Tuo metu Putinas ieško užtarimo Azijos lyderių susitikime Kazachstane. Ten jam teko lūkuriuoti Turkijos prezidento. Putinas bando sugundyti Erdoganą dideliu dujų sandoriu. Tikriausiai mainais į pastangas susodinti Maskvą ir Kyjivą prie derybų stalo.
Mykolajive gelbėtojai iš po gelžbetonio nuolaužų traukia 11 metų berniuką. Padrąsindami ir ramindami guldo jį ant neštuvų. Vargšas praleido 6 valandas po nuolaužomis.
Ir lyg naktinio išgąsčio būtų negana – išneštas į lauką vaikas išsigąsta danguje pamatęs gelbėtojų droną: „Dronas! Dronas! – Dronas, žiūrėk! – Tai mūsiškis...“
Ištraukę berniuką gelbėtojai tęsia paieškas dar 7-ių po apšaudymo dingusių žmonių. Rusofašistai Mykolajivą naktį apšaudė raketomis S-300. Po vienos – dviejų viršutinių penkiaaukščio namo aukštų praktiškai neliko.
Į Kyjivą rusai paleido dronus kamikadzes. Zaporižioje Putino karo generolai pražudė moterį. Ir panašu, kad rusai raketų į Ukrainą bandė paleisti ir įsidienojus.
Veikiausiai taikė į Charkivo sritį, bet pataikė į save. Rusai Belgorode filmuoja, kaip raketa ar jos nuolaužos įskrieja į daugiabutį. Vietos valdininkai suskubo skelbti, neva jie numušė iš Ukrainos atskriejusią raketą: „Nukrito neatpažintas objektas, kai suveikė oro gynybos sistema.“
Bet aiškėja, kad prieš tai rusai socialiniuose tinkluose skundėsi, kad patys nesėkmingai paleido raketą. Tad panašu, kad patys į save ir pateikė. Tuo metu raketas ir dronus į Ukrainos civilius ir elektrines šaudantis Putinas mėgaujasi dėmesiu. Kazachstane jis naudojasi proga parodyti pasauliui, kad dar turi draugų ir kad kažkas dar spaudžia jo krauju permirkusią ranką.
Bet jau netrukus Putinui tenka lūkuriuoti Turkijos prezidento Erdogano. Erdoganas šiame kare tapo tarpininku tarp Rusijos ir Vakarų. Putinas per jį bando įkalbėti Ukrainą sėsti prie derybų stalo. Šį kartą ir turkams, ir Europai už draugystę siūlo dujas. Paprastai tariant – bando nupirkti Europą, kad ši leistų jam suvalgyti Ukrainą.
„Galėtume svarstyti dar vieno dujotiekio statybą. Sukurtume Turkijoje dujų centrą. Prekybai į trečiąsias šalis, pirmiausia, Europos. Žinoma, jei jiems tai įdomu“, – kalba Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Ateis akimirka – aš jums tiesiai sakau – kai derybos turės įvykti“, – sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Prabilo Prancūzijos prezidentas, kuris rodos atsisakė idėjos Kyjivą ir Maskvą prie derybų stalo susodinti kuo greičiau. Tad dabar jis žada Ukrainai oro gynybos sistemų ir radarų. Daugiau paramos ukrainiečiams žada ir Briuselyje antrą dieną susitinkantys NATO ministrai.
Londonas Ukrainai perduos raketų AMRAAM, kurios paleidžiamos iš anksčiau amerikietiškų pažadėtų sistemų NASAMS ir gali naikinti mirtį nešančias rusų sparnuotąsias raketas.
„Jos jungiasi prie amerikietiškų sistemų, dedamos į to paties tipo raketas“, – teigia britų gynybos ministras Benas Wallace'as.
Zelenskis jau padėkojo Vokietijai ir Amerikai už gautas ir dar pakeliui esančias oro gynybos sistemas. Bet sako, kad dabar turi tik dešimtadalį to, ko reikėtų, kad galėtų apsiginti. O kad pačiai Europai nepritrūktų oro gynybos sistemų – 14 NATO šalių, tarp jų ir Lietuva, ir mūsų kaimynai Latviai ir Estai – pasirašo „Europos Dangaus Skydo“ sutartį dėl bendro oro gynybos sistemų pirkimo. Planuose ir izraelietiška oro gynybos sistema.
„Taip sutaupome lėšas pirkdami daugiau vienetų. Ir mažiname priežiūros kainą. Taigi laimi visi. Todėl pirmųjų priemonių imsimės labai staigiai. Kartu pirksime Patriot ir taip pat modernias sistemas IRIS-T“, – sako Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.
Vokiečiai Ukrainai dar žada papildomų savaeigių haubicų. O kanadiečiai – pusę milijono žieminių uniformų.
„Turime pozityvių žinių iš gynybinio „Ramsteino“ dėl papildomo mūsų kariuomenės sustiprinimo modernia artilerija“, – tvirtina V. Zelenskis.
Ukrainiečiai dalinasi ne tik HIMARS darbo įrašais. Bet ir rodo, kaip rėtį kiaurą rusų šarvuotą techniką po HIMARS raketos M30A1 pataikymo. Šios taiklios raketos užpildytos 180 tūkst. volframinių šratų, kurie perskrodžia viską aplink, taip pat ir plonesnį rusų technikos šarvą, sunaikindami visus okupantus viduje.
Tad nenuostabu, jog šie sprunka. Ir kartais net ant savo pačių minų užvažiuoja. Britų žvalgyba skelbia, kad Chersono šiaurėje rusai smarkiai pralaimi, kai kur bando atsitraukę 20 km kurti naują fronto liniją. Maskvos statytiniai jau atvirai prašo Maskvos pagalbos evakuoti savus į Rusiją.
„Kreipiuosi į šalies vadovybę ir prašau pagalbos organizuojant šį darbą“, – teigia Kremliaus statytinis Chersone Vladimir Saldo.
Panašu, kad ritualiniai šokiai prieš kelionę į frontą kariauti mobilizuotiems okupantams nepadeda.
O melas apie greitai tvarkomą ir lopomą Keršės tiltą rusams nepadeda per jį važiuoti. Okupuotame Kryme savo eilės kirsti Kerčės tiltą laukiančioje eilėje, skelbiama, jau 900 vilkikų.
