kęstutis budrys

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienio vakarą pasidalino istorine nuotrauka. Šis kadras įamžino jį su žmona Vaida Budriene, o proga – 28-osios jųdviejų draugystės metinės. Nostalgiška nuotrauka K. Budrys pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. Joje matyti, kad politikas su žmona pozuoja ant raudono „Kawasaki“ motociklo. Kęstutis vilki juodą odinę striukę ir mėlynus džinsus.

Penktadienį Vilniuje, vykstant 11-ajam Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) Vilniaus forumui, užsienio reikalų ministras sureagavo į 28 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo vadinamojo taikos plano punktus. Žymiuosiuose 28 punktuose Kęstutis Budrys pasigenda pagrindinių principų, kaip ne tik sustabdyti karą, bet ir užtikrinti Rusijos atsakomybę už pradėtą karą ir jame įvykdytus nusikaltimus.

Baltarusijai siekiant diplomatinių derybų su Lietuva, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad sprendžiant meteorologinių balionų klausimą, toks siūlymas nėra svarstomas. Lietuvos diplomatijos vadovas ragino nepasiduoti Aliaksandro Lukašenkos režimo kuriamam naratyvui.  „Mes nekalbame apie derybas šiuo metu, neįkriskime į naratyvą, kurį mums formuoja prieš mus nusiteikęs režimas, kuris daro mums žalą ne vakar, ne šiandien, o metai iš metų.

Su oficialiu vizitu Lietuvoje penktadienį lankosi Europos Komisijos (EK) pirmininkės vykdomoji pavaduotoja Henna Virkkunen. Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga pareigūnė Vilniuje susitiks su šalies vadovais, dalyvaus diskusijoje. Kaip nurodė EK atstovybė Lietuvoje, H. Virkkunen kalbėsis su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Inga Ruginiene, užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, lankysis Nacionaliniame krizių valdymo centre.

 Iš Baltarusijos leidžiamiems kontrabandiniams balionams ketvirtadienio vakarą laikinai sutrikdžius Vilniaus oro uosto veiklą, jame numatytu laiku negalėjo nutūpti lėktuvas, kuriuo iš Briuselio skrido Lietuvos diplomatijos vadovas ir eurokomisaras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį duodamas interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) perspėjo dėl naivaus požiūrio į Rusiją ir sakė, kad NATO valstybės turėtų būti ryžtingesnės siekdamos ją atgrasyti. „Nesu tikras, ar pakeitėme savo vertinimą, kas veikia, o kas ne“, – apie požiūrį į Kremlių jis sakė Alexandrai von Nahmen, DW programų direktorei Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos auditorijai.

Lietuvai pastaruoju metu susidūrus su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliama grėsme, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog Europos Sąjunga turi įvesti Minskui sankcijas ir taip nusiųsti aiškią žinią, jog yra pasirengusi ginti savo piliečius.

Briuselyje ketvirtadienį vyksiančiame Užsienio reikalų tarybos posėdyje Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys planuoja kalbėti apie sankcijas Baltarusijai bei tikisi kolegų pritarimo.  „Skleisiu tikrai plačiai žinią (...), su kokiomis grėsmėmis susiduria pafrontės valstybės ir su kuo susiduriame mes, kai Baltarusija (rengia – BNS) hibridines atakas ir kaip reikia į tai atsakyti. (...) Dabar Lietuva sėkmingai valdo krizę, bet reikia prevencijos mechanizmų į ateitį.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį Berlyne susitiko su Vokietijos diplomatijos vadovu Johannu Wadephulu, skelbia ministerija.  Kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, abiejų valstybių diplomatijos vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos ir kitose srityse.

Su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephulu susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys Berlyne aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos ir kitose srityse, saugumo situaciją regione, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Ministerija praneša, kad pokalbio metu taip pat aptartos Rusijos ir Baltarusijos Europoje vykdomos hibridinės atakos, parama Ukrainai, Rusijos įšaldyto turto panaudojimas, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, trans...

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Arktis išlieka vienu svarbiausių Rusijos strateginių ramsčių, o jos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę NATO infrastruktūrai ir sąjungininkų saugumui, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).   „Švedijos ir Suomijos narystė NATO sujungia Baltijos jūros ir Šiaurės regionus į bendrą strateginį tęstinumą.

Antradienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išvyksta į Berlyną, kur dvi dienas truksiančio vizito metu su Vokietijos diplomatijos vadovu aptars dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais bei sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.  Ministrai susitikimo metu taip pat daug dėmesio žada skirti paramos Ukrainai ir įšaldyto Rusijos turto panaudojimo klausimams.

Lenkijai atvėrus pasienį su Baltarusija, o Lietuvai stringant sprendimuose, politinė įtampa tik stiprėja. Saulius Skvernelis sako tiesiai šviesiai – kaimynai pavargo laukti, o mūsų Vyriausybė pati kuriasi problemas. Jis neatmeta, kad Remigijaus Žemaitaičio spaudimas gali išversti Kęstutį Budrį iš posto. Kodėl Lietuva pati sau trukdo ir kas laukia Budrio? TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei su Ukraina būtų pradėtos oficialios derybos dėl stojimo į ES, jų metu vykdomi procesai padėtų šaliai greičiau pažaboti korupciją. „Tai nekokią žinią suformuluoja Europoje apie Ukrainą ir tų, kurie nenori prisidėti prie Ukrainos sėkmės (...) bus argumentas: žiūrėkit, kas tenai vyksta ir čia dabar su kuo mes prasidedam.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva atverti du uždarytus pasienio punktus su Baltarusija galėtų dar iki lapkričio 30-osios. „Aš manau, kad mes turime vadovautis tomis pačiomis priežastimis ir parametrais, dėl ko buvo priimti sprendimai, – Seime pirmadienį žurnalistams tikino Lietuvos diplomatijos vadovas. – Aš manau, kad tai yra svarstytina.“ Taip jis kalbėjo paklaustas, ar pasienio punktai galėtų būti atidaryti iki anksčiau nei šiuo metu yra nusprendusi Vyriausybė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio pabaigoje paskyrė verslininką Bashkimą Zeqiri Lietuvos garbės konsulu Kosove. „Garbės konsulas paskirtas siekiant stiprinti Lietuvos ir Kosovo santykius ekonomikos, kultūros, švietimo ir kitose srityse“, – BNS šią savaitę teigė Užsienio reikalų ministerija.  Institucija taip pat nurodė praėjusią savaitę gavusi Kosovo sutikimą, o tai reiškia, kad garbės konsulas gali pradėti eiti pareigas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys penktadienį Rygoje dalyvaus 31-ojoje Baltijos Taryboje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, K. Budrys su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais Baiba Braže ir Margusu Tsahkna aptars tolesnio regioninio bendradarbiavimo planus, dalyvaus bendroje diskusijoje su Baltijos Asamblėjos nariais. Rygoje taip pat planuojama priimti bendrą Baltijos Tarybos pareiškimą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys viliasi, kad ES užsienio reikalų ministrai kitą savaitę sutars įvesti naujas sankcijas Minskui už į Lietuvą iš Baltarusijos vis įskrendančius kontrabandinius balionus.

Su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu Varšuvoje susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys aptarė regiono saugumo ir atsparumo klausimus, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Daug dėmesio susitikime skirta Baltarusijos režimo vykdomų hibridinių atakų prieš Lietuvą keliamai grėsmei, akcentuotas Minsko vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį lankysis Varšuvoje, kur susitiks su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radosławu Sikorskiu. Susitikime Lietuvos ir Lenkijos ministrai kalbėsis apie saugumo situaciją regione, aptars būtinybę koordinuoti veiksmus atsakant į autoritarinių kaimyninių valstybių vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei kitas regiono valstybes.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį vizito JAV metu susitiko su Jungtinių Tautų (JT) Generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, su kuriuo aptarė Europoje dažnėjančias hibridines atakas, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Susitikimo metu K. Budrys su JT vadovu kalbėjosi apie Rusijos karą Ukrainoje, Baltarusijos vykdomą hibridinę ataką prieš Lietuvą, Rusijos ir Baltarusijos vykdomus besitęsiančius ES oro erdvės pažeidimus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) susitiko su šios šalies įmonių Citi, Palantir ir IBM atstovais, skelbia ministerija.  Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), susitikimų metu buvo aptartos Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo inovacijų bei investicijų srityse galimybės.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui žeriant kritiką užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui, premjerė Inga Ruginienė sako, kad ji pasitiki Lietuvos diplomatijos vadovu. „Užsienio politiką formuoja prezidentas kartu su Vyriausybe. Man atrodo, kažkokių nesutarimų tarp mūsų nėra, bent jau aš taip tikrai nejaučiu. Aš labai džiaugiuosi, kad, jeigu mes kalbame apie saugumą, mes turime pakankamai vienodą retoriką“, – trečiadienį LRT radijui teigė I. Ruginienė.

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai nurodžius surengti derybas su Lietuvos pareigūnais dėl padėties pasienyje normalizavimo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad lietuviškiems vilkikams kirsti sieną draudžiantis Minsko režimas kalbėdamas apie derybas klaidina.

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai nurodžius surengti derybas su Lietuvos pareigūnais dėl padėties pasienyje normalizavimo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šioje situacijoje ne Minskas nustato sąlygas. „Man atrodo, mes ne taip turėtume klausimą formuluoti ir ne taip jis Vyriausybėje bus sprendžiamas. Ne Lukašenka nustato sąlygas, kas su kuo turėtų kur susitikti ar ką turėtų daryti.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant Lietuvos pasirinktą užsienio politikos kryptį ir žeriant priekaištus neva savo darbą prastai atliekančiam šalies diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui, pastarasis tikina, jog tokie koalicijos partnerio veiksmai ir kalbos yra žalingi Lietuvos vykdomai užsienio politikai.  „Aš esu kolegialaus organo, vyriausybės narys ir vykdau tai, ką mes esame sutarę savo programoje.

Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys už nuopelnus Lietuvai apdovanojo du Amerikos lietuvius. Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, Sauliui Linui Anužiui įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“, o Dianai Bieliauskas Vidutis buvo skirtas apdovanojimas „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“. „Reiškiu Jums nuoširdžią padėką ir pagarbą už Jūsų ilgametę veiklą, idėjas ir paramą stiprinant Lietuvos balsą pasaulyje.

JAV peržiūrint karinį buvimą Europoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog aiškus planas dėl amerikiečių karių pasilikimo Lietuvoje nėra pateiktas. „Tikslaus atsakymo, plano nebuvo pateikta susitikimo metu“, – antradienį naujienų portalo „15min“ laidoje sakė K. Budrys, aptardamas susitikimą Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tinkamai atlieka pareigas, tačiau Lietuvos sprendimai valdant krizes gali būti efektyvesni. Jis tvirtino, kad koalicijos partnerių „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis turi teisę kritikuoti ministrą. „Nekritikuojamų žmonių nėra. Demokratinėje valstybėje kiekvienas gali kritikuoti. Aš galiu sutikti ar nesutikti.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, lankydamasis Vašingtone, pirmadienį susitiko su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu, su kuriuo aptarė sankcijų politiką Rusijai ir Baltarusijai. Susitikime K. Budrys akcentavo, kad griežtos sankcijos yra kalba, kurią agresorė Rusija supranta. Todėl, jo teigimu, būtina toliau koordinuoti veiksmus su JAV, siekiant sustiprinti spaudimą Maskvai ir užtikrinti atsakomybę už agresiją prieš Ukrainą.

Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijaus Žemaitaičio nuomone, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys netinkamai atlieka savo pareigas. Nors „aušriečių“ lyderis teigė, kad laikosi tokios pat pozicijos dėl užsienio politikos kaip Vyriausybė ir valdančioji dauguma, pasienio punktų su Baltarusija uždarymui jis nepritaria. „Aš keliu tą klausimą, aš praeitą savaitę pasakiau ir dėl sankcijų (Baltarusijai – BNS) pasakiau.

Tęsiantis Baltarusijos hibridinėms atakoms prieš Lietuvą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog Vašingtone ketina susitikti Jungtinių Amerikos Valstijų specialiuoju pasiuntiniu Minskui Johnu Coale. „Su naujai paskirtu prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai buvau susitikęs, kai jis ėjo kitas pareigas – ir dvišaliuose, ir daugiašaliuose renginiuose.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) viešintis ir su valstybės sekretoriumi Marco Rubio susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad Vašingtone girdėjo vien geras žinias Lietuvai. Anot jo, viena pagrindinių sąjungininkių vertina šalies sprendimus gynybos, energetikos ir užsienio politikos srityse. „Susitikimas buvo labai dalykiškas ir šiltas – taip, kaip ir turi būti tarp tikrų strateginių sąjungininkų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neabejoja, kad su Vengrijos diplomatijos vadovu susitikęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Budapešto politikui išreiškė Lietuvos pastabas dėl Vengrijos blokuojamų sprendimų Ukrainos atžvilgiu. „Mačiau, kad (Vengrijos užsienio reikalų ministras – ELTA) susitiko ir su vienu iš Seimo narių.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išvyksta į Vašingtoną, kur iki trečiadienio vyksiančio vizito metu susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Marco Rubio, šalies iždo sekretoriumi Scottu Bessentu bei kitais JAV administracijos pareigūnais, įmonių,  pagrindinių analitinių centrų atstovais ir lietuvių bendruomenės nariais.

Lukašenkos režimas atmetė Lietuvos prašymą išleisti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus ir priekabas per Šalčininkų pasienio punktą. Baltarusiai laikosi savo – arba punktas bus atidarytas pilnai, arba nebus atidarytas visai. Dabar klausimas, kokį naują žingsnį šioje krizėje žengs mūsų valdžia – tikėtina, kad bus priimtas sprendimas uždrausti baltarusiškų krovinių gabenimą geležinkeliais. Maža to, pasidžiaugus keliomis dienomis be kontrabandinių balionų, šiąnakt jie vėl fiksuoti mūsų danguje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia vis sulaukiantis partnerių klausimų dėl koalicijos su „Nemuno aušra“ ir kartais jaučiasi lyg „rinkdamas tai, kas pridaryta ant kilimo“. „Aš esu įsitikinęs ir tuo tikiu, kad mūsų visuomenėje absoliuti dauguma tokių nuostatų (antisemitinių – BNS) nesilaiko. Aš esu įsitikinęs, kad ne man vienam yra gėda.

Europos Komisijai (EK) paskelbus, kad Bendrijos plėtros procesai vyksta sparčiausiai per pastaruosius 15 metų, užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, už tai atsakinga narystės bloke siekianti Ukraina. „Teigiamai vertiname, kad EK įvardijo, jog ES plėtra įgauna pagreitį, tačiau svarbu pabrėžti ir tai, kad šiandien vykstantys ES plėtros procesai nebūtų prasidėję, jei ne Ukraina“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime antradienį cituojamas K. Budrys.

Apie 500 lietuvių įstrigo Turkijos oro uoste ir dalis jų negali sugrįžti į Lietuvą. Kai kurie tautiečiai Antalijos oro uoste teigia praleidę beveik parą. Išvargę, be miego ir su mažamečiais vaikais laukimo salėse priversti laukti lietuviai pasakoja, kad kelionių agentūros juos paliko be vandens ir maisto, o vietoj nakvynės viešbutyje – ratais vežiojo autobusais.

Tęsiantis krašto apsaugos ministro paieškoms, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys nesiima vertinti viešojoje erdvėje minimų galimų pretendentų į šias pareigas pavardžių. Tačiau, kaip pabrėžė K. Budrys, jo interesas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) turėti stiprų partnerį.  „Aš labai tikiuosi, kad turėsiu gerą, konstruktyvų bendradarbiavimą, kokį anksčiau turėjau su KAM, nes tų derinamų klausimų yra begalė.

Siekiant labiau spausti Baltarusiją dėl iš jos atskrendančių kontrabandinių balionų keliamų grėsmių, NATO regione galėtų dislokuoti daugiau oro gynybos pajėgumų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak jo, tai didintų spaudimą Minsko režimui, atgrasytų jį nuo provokacijų pažeidžiant NATO šalių oro erdvę. „Sekantis etapas yra koordinuotis veiksmus ir didinti spaudimą režimui, kad (Baltarusija – BNS) nespaustų NATO sąjungininkės tokiais metodais.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, jog iki lapkričio pabaigos Europos Komisija (EK) pasieks pažangą sankcijų Baltarusijai klausimu.  „Niekas neatsiranda iš oro. Lietuva jau yra pateikusi EK savo siūlymus, kaip toliau mato, (kad reikia – ELTA) judėti tiek dėl sankcijų (…), tiek dėl konkrečių siūlymų, kam jos turėtų būti įvestos. Ties tuo dirbame“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.

Rumunijai pranešus, kad JAV ketina mažinti pajėgas rytiniame NATO flange, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia neturintis oficialių žinių apie tokius Vašingtono ketinimus mažinti amerikiečių karių Lietuvoje gretas. „Lietuva oficialių žinių iš Jungtinių Amerikos Valstijų neturi. Tačiau galiu patikinti, kad ir toliau intensyviai dirbame su savo sąjungininkais JAV, kad tos pajėgos čia būtų.

Europos Komisijai (EK) pranešus, kad kol kas dėl kontrabandinių oro balionų antplūdžių nėra svarstoma įvesti naujų sankcijų Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – Lietuva nesiruošia pasiduoti. Politikas žada dėti dar daugiau pastangų, jog Europos Sąjunga (ES) ekonominiais ribojimais reaguotų į incidentus Lietuvoje. „Žinome, kaip tas procesas vyksta, ir žinome, kad viskas priklauso ir nuo valstybių, kurios inicijuoja, veda paketus, visą procesą stumia.

Politikams diskutuojant, ar nereikėtų apriboti baltarusiškų prekių tranzito į Kaliningradą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog šiuo metu analizuojamos šio siūlymo įgyvendinimo galimybės. Diplomatijos vadovo teigimu, radus galimus sprendimus, Lietuva imtųsi baltarusiškų prekių pervežimo į Kaliningradą ribojimų. „Darome vertinimą, nes iš pradžių eina kalba apie pasienio kontrolės punktų (su Baltarusija – ELTA) uždarymą, dabar yra uždaryta.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasiuntė žinutę Lietuvai. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, M. Zacharova pareiškė, kad Maskva tikisi, jog Lietuva neblokuos Kaliningrado tranzito. „Niekas neturėtų abejoti, kad Rusijos Federacija bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kokiomis sąlygomis užtikrins savo vakariausio regiono poreikius“, – pareiškė ji.

Valdančiosios koalicijos partneriui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog į Lietuvą plūstantys kontrabandiniai oro balionai yra nesėkmingos užsienio politikos pasekmė, šalies diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys atmeta tokią kritiką. Pasak ministro, negali būti jokių kalbų apie derybas su Minsku, mat tai niekaip neatgrasys Aliaksandro Lukašenkos režimo nuo tolimesnio spaudimo Lietuvai. „Mano patarimas – nesileisti į šitas propagandines pinkles.

Lietuva pasilieka teisę uždaryti Kaliningrado tranzitą, jei tai bus būtina šalies nacionaliniam saugumui užtikrinti, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak jo, toks žingsnis gali būti žengtas, jei būtų nustatytas Rusijos įsikišimas vykdant cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos meteorologiniais oro balionais, apie tai informavus Europos Sąjungą (ES). „Pasiliekame tokią galimybę uždarinėti tranzitą, jeigu tai mums reikalinga saugumui užtikrinti.

Dėl kontrabandinių balionų premjerei Ingai Ruginienei paprašius Užsienio reikalų ministeriją suderinti papildomą sankcijų paketą Baltarusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog bus siekiama suvienodinti dalį Maskvai ir Minskui taikomų ribojimų. „Kaip atsaką į (oro erdvės pažeidimus – BNS) mes matome kelias priemones.