O Zelenskis drąsiai apsilankė karius vos už poros dešimčių kilometrų nuo Bachmuto, kur verda aršiausi mūšiai su priešais – ten jis pasveikino Ukrainos karius su kariuomenės diena.
Okupantai ir vėl ne vietoje rūko. Po galingo sprogimo ankstų rytą juodų dūmų stulpas į dangų kyla Rusijos Kursko srityje esančio aerodromo teritorijoje. Už maždaug 100 km nuo Ukrainos. Rusai skundžiasi, esą ukrainiečiai dronu smogė oro bazėje esančiam naftos rezervuarui. Ir nors oficialusis Kyjivas neprisipažįsta smūgiuojantis rusų aerodromams, abejonių, kad tai ukrainiečių darbas nėra.
Ir tai ne viskas – esama informacijos, kad šią naktį ukrainiečiai smogė ir Rusijos Briansko srityje esančiam okupantų strateginiam dyzelino rezervui. Cisternos ten liepsnojo ir prieš savaitę – supleškėjo tūkstančiai tonų degalų. Esama informacijos, kad šią naktį objektui smogė du dronai.
O palydovinės nuotraukos atskleidžia žalą vakarykščių smūgių rusų Engelso ir Djagilevo oro bazėms. Dar neseniai Maskva nepripažindavo, kad ukrainiečiai sugeba Rusijos teritorijoje vykdyti tokias atakas. Dabar neslepia. Beje, vakarykščiai smūgiai bazei Saratovo ir Riazanės srityse – giliausi Rusijos teritorijoje. Objektai nutolę nuo Ukrainos per pusę tūkstančio kilometrų.
Maskva tvirtina, esą Kyjivas atakoms panaudojo „sovietinius“ dronus. Svarstoma, kad tai galėjo būti štai tokie dronai TU-141 „Striž“. Rusijos karo propaganda giriasi neva juos numušė.
„Nukritus ir sprogus aerodromuose reaktyvinių dronų nuolaužoms – nesmarkiai pažeisti 2 lėktuvų kėbulai“, – teigia Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
Atakos metu esą žuvo 3 okupantai ir dar keli buvo sužeisti. Internete plinta nuotraukos su apgadintu okupantų lėktuvu. Rusai smūgį absurdiškai vadina teroro aktu, nors išties teroru užsiima patys.
Zaporižios srityje Novosofijivkoje vakar atskriejusi rusų raketa pražudė vietinius, kurie ką tik buvo išlydėję pas juos besisvečiavusį sūnų su marčia: „Jų sūnus su žmona gyvena ten kaimyniniame kaime. Jie išėjo jų išlydėti ir taip ir liko gatvėje.“
Vakar Ukraina numušė didžiąją dalį iš maždaug 70-ies rusų paleistų raketų. Ukrainiečiai dalinasi retu vaizdo įrašu, kaip vieną raketą ore sunaikina Vokiečių oro gynybos sistema „Gepard“.
Rusijos teroras vis labiau gąsdina ir Moldovos gyventojus, kurių namų pašonėje vakar nukrito viena raketa: „Mūsų laukia karas. Kitos išeities nėra. Jei pusė Ukrainos pas mus – laukite karo. Viskas. Taip ir bus. Nes jie žino, kad pas mus ukrainiečiai – todėl jie ir mums smūgiuoja.“
O, nepaisydamas raketų pavojaus, Ukrainos prezidentas šiandien lanko karius pafrontėje, Donecko srityje – ten, kur dabar verda didžiausi mūšiai. Zelenskis sveikina šalies gynėjus su kariuomenės diena. Ir kreipiasi į ukrainiečius iš Slaviansko, vos už poros dešimčių kilometrų nuo Bachmuto.
„Šią dieną prisimename ir mūsų žuvusius didvyrius. Visus, kurie atidavė savo gyvybę už Ukrainą. Visus, kurių šviesią atmintį prašau pagerbti tylos minute. Atraskite šiandien tą minutę, tai labai svarbu“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kariuomenės dieną ir gera žinia Ukrainos karių šeimoms – namo grįžta 60 karo belaisvių. 34 iš jų gynė Mariupolį, 14 – „Azovstal“ gamyklą. Ukraina juos išmainė į 60 belaisvių okupantų.
Rusijos autoritarinis lyderis vakar taip pat bandė apsimesti drąsiu, kai išlindęs iš bunkerio sėdo į vakarietišką automobilį ir važiavo Kerčės tiltu. Tik fronto jis, žinoma, nepasiekė. O ant tilto jis buvo panašesnis į banditą su gobtuvu. Ir prašė greičiau sulopyti jo apdegusį galios simbolį.
„O kada šitą dalį geležinkelių tilto? – Šios dalies projektą paruošėme. Nestabdant eismo dešine puse, dirbant be perstojo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Pažiūrėsime gal galėsime suspausti terminus. – Žinoma, norėtųsi greičiau“, – kalba Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Putinui norėtųsi, kad jo kišenės nepaveiktų ir ES, ir G7 embargas naftos produktams ir barelio kainos lubos. Tačiau rusiškos naftos eksportas jau stringa. Prie Bosforo sąsiaurio didėja iš Rusijos uostų išplaukusių ir norinčių kirsti sąsiaurį tanklaivių kamštis. Mat Turkija jau reikalauja papildomų laivus draudžiančių kompanijų garantijų, kad juose esanti nafta parduodama žemiau nustatytos 60 dolerių už barelį ribos. Ekspertai prognozuoja, kad drausti laivus Rusijai bus vis sunkiau, draudikai nenorės rizikuoti.
Tuo metu Albanijoje vyksta ES ir Vakarų Balkanų šalių lyderių susitikimas. Albanija ir Šiaurės Makedonija pradeda derybas dėl stojimo į ES. Narystės laukia ir Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija. Mūsų prezidentas sako, kad Bendrijos narėmis norinčios tapti šalys turi ne vien įvykdyti reformas, bet ir laikytis ES pozicijos Rusijos atžvilgiu.
„Ypatingai šito karo akivaizdoje. Tai yra labai aiški parama Ukrainai, tai yra veiksmų derinimas prie Europos bendrosios užsienio ir saugumo politikos. Na, ir žinoma dalyvavimas sankcijų mechanizme“, – kalba Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Aiški pozicija Maskvos atžvilgiu reikalinga, kad nekiltų nesutarimų, kaip kad su Vengrija. Šiandien Budapeštas – kaip anksčiau grasino – nepritarė 18 mlrd. eurų vertės kitų metų ES paramos paketui Ukrainai. Viktoro Orbano vyriausybė šantažuoja Bendriją, nes EK rekomendavo įšaldyti 13 mlrd. eurų ES lėšų Vengrijai už tai, kad ši nesilaiko Europos teisinės valstybės principų. Kai kurios šalys jau ragina EK švelninti poziciją Vengrijos atžvilgiu. Bendrija dėl lėšų įšaldymo Vengrijai turi susitarti iki gruodžio 19 d.
