kęstutis budrys

Įsigaliojus naujam statybos techniniam reglamentui priedangoms, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad svarbu įvertinti, ar jau esančios priedangos atitinka numatytą dokumentą.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio aprobojimo. Jis priminė, kad 2022 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė vadinamąjį Oršos planą, kurio didžioji dalis yra įslaptinta. „Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes.

Lietuvos pareigūnai svarsto galimybę į Ukrainą siųsti Lietuvos karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija, sako prezidento patarėjas. „Apie tą galimybę mes kalbamės ir visiškai atvirai. Kas ir kokiomis sąlygomis galėtų įvykti, yra labai daug niuansų, – antradienį sakė Kęstutis Budrys. – Bet pagrindinė priemonė, kurios reikia šiandien ir kurios reikėjo vakar, yra amunicija, bet svarstomas yra viskas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vakaruose pasigirdusios diskusijos dėl karių Ukrainoje dislokavimo nėra naujos. Anot jo, įvairios paramos Ukrainai opcijos – taip pat ir karių siuntimas – buvo aptarinėjamos jau ir anksčiau. Visgi, pažymi šalies vadovo patarėjas, dabar Kyjivui labiausiai reikalinga parama amunicija.

Lėšos gynybai turi augti iš kelių šaltinių, tai ir bendras ekonomikos kilimas, ir skolinimasis, ir mokesčių peržiūra, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak K, Budrio, peržiūrint mokesčius kai kurie iš jų gali būti padidinti, bet laikantis progresyvumo principo, kad nenukentėtų socialiai jautrios grupės. „Prezidentas mato tam tikrą rinkinį priemonių, kurios leistų padidinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą.

Nors artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai nekyla, antradienį posėdžiavusioje Valstybės gynimo taryboje (VGT) sutarta svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys. „Žinoma, kad yra prasiplėtęs tam tikrų vertinimų spektras. Dėl to yra svarbu matyti metodiškai tvarkingą tam tikrų vertinimų apibendrinimą tai, ką mato mūsų valstybės institucijos.

Rusija prie ES sienų šiuo metu vykdo du procesus, įspėjo Antrasis operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius. „Reikia pasakyti, kad Rusija vykdo du procesus vienu metu. T.y. telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Dar spalį nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką Valstybės gynimo taryboje (VGT) aptarti ketinusi Prezidentūra tikina, kad klausimą ruošiasi spręsti kitais būdais. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, siekiant spręsti šią problemą, prezidentas Gitanas Nausėda inicijuos susitikimą su atitinkamais ministrais, teisėsaugos ir prevencijos institucijų atstovais.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad praėjusią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu buvo aptarti ne tik karinės paramos klausimai. Visgi, pasak jo, klausimų, kodėl į susitikimą nebuvo pakviestas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ukrainiečiams nekilo. „Visi klausimai buvo aptarti. Prezidentai dalinosi vertinimais apie būsimą procesą dėl Ukrainos narystės ES.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad šalies vadovas būtų pasiryžęs kviesti politinių partijų atstovus tartis dėl to, kaip stiprinti krašto apsaugą, jeigu jiems patiems pasiekti sprendimų nepavyktų. „Šalia rinkimų ciklo yra ir karo ciklas ir dėl to sutarimas yra reikalingas, būtinas“, – trečiadienį LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys mato poreikį peržiūrėti vizų politiką Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Taip jis kalbėjo Seime praėjusią savaitę registravus siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams.

Daliai valdančiųjų konservatorių bei prezidentui Gitanui Nausėdai raginant atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad tai neturėtų tapti rinkimine tema.  „Aš nemanau, kad padarymas to rinkimine tema, diskusijų tema, apart galbūt mobilizavimo tam tikros grupės žmonių tam tikroms politinėms jėgoms, atneštų dar mums papildomos naudos.

Valstybės gynimo taryba patvirtino gynybos planą. Ar turėsime dar vieną gražų dokumentą stalčiuje, ar tikrai žengėme rimtą žingsnį valstybės gynybos link?  Į šį bei kitus klausimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Seimo komisijos, kuri aiškinsis Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, sukūrimas silpnina pasitikėjimą kitomis šį klausimą svarsčiusiomis institucijomis, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Dėl ko tikrai yra šiek tiek apmaudu, kad šiuo metu, kai buvo šnekama apie visą istoriją, apie įtarimus, jau buvo sukurta įrankių, kurie turėjo didinti pasitikėjimą“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

Kitais metais Lietuvoje bus surengtos didelio masto mobilizacijos pratybos, pirmadienį po Valstybės gynimo tarnybos (VGT) sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Kitais metais turėtume organizuoti visuotinės mobilizacijos didelio masto pratybas, patikrinti, kaip mūsų visa ši sistema veikia“, – teigė jis. Pasak patarėjo, VGT taip pat įvertino per dvejus metus nuveiktus darbus mobilizacijos srityje.

Tikimybė, kad kartosis panašios atakos į pastarosiomis dienomis gautus tūkstančių melagingų laiškų bus tuo didesnė, kuo prasčiau į jas reaguosime, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Mes nuo to esame neapsaugoti – tai gali būti ryt, poryt, ir tikimybė, kad taip įvyks, didėja su kiekvienu mūsų blogu sureagavimu: kuo blogiau reaguosime, tuo didesnė tikimybė, kad tai kartosis“, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė patarėjas.

Gynybos mokesčio principas – sveikintinas, tačiau apie jį diskutuojant būtų svarbu žinoti, iš ko ir kaip jis būtų renkamas, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Kalbėti apie papildomus mokesčius, su gynyba susietus, žinoma, kad galima ir verta, bet jau tada planuojant ilgesnio laikotarpio gynybos išlaidų didinimą, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Vyriausybė nesilaiko sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros ir stebina jos nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugai kitų metų valstybės biudžete – tikina prezidento patarėjas.  Apie tai, ar iš tiesų galime papildomai skolintis, laidoje „Dienos komentaras“ atsako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš Prezidentūros reikėtų ne raginimo skolintis ir moralizavimo dėl gynybos finansavimo, o konkrečių pasiūlymų, kur gauti lėšų, kitų metų biudžeto deficitui „atsirėmus į lubas“. „Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad baigiamas rengti visuotinis valstybės gynybos planas, kuriame bus apibrėžta ginkluota gynyba, institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. „Prezidentas baigia rengti valstybės gynybos planą. Jis bus pristatytas ir, tikiuosi, jam bus pritarta artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros, jį taip pat stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte. Pasak jo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje kilusi melagingų pranešimų apie sprogmenis įvairiose įstaigose lavina atskleidė tarnybų reagavimo spragas. „Atskleistos tam tikros spragos ir tam tikros identifikuotos pamokos turi būti išmoktos“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Lietuva džiaugėsi istoriniais sprendimais liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime, tačiau kartu ir gavo ne vieną užduotį pati. Kad planai neliktų tik ant popieriaus, mūsų šalis turi pildyti gynybos sistemą pajėgumais, pirkti naują ginkluotę, ruošti infrastruktūrą Vokietijos karių priėmimui. O visam tam reikia ir papildomų išlaidų, tad ne veltui sprendimų priėmėjai pradėjo svarstyti apie naujo mokesčio įvedimą.

Politinis procesas dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu, nėra pradėtas, laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.  „Įvairūs pasvarstymai jie tokie yra, politinis procesas dėl pasitraukimo inicijavimo nėra pradėtas“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.  Anot jo, vis dar stinga atsakymų į svarbius klausimus, taip pat sąjungininkų požiūrio šiuo klausimu.

Rusijai didinant karines išlaidas, jos pajėgumai gali būti atkurti greičiau, nei manyta anksčiau, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Demokratams pasitraukus iš partijų susitarimo dėl gynybos po inicijuotos Viešojo saugumo tarnybos (VST) reformos, pasekmės yra „tikrai blogos“, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.  „Pasekmės, jau čia gynybos susitarimui, kurias sukėlė – tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip čia reikėjo kitaip padaryti.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako skeptiškai vertina siūlymą dekriminalizuoti nedidelį kiekį kanapių. Anot prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, tai, kaip yra komunikuojama apie narkotikus, prisideda prie didelio jų vartojimo masto. Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.

Narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį, pirmadienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Jau pasiekę pagrindinius susitarimus, aljanso šalių lyderiai paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną patvirtino bendrą susitikimo komunikatą. Jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti: nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau 2&...

Netyla kalbos dėl Lietuvos ketinimo įsigyti tankų. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tikina, kad suma už juos bus didesnė nei galėtume įsivaizduoti ir, kad mes tokios sumos neturime. Ar tai reiškia, kad tankų ketiname atsisakyti, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. Girdime jūsų skeptiškus pasisakymus apie tankų įsigijimą, esą, kokios sumos reikės, mes nežinome, tačiau ji bus didesnė negu mes galėtume skirti.

Paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, aljanso šalių lyderiai rinkosi pagrindinius susitarimus jau pasiekę. Jie patvirtino bendrą susitikimo komunikatą, jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau ...

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad privalomą moterų karo tarnybą būtų galima įgyvendinti tik tuomet, kai šalyje jau būtų visuotinis vyrų šaukimas. „Pats klausimas yra sudėtingas, dėl jo sunku sutelkti politinę valią. Turėtume pradėti nuo vaikinų visuotinio šaukimo – savanorišką tarnybą mes jau ir dabar turime – tada antruoju etapu vis tiek reikėtų įgyvendinti.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos gynybos pramonė turi būti pajėgi užtikrinti šaliai reikalingą ginkluotę, kiek tai įmanoma, ir tam reikia atlaisvinti šio sektoriaus reguliavimą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad pats, kaip valstybės tarnautojas, jaučia gėdą dėl į Baltarusiją turizmo ar apsipirkimo tikslais vykstančių kolegų iš valstybės institucijų. Saugumo sumetimais Nacionalinio saugumo komisija svarsto daliai Lietuvos piliečių drausti vykti į Rusiją ir Baltarusiją.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šalies vadovui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, jog baltarusių aktyvistės Olgos Karač gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba. „Taip. Saugumo departamentas buvo informavęs pagrindines institucijas. Be jokios abejonės, respublikos prezidentą, apie tai, kokią turi informaciją ir kokius ketina daryti teikimus.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu visiškas Lietuvos sienos su Baltarusija uždarymas nėra reikalingas. „Kaip priemonė, kuri turėtų būti paruošta ir parengta (...), žinoma, kad tam turi būti pasirengta.

Pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas yra parengtas, tačiau jį reikėtų greičiau patvirtinti, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Išspręsti tuos klausimus, kas yra neaišku, tikrai galima. Nėra taip, kad ten yra baltas popieriaus lapas. Jisai yra parengtas. Tai jeigu liko dar kokių neaiškumų, juos reikia ištiesinti, pasitvirtinti ir judėti.

Dėl būsimo naujų tankų pirkimo Lietuvos kariuomenei jau kilo ginčų, nesutarimų ir pykčių. O visos kritikos strėlės skrieja į krašto apsaugos ministrą, konservatorių Arvydą Anušauską. Prasitaręs, kad valstybė linksta pirkti vokiškus „Leopard“ tankus, A. Anušauskas atsidūrė tiek opozicijos, tiek ir koalicijos partnerių kritikos epicentre. Nors tankų pirkimo procedūros dar net neprasidėjo, bet į ministrą Arvydą Anušauską, jau lekia kritikos salvės.

Šią savaitę Lietuvai planuojant pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog pasirašymas nėra įpareigojantis.

Valstybės gynybos taryba (VGT) siūlo steigti Lietuvoje dar vieną karinį poligoną, pirmadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Išvada yra tokia, kad Lietuvoje mums reikia dar vieno poligono, kuriame galėtume atlikti brigados dydžio vieneto manevrą, ir dėl to šiandien VGT rekomendavo Vyriausybei su tokio poligono steigimu susijusius darbus įgyvendinti“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.

Nors didžiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje dėmesio sulaukė dėl Ukrainos narystės NATO klausimo, yra priimta daugybė mūsų šalį ir lietuvius konkrečiai paliesiančių klausimų – šalys narės sutarė dėl bendro komunikato, kuriame yra gerų žinių ir pačiam aljansui, ir Lietuvai bei Baltijos regionui. Lietuvos politikai sako, kad susitikimo rezultatai geri, o vienintelis kartėlis – tik dėl Ukrainos.

Nors didžiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje dėmesio sulaukė dėl Ukrainos narystės NATO klausimo, yra priimta daugybė mūsų šalį ir lietuvius konkrečiai paliesiančių klausimų – šalys narės sutarė dėl bendro komunikato, kuriame yra gerų žinių ir pačiam aljansui, ir Lietuvai bei Baltijos regionui. Lietuvos politikai sako, kad susitikimo rezultatai geri, o vienintelis kartėlis – tik dėl Ukrainos.

NATO viršūnių susitikimo metu fiksuota dešimtys įvairių informacinių ir kibernetinių atakų, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Patyrėme dešimtis, jei ne šimtus atakų viso viršūnių susitikimo ir prieš pat susitikimą metu, (...) beveik su visomis be išimties buvo susitvarkyta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Kęstutis Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Ukraina iš tarptautinės bendruomenės turi daug daugiau garantijų nei jų turėjo iki šią savaitę Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo.  „Jie (Ukraina – BNS) turi dabar tikrai daug daugiau (garantijų – BNS) negu turėjo iki Vilniaus. Aš matuočiau pagal tai.

Seimo opozicijai kritikuojant, kad penktadienį prasidėjus neramumams Rusijoje, Valstybės gynimo tarybos posėdis buvo surengtas tik sekmadienį, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad situacija buvo stebima, o posėdis įvyko laiku.  „Darbas vyko nuosekliai visų. Čia vienas iš etapų ir nereiktų to fizinio susirinkimo Valstybės gynimo tarybos narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba, tarpusavy koordinuojasi ir šnekasi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad dėl samdinių grupuotės „Wagner“ maišto Rusijoje gali susvyruoti palaikymas tęsti karą Ukrainoje. Vis dėlto jis abejoja, kad maištas nuverstų Rusijoje diktatūrą. „Lietuvos nacionalinis interesas yra, kad šio proceso pasėkmėje Rusijos pusėje būtų peržiūrėtas sprendimas dėl agresijos Ukrainoje. Tuo mes suinteresuoti labiausiai“, – BNS šeštadienį sakė K. Budrys.

NATO viršūnių susitikimas šių metų liepą Vilniuje taps didžiausiu ir iki šiol svarbiausiu Lietuvos organizuotu renginiu. Svarbiausias susitikimo dokumentas – deklaracija, kurią šalių vadovai pasirašys Vilniuje. Kodėl Lietuvai svarbu, kad būtų pasirašyta NATO deklaracija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Jai sukomplektuoti gali prireikti iki 6 milijardų eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki 2030-ųjų tą padaryti yra įmanoma. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos įgyvendinimui privaloma kuo greičiau nuspręsti ir dėl visuotinio šaukimo.

Buvęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kurį Gitanas Nausėda teikia kaip kandidatą į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, prisistatė Seimui. Socialiniuose tinkluose įspudingus raumenis demonstruoti mėgstantis Pernavas parlamentarams žada, kad jam vadovaujant kova su korupcija taps greitesnė ir efektyvesnė. Tiesa, su tuo nesutinka policijos pareigūnų profsąjunga: aiškina, kad Pernavas buvo prastas policijos lyderis, todėl esą jis vadovauti neturėtų.