Tiek Lietuvos Prezidentūra, tiek Užsienio reikalų ministerija mano, kad Europai reikia toliau griežtinti sankcijas tiek Rusijos, tiek Baltarusijos režimui: sankcijomis apkrauti branduolinius projektus.
„Baltarusija – branduolinė galia. Valstybė turinti galimybę – jei ją puls – atsakyti taktiniu branduoliniu ginklu“, – kalba baltarusių propagandistas Grigory Azarionok.
Po to, kai Putinas pareiškė, kad Rusija planuoja dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, Lukašenkos režimo propagandistas Grigorijus Azarionakas pažėrė grasinimų Lietuvai, Lenkijai.
„Lydysis Varšuva ir paskęs Vilnius. Pažiūrėsime į matinį saulėlydį ir maro grybo kilimą Lenkijos pelkėje. Nutiks nematyti dalykai. Nesikiškit, ponai, nes apšviesim. Jūs mus privertėt, tai dabar nesiskųskit. Mes perspėjome!“, – sako G. Azarionok.
Baltarusija ne tik svaidosi grasinimais, bet ir toliau demonstruoja savo karinę galią: rodo vaizdus iš priešlėktuvinės gynybos pratybų.
„Aliaksandras Grigorjevičius Lukašenka jau seniai kėlė klausimą dėl Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje“, – teigia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Branduolinio šantažo Putinas griebėsi savaitgalį: pareiškė, kad taktinius branduolinius užtaisus iš Baltarusijos bus galima leisti tiek lėktuvais, tiek raketomis.
„Mes jau padėjome kolegoms iš Baltarusijos modifikuoti jų orlaivius. 10 orlaivių yra paruošti naudoti šio tipo ginklus. Baltarusijai jau perdavėme savo gerai žinomą raketų kompleksą „Iskander“, kuriuo taip pat galime gabenti užtaisus. Balandžio 3-iąją pradėsime mokyti įgulas. Liepos 1 dieną mes pabaigsime statyti specialią saugyklą taktiniam branduoliniam ginklui laikyti Baltarusijoje“, – tikina V. Putinas.
„Tai kol kas yra politinė žinutė, kuri yra skirta vakarams, vakarų politikams, kad mes eskaluosime situaciją tol kol jūs remsite Ukrainą karine technika amunicija ir panašiai. Norima skaldyti vakarus, vienybę dėl Ukrainos ir tai pasiekti branduolinio ginklo mojavimais tokių tikslų“, – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tiek krašto apsaugos ministras, tiek kiti ekspertai sako, kad Putino planai naujų, papildomų realių grėsmių nesukelia, nes branduoliniai ginklai jau yra Lietuvos pašonėje.
„Yra Kaliningrado sritis, Leningrado sritis, Rusija niekur nedingusi, tos saugyklos jos kaip buvo, taip yra“, – kalba A. Anušauskas.
„Kaliningrade yra dideli sandėliai branduolinių užtaisų, ten kai kur yra tik branduoliniai užtaisais be nešėjų, kad liečia „Iskander“, tai visos raketos. Tai yra vietovė Kolosovka, puikiai žinoma. Todėl mums ir NATO, nieko stipriai nepasikeitė. Čia yra žingsnis, kuris skirtas išgąsdinti tuos, kurie dar gali išsigąsti“, – sako Lietuvos karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto.
Branduolinių ginklų Lietuvos pašjonėje, pasak ekspertų, negalima laikyti naujiena. Tačiau tai esą nereiškia, kad Europa turi ignoruoti Rusijos veiksmus. Prezidentas Gitanas Nausėda „tviteryje“ paskelbė, kad Rusiją būtina stabdyti.
„Tai visiška nepagarba tarptautiniams susitarimams. Agresorius privalo būti sustabdytas, kad nesukeltų branduolinės katastrofos“, – tvirtina G. Nausėda.
„Tai eskalacija plačiąją prasme, bet tai nieko netikėto. To reikėjo laukti. Taktinis ginklas yra nešamas įvairiomis formomis. Prieš tai mes garsiai girdėjome, kad rengiasi „Iskander“ dislokuoti. Aviacijos priemonės. Bet kokios priemonės yra nešančios taktinį branduolinį ginklą. Grasinimas yra rimtas“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Lietuva nori, kad Rusija ir Baltarusija sulauktų papildomų sankcijų.
„Nereikėtų to laikyti vien tik tai propagandiniu triuku ir numoti ranka, visiškai ignoruoti, neva vyksta triukšmas susijęs su karu Ukrainoje. Jeigu mes pamatysime Baltarusijos teritorijoje atsiradusius šituos ginklus, aišku, kad ir su tuo susiję asmenys, ir su kitais branduoliniais projektais susijusios įmonės, asmenys, jie turėtų būti papildomai persvarstyti, sankcionuoti“, – teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
„Rusijos atveju, tai „Rosatom“ pagrindinis toks, įmonė, kuri labiausiai matoma, ir kurią labiausiai siekiama įtraukti į sankcijas iš mūsų pusės. Baltarusijos atveju yra daugybė veikėjų ir įmonių dar neįtrauktų į sankcijas. Klausimas ir problema, kurią reikia spręsti su Baltarusija: esamų skylių sankcijų užkamšymas. „Rosatom“ driba su nemažai valstybių toj pačioj Europoje, statydamas ir branduolinius objektus“, – sako užsienio reikalų ministro patarėjas Linas Jonavičius.
Užsienio reikalų ministerija siekia sumažinti Putino karo mašinos finansavimą, nori, kad „Rosatom“ negalėtų Europoje užsidirbti pinigų.
