kęstutis budrys

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad po uždaro Seimo posėdžio visi parlamentarai turės tą pačią informaciją dėl saugumo situacijos ir galės ja remtis priimdami sprendimus. „(Seimo nariai – BNS) yra tame pačiame žinojimo lauke kaip visi ir galės priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tų pačių sankcijų, kur ketvirtadienį įvairiais motyvais balsavo“,– Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vykstantį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos lyderių susitikimą vertina skeptiškai. Anot jo, Vladimirui Putinui nereikalinga nei taika, nei diplomatija, o jį sutramdyti galima tik kieta galia. „Tikrai pastangos iš naujosios JAV administracijos pusės išnaudoti diplomatiją yra tikros. Tikėkimės, kad jos bus ir sėkmingos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad uždaro Seimo posėdžio atmosfera atitiko Kovo 11-osios salės vardą, o toks informacijos pasidalijimas galėtų būti rengiamas reguliariai. „Na, tikrai, ir posėdžio organizatorių sumanymas buvo ne tai kad kažkokią didelę paslaptį atskleisti, bet aptarti saugioje aplinkoje, platesniame rate, tas tendencijas, kurias matome, kuriose vyksta užsienio politikoje“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlymą pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog draudimas importuoti žemės ūkio produkciją iš šių šalių turi likti tarp ribojimų. „Šita ribojamoji priemonė, ji yra reikalinga, ji yra efektyvi, galų gale Europos Sąjunga eina drauge ta pačia kryptimi, keldama tarifus tokioms prekėms. Tai mes nenorime, kad jos čia būtų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė K. Budrys.

Su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pirmadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, jog žodžiais atgrasyti Rusijos nėra įmanoma, tai padaryti galima tik pasitelkus NATO karinę galią. Kaip rašoma pirmadienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime, ministras akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl 3–3.5 proc.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą (ES) priimti strateginius sprendimus, nes jie ateityje formuos saugumo situaciją Bendrijoje. Taip jis kalbėjo pirmadienį prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį. „Tai strateginis momentas Europai, nes šiandien priimti sprendimai formuos rytojaus saugumą.

Artėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbiui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtina, jog Rusijos keliami reikalavimai turi būti atmesti. Pasak K. Budrio, taikos procesas dar neprasidėjo, o Rusijos reikalavimai niekuo nepasikeitė nuo tada, kai prasidėjo karinė agresijoje Ukrainoje. „Tai yra pavojinga situacija ir visi šie (Rusijos – ELTA) reikalavimai turi būti atmesti“, – pirmadienį LRT televizijai komentavo K. Budrys.

Prezidento Donaldo Trumpo administracijai pradėjus masiškai atleidinėti „Amerikos balso“ ir kitų JAV finansuojamų žiniasklaidos priemonių darbuotojus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Lietuva šiuos kanalus vertina ir palaiko.  „Tiek „Laisvosios Europos radijas“, tiek „Amerikos balsas“ vaidino svarbų vaidmenį lietuviams stengiantis atkurti nepriklausomybę. Labai jaudinamės dėl jų. Šias žiniasklaidos priemones laikome padėjusiomis kovoti prieš spaudimą, režimus.

Pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su darbo vizitu lankysis Briuselyje, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) ir susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. URT posėdyje ES šalių užsienio reikalų ministrai aptars skubią karinę paramą ir saugumo garantijas Ukrainai, sankcijas Rusijai ir agresorės atsakomybės užtikrinimą, ES ir JAV santykius bei transatlantinio bendradarbiavimo prioritetus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skatina ir toliau stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimą. Anot jo, šių valstybių prioritetu turėtų išlikti tvari ir teisinga taika Ukrainoje.  „Tvari ir teisinga taika Ukrainoje ir toliau turi likti mūsų prioritetu.

Seimas svarstys siūlymą dar vieneriems metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šiuo metu įstatyme numatyta, jog minėtos ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 m. gegužės 2 d. Siūloma šį terminą metams nukelti. Užsienio reikalų ministerijos (URM) vertinimu, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vis dar tęsiasi, todėl reikia ir toliau taikyti prieš dvejus metus nustatytus ribojimus.

Jungtinėje Karalystėje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad susitarimas dėl taikos Ukrainoje turi išspręsti saugumo klausimus Europoje bent vienai kartai. Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir Europa negali atsisakyti jokių derybinių svertų, kol nesutarė dėl ilgalaikės taikos.

Be stiprios Ukrainos negalime įsivaizduoti ir saugios bei stiprios Europos, tikina trečiadienį su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministru Davidu Lammy susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „Šiandien kaip niekad aišku, kad be stiprios Ukrainos negalime įsivaizduoti saugios bei stiprios Europos. Todėl privalome dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta tvari ir ilgalaikė taika, paremta stipriomis saugumo garantijomis ir aiškia Rusijos atgrasymo strategija.

Donaldui Trumpui suartėjus su Kremliumi, pasigirdo kalbos ir apie galimybę Europai vėl pirkti rusiškas dujas ir naftą. Nors per pirmąją kadenciją D. Trumpas aršiai kritikavo „Nord Stream“ projektą, bet dabar užsienio žiniasklaida skelbia, kad būtent amerikiečiai gali tapti tarpininkais šiuose susitarimuose tarp Vokietijos ir Rusijos.  „Liūdna, kai Vokietija sudarinėja didžiulius sandorius su Rusija dėl naftos ir dujų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį išvyksta į Londoną, kur su Jungtinės Karalystės (JK) diplomatijos vadovu Davidu Lammy aptars saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai bei dvišalių Lietuvos ir JK santykių stiprinimą. „Jungtinės Karalystės vaidmuo ir lyderystė yra svarbi siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje bei stipresnės, atsparesnės ir vieningesnės Europos.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui siūlant Europos Sąjungos (ES) mastu kurti branduolinio atgrasymo „skėtį“, panaudojant jo vadovaujamos šalies atominio ginklo arsenalą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys siūlymą palaiko ir ragina pradėti viešas diskusijas apie tai, „kada kaip“ tokie ginklai veikia. „Prancūzijos viešas siūlymas išplėsti branduolinį atgrasymą („skėtį“) yra labai savalaikis ir reikalingas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį Miunchene susitiko su Vokietijos Bavarijos federacinės žemės ministru federaliniams reikalams Florianu Herrmannu. Susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad sprendimas 2026–2030 m. laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto Bavarijai atveria papildomų investavimo galimybių.

Lietuvos generalinį konsulatą Miunchene atidaręs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad tai paskatins investicijas ir prekybą su Bavarija. Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, ministras akcentavo, kad Lietuvos sprendimas 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto turėtų tapti svariu finansiniu stimulu Bavarijos gynybos pramonei rimtai svarstyti investicijų į Lietuva galimybes.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nedramatizuoja to, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo kalboje Kongrese nebuvo užsiminta apie gynybą ir atgrasymą. Pasak jo, šis kreipimasis buvo skirtas vidaus auditorijai. Visgi, K. Budrys pastebėjo, jog kalboje buvo ir pozityvesnių ženklų dėl JAV paramos Ukrainai. Tai, anot ministro, rodo, jog diplomatinės pastangos duoda rezultatą. „Matome, kad vis dėlto yra didesnio įsitraukimo ženklas ir tam tikros pozicijos pašvelnėjimas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį su Danijos Europos reikalų ministre Marie Bjerre aptarė galimybę Ukrainai tapti vienas iš Europos Sąjungos (ES) narių. Anot ministerijos, K. Budrys susitikime vylėsi, kad per Danijos pirmininkavimą paspartės šis klausimas, apimantis ir Moldovos eurointegraciją, bus sprendžiamas sparčiau.  „Ukrainos narystė ES iki 2030 m. turi būti mūsų siekiamybė.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nutraukti karinės paramos Ukrainai tiekimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – tai dar vienas signalas, rodantis, kad Europa turi labiau susirūpinti savo saugumu. „JAV nuosekliai signalizuoja, kad būtinas didesnis Europos indėlis į Europos saugumo užtikrinimą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva turi įtikinti JAV, kad taikos Ukrainoje derybose be lazdos nebus ir rezultato. Taip jis kalbėjo po didžiųjų žemyno šalių lyderių susitikimo Londone, kuriame jie įsipareigojo didinti gynybos išlaidas, sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą bei parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas JAV.

Kol pasaulyje vyksta dideli geopolitiniai pokyčiai, Lietuvos vadovai lieja ašaras, kad savaitgalį nebuvo pakviesti į Londoną, kur europiečiai tarėsi, ką daryti toliau. Prezidentas ir užsienio reikalų ministras sako, kad tai buvo britų klaida, tačiau po Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio viešų pykčių praėjusią kadenciją, Lietuva iki šiol net neturi ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje.

Su Šiaurės ir Baltijos (NB8), Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės (JK) kolegomis nuotoliu pirmadienį kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Europa ant stalo turi dėti „realius sprendimus ir pinigus“. Pasak K. Budrio, siekiant tvarios taikos taip pat būtina toliau stiprinti Ukrainą, numatant ilgalaikę karinę paramą, bei išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Ukrainos saugumas yra Europos saugumas.

Dėl žmogaus teisių pažeidimų Vilnius sankcionavo dar 74 Sakartvelo pareigūnus – jiems uždrausta atvykti į Lietuvą. Apie tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Dėl šiukščių žmogaus teisių pažeidimų ir represijų Sakartvele, Lietuva įtraukė 74 Sakartvelo pareigūnus į keliauti į šalį sankcionuotų asmenų sąrašą. Remiame Sakartvelo žmones ir jų demokratijos bei Europinės ateities siekį“, – rašė politikas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nemato galimybių atnaujinti Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ bei tikina, jog projektas iš pat pradžių buvo didelė geopolitinė klaida, kurios kartoti dabartiniame kontekste Europos valstybės nesvarstytų. Taip jis kalbėjo užsienio žiniasklaidai skelbiant, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), veikiant Rusijos lobistams, galimai ruošiasi dujotiekio veiklos atnaujinimui.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog paliaubų Ukrainoje sąlygos dar turės būti apibrėžtos, o karą pradėjusi Rusija aiškiai informuota, kas įvyktų pažeidimo atveju. „Kaip galėtų atrodyti vienos ar kitos paliaubos ir jų užtikrinimas, žinoma, tai reikės aiškiai apsibrėžti ir tas sąlygas aiškiai perduoti Rusijai, kas bus jeigu tokios paliaubos bus pažeidžiamos“, – pirmadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.

Sekmadienį Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio paviešintas keturių punktų planas dėl tolimesnės paramos Ukrainai yra judesys pirmyn ir ženklas, jog Europa imasi atsakomybės, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Tai yra judėjimas į priekį. Galime tikrai konstatuoti, kad Europa vienijasi.

Jungtinei Karalystei (JK) nepakvietus Baltijos šalių į Europos viršūnių susitikimą Londone, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad partneriams perduota žinia – nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Ministras taip pat įvardijo priežastis, kodėl Lietuva, Latvija ir Estija turėtų tokiuose susitikimuose dalyvauti. „Kai yra ratas (dalyvaujančių šalių – red. past.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva neatmeta galimybės prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“ ir siųsti į Ukrainą taiką palaikančius karius. Visgi, pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas, iš pradžių reikia išsiaiškinti didžiųjų valstybių poziciją dėl šios iniciatyvos.  „Lietuva viena pirmųjų pradėjo sakyti ir tos pozicijos laikėsi – kad jokių variantų neatmeta.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys Vokietijos rinkimų rezultatus vadina džiuginsiančiais, tikisi dvišalių santykių tęstinumo. „Mums labai svarbūs buvo rinkimai Vokietijoje. Mes džiaugiamės jų rezultatais ir laukiame, kad kuo greičiau būtų suformuota koalicija ir Vyriausybė bei prasidėtų mūsų intensyvus darbas su naująja Vyriausybe“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.  „Tęstinumas mus tikina ir aš esu įsitikinęs bus užtikrintas.

Ukrainos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV) dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vadina geru ženklu bei akcentuoja Europos vaidmenį.

Antradienį Varšuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad Latvija, kaip ir Lenkija, daug skiria gynybai, tačiau visos NATO šalys turėtų nusistatyti tikslą gynybai skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Pasak E. Rinkevičiaus, šiuo metu Latvija ketina didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. BVP, o iki 2028 m. – net iki 5 procentų.

Ginkluotės pirkimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) yra vienas iš veiksnių Vašingtonui toliau rūpintis Lietuvos saugumu, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Turime parodyti, kiek saugumas, JAV investavimas čia ar buvimas Lietuvoje, jai atsiperka. Kas penktas mūsų išleistas euras yra JAV karinei pramonei, o, kalbant apie palaikymą jau įsigytai įrangai, jis dar dauginasi iš trijų kartų“, – laidoje „Iš esmės“ sakė ministras.

Jei visa Europos Sąjunga (ES) įsipareigotų Ukrainai skirti po 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, tai galėtų pakeisti visą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) skiriamą paramą, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Mes netgi galime pakeisti Amerikos paramą Ukrainai. Jei tai įvyks šiais arba kitais metais, Europai tai bus papildomi 13 mlrd.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo siūlymas dėl retųjų žemės metalų Ukrainai saugumo požiūriu galėtų būti naudingas. Visgi šioje vietoje ministras akcentuoja sąžiningumo ir tarptautinės teisės svarbą. „Tarptautinės teisės pamatas yra svarbus. Ukraina yra sudėtingoje situacijoje. Tikiu, kad turi pilnai įrankių nesutikti su tuo, kas jai yra nepriimtina.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo siūlymas dėl retųjų žemės metalų Ukrainai saugumo požiūriu galėtų būti naudingas. Visgi šioje vietoje ministras akcentuoja sąžiningumo ir tarptautinės teisės svarbą. „Tarptautinės teisės pamatas yra svarbus. Ukraina yra sudėtingoje situacijoje. Tikiu, kad turi pilnai įrankių nesutikti su tuo, kas jai yra nepriimtina.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Europos Sąjungai (ES) reikėtų apgalvoti, kaip būtų galima atsverti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinę paramą Ukrainai – jeigu iškiltų toks poreikis. Šalies diplomatijos vadovo teigimu, tokiu atveju Bendrijos šalims paramą Kyjivui reikėtų padidinti du kartus. „Deja, taip pat reikia akcentuoti, kad tai (karinė parama – ELTA) irgi yra viena iš sričių, kur Europos Sąjunga gali padaryti daugiau.

Lietuva norėjo, kad naujosios Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai būtų ambicingesnės, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas ES Užsienio reikalų taryboje. „Iš Lietuvos pozicijų norėjome ambicingesnio (sankcijų – BNS) turinio, terminų ir apimties“, – LRT teigė K. Budrys. Anot jo, jau dabar ruošiamas naujas sankcijų paketas Rusijai, tačiau situaciją gali sunkinti prasidėję pokalbiai tarp Vašingtono ir Maskvos.

Lietuvos ambasadoriui prie NATO Deividui Matulioniui balandžio mėnesį baigiant darbus atstovybėje Briuselyje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Vilnius yra suinteresuotas iš karto paskirti pamainą šiam diplomatui. „Mes esame suinteresuoti, kad tokioje pozicijoje, kaip kad Lietuvos atstovas NATO, būtų nepertraukiamas darbas. Tikrai, man atrodo, čia niekas iš mūsų nesuprastų, jeigu ten būtų tiesiog tuščia kėdė“, – žurnalistams Briuselyje sakė K. Budrys.

  Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Ukrainoje turi būti pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika. Todėl šalies diplomatijos vadovas pabrėžia, jog laikinos paliaubos šiuo metu būtų prastas sprendimas, nes leistų Rusijai atkurti savo pajėgumus ir ateityje vėl užpulti Ukrainą ar kitą Europos valstybę.

Minint trečiąsias Rusijos agresijos prieš Ukrainą metines, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, aptars skubios karinės paramos Kyjivui teikimą ir saugumo garantijas. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, tarybos metu bus tvirtinamas 16-tas sankcijų Rusijai paketas ir aptariamos tolesnės sankcijos. ES šalių diplomatijos vadovai taip pat turėtų spręsti dėl jau galiojančių sankcijų Rusijai pratęsimo.

Į Lietuvą atvykę buvę Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos administracijos nariai ramina – Amerika nepaliks Europos vienos, tuo labiau, Lietuvos, kurią įvardija kaip pavyzdinę sąjungininkę. Buvę generolai ir patarėjai tiki, kad skandalingi JAV lyderio pareiškimai leis pasiekti gerus Europai susitarimus su Putinu. Nors buvęs jo nacionalinio saugumo patarėjas pripažįsta, kad Trumpas galbūt ne iki galo supranta ilgalaikius Putino kėslus.

Tvyrant nežinomybei dėl JAV sprendimų , susijusių su Europos saugumu, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtina, jog šiuo metu nėra jokių ženklų ar pagrindo manyti, kad Vašingtonas atitrauks amerikiečių karius iš Lietuvos. „Žinoma, tai mūsų didelis interesas, kad Amerikos kariai būtų čia, nes tai yra ir svarbus garantas mums, ir taip pat galimybė kariams treniruotis. Yra didelis abipusis interesas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys juokingais vadina Vengrijos argumentus, kuriais grindžiamas siekis stabdyti Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijos pareigūnams pratęsimą. „Iš vienos valstybės mes nuolat matome ir stabdymus, ir trukdymus bendrų sprendimų dėl sankcijų ar dėl paramos Ukrainai. Aš labai tikiuosi, kad Vengrija nuims savo apribojimus ir mes galėsime Ukrainai perduoti 6,6 mlrd. eurų karinės paramos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neabejoja, kad taikos derybų metu Rusija gali pakartoti 2021 m. NATO keltą ultimatumą nesteigti karinių bazių Rytų Europoje. „Tikrai ištrauks, apie jį tikrai bus šnekama. Aš net neabejoju. Jeigu būsime minkšti – (ultimatumą – ELTA) ištrauks anksčiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys. 2021 m. gruodį, tvyrant įtampai tarp pajėgas prie sienos su Ukraina sutelkusios Maskvos ir Vakarų, Rusija iškėlė ultimatumą NATO.

Kadenciją baigiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis savo patirtį galėtų išnaudoti eidamas ambasadoriaus pareigas ne vienoje šalyje, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad negalima Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie Ukrainą vadinti rusišku naratyvu, tačiau sako, kad Vašingtonas pateikė neteisingų teiginių, kuriuos reikėtų pataisyti.

Vizito Švedijoje metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, jog laikas diskusijoms dėl saugumo situacijos regione – baigėsi. Anot jo, itin svarbu, kad Europa kuo greičiau imtųsi ryžtingų veiksmų, stiprinant savo saugumą. „Laikas diskusijoms baigėsi, Europa turi imtis ryžtingų veiksmų dabar pat. Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis nulems visos Europos ateitį bei paveiks globalią saugumo architektūrą“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.