viršgarsines sistemas.
„JAV tokių dar neturi. O mes turime“, – tikina V. Putinas.
Ir pagrasino sumažinti Rusiškos naftos gavybą atsakant į Vakarų nustatytas barelio kainos „lubas“. Putinas vis dar bando šantažuoti pasaulį energijos ištekliais.
Mūsų premjerė, Rygoje susitikusi su Latvijos ir Estijos kolegomis, pasidžiaugė, kad turime SGD terminalą, kurio kadaise latviai ir estai nesutiko statyti kartu, o dabar visi nori iš jo gauti dujų.
„Nors nebuvo taip užmanyta nuo pradžių, kai projektas buvo pradėtas įgyvendinti. Tačiau dabar Klaipėdos SGD terminalas tampa regioninės svarbos projektu. Ir, mūsų vertinimu, pagal tai, kaip išdėlioti prioritetai naudojimo terminalo pajėgumų, kurie yra nemaži, tikrai tas terminalas turi būti labai svarbus veiksnys apsirūpinant mūsų regione dujomis“, – teigia Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Šiuo metu svarstoma plėsti terminalo pajėgumą nuo beveik 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus iki 5 ar daugiau nei 6 mlrd. kubinių metrų.
