virgis valentinavičius

Europos Komisija Lietuvos prašo siųsti ir vyrus, ir moteris į eurokomisarų postus. Valdantieji į tokį prašymą dėmesio nekreipia. Tai pykdo visuomenę ir skatina diskusijas. Politikos apžvalgininkai taip pat kritikuoja valdančiųjų sprendimus. Būtent apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Europos Komisija paprašė iš Lietuvos atsiųsti kandidatus į eurokomisarus ir vyrą, ir moterį. Mūsų valdantieji net nekreipia dėmesio.

Žinia apie galimybę į Europos Komisiją deleguoti ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių nepasitikta ramiai. Kol vieni mano, kad aukštame poste ministrui koją kištų patirties stoka, kiti svarsto, kad V. Sinkevičiaus iškeldinimas iš Lietuvos galėtų būti palankus ir Sauliui Skverneliui, bandančiam išvengti konkurento premjero poste, ir Ramūnui Karbauskiui prieš artėjančius partijos pirmininko rinkimus.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės santykis su politinėmis partijomis jos valdymu metu keitėsi. Su vienomis ji gana atvirai konfliktavo, šalies partijas kritikavo savo metinėse kalbose, tačiau pastaraisiais metais šalies vadovės požiūris visiškai pasikeitė. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad šalies vadovė prisidėjo prie žmonių priešiškumo partijoms, tačiau vėliau suprato savo klaidas.

Kol Lietuvos piliečiai ne tik renka būsimą šalies prezidentą, bet ir reiškia nuomonę dviejuose referendumuose arba juos boikotuoja, politologai prognozuoja, kokios referendumo dėl Seimo narių mažinimo baigties galime tikėtis. 82,3 proc.

Artėjant prezidento rinkimams, daugėja kandidatų vizitų po Lietuvos regionus. Čia neatsilieka ir prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis, aktyviai lankantis Lietuvos savivaldybės, o jų merus apipilantis pažadais. Tik sunku atskirti, kurie pažadai premjero, o kurie – kandidato. Balandžio pabaigoje S. Skvernelis lankėsi Naujojoje Akmenėje, kur susitiko su Akmenės rajono meru Vitalijumi Mitrofanovu.

2015 metų rinkimų scenarijų kartojasi – kaip tada, taip ir dabar į kovą dėl sostinės mero posto stoja dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir eksmeras Artūras Zuokas. Ir nors atrodo, kad kova bus įnirtinga, ir politologai, ir viešųjų ryšių specialistai skuba prognozuoti pergalę dabartiniam sostinės merui. Pirmajame savivaldos rinkimų ture R. Šimašius surinko 37,33 proc., o A. Zuokas – 22,7 proc. rinkėjų balsų.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kyla į kovą su korupciją. Pasikvietęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą davė jam informacijos apie galimą korupcijos atvejį Kauno rajone. Nors V. Pranckietis aiškina, kad tokiomis priemonėmis stengiasi padėti žmonėms, Seimo nariai ir politikos apžvalgininkai tokius veiksmus vadina politine reklama prieš rinkimus. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žygiuoja link Seimo Pirmininko kabineto.

Į Seimo langus skriejantys kiaušiniai, akmenys ir net batai, dešimtys sužeistų ir sulaikytų, šimtai braukiantys ašarą nuo ašarinių dujų – taip audringai prieš dešimtmetį į mokesčių reformas sureagavo lietuviai.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

 Vyriausybėje siaučiantis permainų viesulas palietė trijų ministrų kėdes. Premjeras Saulius Skvernelis pranešė iš pareigų atleidžiantis tris ministrus: švietimo ir mokslo, kultūros ir aplinkos. Jei švietimo ir mokslo ministrei, seniai raginamai atsistatydinti, tai nebuvo netikėta naujiena, kiti du ministrai neslepia suglumę. Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, toks premjero žingsnis buvo skubotas ir rodo, kad nėra ruošiamasi spręsti problemų iš esmės.

Seimas antradienio posėdyje tęs diskusijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Tačiau politologai tokias pataisas laiko eiliniu populizmu ir įspėja, kad šis Konstitucijos straipsnio pakeitimas gali tapti keliu į nevaldomas Konstitucijos permainas. Savo idėją pataisų iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grindžia šalies demografiniais pokyčiais – 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Ar kitas Lietuvos prezidentas bus ekonomistas, antradienį tv3.lt tiesioginės transliacijos metu diskutavo naujienų agentūros BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė ir Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Būsimuosiuose prezidento rinkimuose dėl pergalės kovos ir keli ekonomistai, tad, tikėtina, kad rinkėjų balsais jiems taip pat teks pasidalinti.

Praėjusio dešimtmečio ekonominės krizės aplinkybes analizuosianti parlamentinė komisija liudyti kvies ir ekonomistą Gitaną Nausėdą. Tačiau politologai tokį valdančiųjų suformuotos komisijos žingsnį vertina per artėjančių prezidento rinkimų prizmę – juk tai puikus būdas susidoroti su galimu politiniu oponentu.

Koncerno „MG Baltic“ čiuptuvai ant daugelio Lietuvos politikų, prezidentės laiškai parlamentarui, nesibaigiantys kazusai Seime ir Vyriausybėje, skambiai išreklamuotos reformos – tik dalis temų, galinčių atsidurti antradienį vyksiančiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime. Politikos apžvalgininkai imasi spėti, kurie šiųmečiai įvykiai nuskambės prezidentės kalboje. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitys savo metinį pranešimą.

Nutekinus saugumo informaciją apie galimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus įtaką šalies politiniams procesams ir prieš politikus galimai taikytą šantažą bei manipuliaciją informacija, konservatoriai atkreipia dėmesį į žurnalisto santykius su premjeru Sauliumi Skverneliu. Nors šis pripažįsta žurnalistą pažįstantis ir su juo bendravęs, neatskleidžia, apie ką sukdavosi jų pokalbiai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu sukėlė daug atgarsių, bet politologų ar patyrusių politikų nustebinti nepajėgė – jų teigimu, prezidentė susirašinėja su daugeliu politikų. Skandalingas pats bandymas išpūsti skandalą apie prezidentę, mano ekspertai, primindami, kad taip E. Masiulis bando nukreipti ugnį nuo savęs.

Labai akivaizdus prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio kivirčas viešojoje erdvėje įgauna pagreitį. Įdomu tai, kad tokių apsižodžiavimų daugėja artėjant prezidento rinkimams. Kam politologai prognozuoja pergalę ne mūšyje, bet kare? Nors nesutarimų būta ir anksčiau, pastaruoju metu šalies politinių lyderių santykius apkartino žemės ūkio ministro bei teisingumo ministro klausimai.

Iš dviejų svarbiausių valdžios vyrų lūpų šią savaitę pasipylė kaip reta riebios arogancijos apraiškos. Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio remarkos dėl ugniagesių ir dėstytojų atlyginimų pribloškė šių sričių darbuotojus.

Seimo narys, valstietis Justas Džiugelis savo „Facebook“ paskyroje užminė mįslę – jeigu šiuo metu į valstiečių frakciją kviečiamas žmogus priims kvietimą, J. Džiugelis ketina palikti frakciją. Vis dėlto Seimo narys nutylėjo, kas tas paslaptingasis asmuo, sulaukęs kvietimo papildyti valstiečių gretas. „Seimo koridoriuose gyvenimas verda, kaip dramatiškiausiuose serialuose – čia užsimezga draugystės ir meilės romanai, dėl naudos išduodami draugai ir sudaromi sandoriai su velniu.

Socialdemokratams palikus valstiečius vienus ant ledo valdančiojoje koalicijoje, pastariesiems teks suformuoti mažumos Vyriausybę. Nors toks politinis scenarijus nėra pirmasis Lietuvos istorijoje, įgyvendinti savo partijos programą valstiečiams bus išties sudėtinga. Negana to, politologai prognozuoja, kad galime tikėtis ir pirmalaikių rinkimų. Kaip rašoma Konstitucijoje, viena galimybių rengti pirmalaikius Seimo rinkimus numatoma, kai to pageidauja ne mažiau nei 3/5 Seimo narių.

Lietuvos žvalgybos siūlymai „stiprinant informacinį saugumą“ numatyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją primena sovietmetį ir sudaro prielaidas riboti žodžio laisvę, sako kritikai. „Man tokie pasiūlymai asocijuojasi su sovietmečio Baudžiamojo kodekso straipsniu, kuris draudė juodinti tarybinę tikrovę“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Jo teigimu, esama pavojaus, kad priimtą įstatymą gali būti mėginta naudoti ir politikų vidaus kovoms.

Nuo gruodžio pirmosios pradeda veikti nemokamas Kalėdinių sveikinimų paštas. Specialiai pažymėtas „BigBox“ dėžes galima rasti didžiausiuose „Vaga“ knygynuose penkiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Vidaus reikalų ministras premjerui nusiuntė pasiaiškinimą apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimą. Pasak Raimundo Palaičio, informacija konfidenciali, tačiau jis neslėpė atsakyme pareiškęs ir savo asmeninę nuomonę apie atleistus pareigūnus. Ką tik iš Japonijos grįžęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius gauto atsakymo nekomentuoja.

Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius nesutinka, kad jis yra Vyriausybės vadovo pilkasis kardinolas, kaip neretai jį pavadina politikos apžvalgininkai. „Nesu nei „pilkasis“, nei „kardinolas“, tiesiog dirbu savo darbą“, – interviu dienraščiui sakė patarėjas.

16. 30 val. Savo ruožtu, Ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius portalui balsas.lt tvirtino, kad Vyriausybės vadovas pasitiki ministru D. Kreiviu. „Premjeras mano, kad ministras dabar yra politikas, o ne verslininkas ir nesėdi ant dviejų kėdžių, nes atskyrė verslą nuo ministro pareigų", - pranešė V. Valentinavičius. Dar sausio pabaigoje neskubėjusi smerkti susikompromitavusio Ūkio ministro D. Kreivio, šiandien Dalia Grybauskaitė pareiškė juo nepasitikinti.

„Lietuvos politikai vadovaujasi sovietinėmis nuostatomis“, - mano Seimo komisijos, tiriančios galimą politikų poveikį teisaugai posėdyje dalyvavęs Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas Vytautas  Nekrošius.

Konservatoriaus Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjai kiša savo nosis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) veiklą. Vyriausybės atstovus domina skandalinga, dar nebaigta tirti byla dėl grupės aferistų mėginimo gauti 22,5 mln. litų Europos Sąjungos paramos žuvų mailiui auginti. Byla, kurioje minimas ir žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius.

Teisėjai, prokurorai ar specialiųjų tarnybų tyrėjai turėtų vis labiau susigūžti. Prieš nepriklausomas teisėsaugos institucijas skandalingas atakas toliau tęsia konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus komandos veikėjai, rašo "Lietuvos rytas". Praėjusią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) užgriuvo premjero dešiniąja ranka vadinamas jo patarėjas Virgis Valentinavičius, Ministro pirmininko tarnybos teisės skyriaus patarėja Jolanta Bernotaitė ir personalo skyriaus vedėja Renata...

Premjero patikėtinius domino vadinamoji "mailiaus byla". Tai afera, kurios dalyviai bandė iš Europos Sąjungos paramos lėšų pagrobti 22,5 mln. litų. Specialusis liudytojas šioje byloje yra ir konservatorių ministras Kazimieras Starkevičius. Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius  ir jo vadovaujama komisija FNTT domėjosi šios bylos medžiaga. Vidaus reikalų ministras tokį žingsnį linkęs vadinti politikų bandymu kištis į teisėsaugininkų darbą.

Socialdemokratų nuomone, sunkmečiu šalį turėtų valdyti nacionalinė Vyriausybė, nes premjeras Andrius Kubilius ir jo suformuotas ministrų kabinetas neturi kompetencijos. Socialdemokratai, pristatę alternatyvią Vyriausybės programą, anot kadenciją baigusio prezidento Algirdo Brazausko, sunkmečiu  yra pasiryžę nustumti į šalį politines ambicijas ir valdžioje būti kad ir su konservatoriais. „Užtenka šito politinio žaidimo.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo atsisveikinimo keliones užsienyje ir paskutinių susitikimų seriją su kitų valstybių vadovais. Praėjusią savaitę jis perskaitė ir paskutinį metinį pranešimą Lietuvoje. Politikos apžvalgininkai prabilo apie V.Adamkaus eros pabaigą Lietuvoje.

Pastaruoju metu pasigirdo viešų kaltinimų, kad „Respublikos” leidėjas Vitas Tomkus per įvairias akcijas bei rėmimus plauna nešvarius pinigus, - teigiama „Respublikos“ pranešime žiniasklaidai. Pirmoji tai paskelbė „Kauno diena”, savo skiltyje pažerdama įtarimus, kad „Žalgiriui” skirti 3 milijonai esą „neskaniai kvepia ir kelia įtarimų dėl neaiškios jų kilmės”. Užuominose – aiškiai leidžiama visiems suprasti, kad pinigai galimai atkeliauja iš Rusijos specialiųjų tarnybų fondų.

Taip jau sutapo, jog internetinės statistikos projektas „gemiusAudience“ paskelbė lietuviškų puslapių sausio mėnesio lankomumo duomenis ir beveik tuo pačiu metu mus pasiekė komunikacijos agentūros „Bosanova“ surinkta informacija apie Lietuvos interneto naujienų portalų būklę. Viską sudėjus į krūva, gavosi apžvalginis straipsnis apie internetinių naujienų puslapių ekonominę-perspektyvinę dabartį ir ateitį.

Penktąją kadenciją Seime dirbantis socialdemokratas Algimantas Salamakinas ne vienus metus vadovauja parlamento etikos sargams. „Taip blogai dar nebuvo“, - dėl kolegų elgesio šiurpsta jis. Kodėl blogyn? -  Kada ir kaip supratote, kad iš ramaus Kėdainių užutėkio esate pajėgus eiti į didžiąją sostinės politiką? -  Po sovietinio sąstingio labai žavėjausi Atgimimu, atsiradusiais pragiedruliais.

Keliolika žurnalistų, politologų sutrikę: jų telefoniniai pokalbiai atpasakojami aukščiausiems valstybės vadovams, žmonės iš Valstybės saugumo departamento (VSD) skleidžia žinią apie „vanagus“ - valstybės priešus, siekdami izoliuoti naująją valdžią nuo senosios kritikų. Povilas - pasiuntinukas Rinkimų rezultatai jau buvo paskelbti, Andrius Kubilius nominuotas premjeru, tačiau vis dar jautėsi laisvas bendrauti, su kuo nori ir kada nori.

Prieš 2008 metų Seimo rinkimus „valstybininkų“ klano priešakiniuose bastionuose – Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Valstybės saugumo departamente (VSD) ir Prezidentūroje – tvyrojo slogi atmosfera. Nors klanas jau seniai kontroliavo praktiškai visas pagrindines Lietuvos valstybės institucijas, buvo baimintąsi, jog rinkimus gali laimėti jėgos, kurios jau nebepakęs tokio valstybės profanavimo.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdoma žurnalistų stebėsena ir mėginimai spausti nepatinkančius politikos apžvalgininkus gali būti verta naujo specialaus parlamentinio tyrimo. Tokios galimybės neatmetė naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas. Konservatorius A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“ trečiadienį patvirtino, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas yra kitą savaitę kviečiamas pasiaiškinti komitetui.

Vyriausybės formavimo peripetijos vis kaitina krašto politinę atmosferą. Didžiausia naujos Vyriausybės mįslė buvo ilgai Arūno Valinsko neviešinti kandidatai į ministrų postus ar svarstymai, bus ar nebus Artūras Zuokas ministras. O ypač klausimas, kas taps nauju šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovu.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) atstovai atvyko į Lietuvą išsiaiškinti, koks jos požiūris į energetinį saugumą. Nuo antradienio iki ketvirtadienio Lietuvoje viešėsiantys NATO Parlamentinės Asamblėjos komitetų nariai taip pat siekia sužinoti apie ekonominius ir politinius pokyčius Centrinėje ir Rytų Europoje bei Rusijoje, pranešė Seimo kanceliarija.

Senovės Graikijoje visi polio piliečiai susirinkdavo į miesto aikštę ir savo šauksmais bei kitais panašiais būdais priimdavo sprendimus. Šių dienų Lietuvoje būtų sudėtinga rasti aikštę, kurioje sutilptų daugiau nei du su puse milijono teisę balsuoti turinčių žmonių. Dar sunkiau būtų įsivaizduoti, kaip tokia minia žmonių priimtų visiems naudingus sprendimus. Būtent todėl vyksta rinkimai į Seimą. Jau šiandien Lietuvos piliečiai nuspręs kas mūsų šalį valdys artimiausius ketverius metus.

Ideologija, pagal klasikinį apibrėžimą, yra pamatinis akmuo, aplink kurį yra formuojama visa politinės partijos praktinė politika. Partijos neretai užmiršta ideologijas ir moralines vertybes, mat naudoja jas tik kaip tam tikrą įmantrų partijos įvaizdžio „patobulinimą“, „pagražinimą“. Kaip bebūtų, kai kurių pilietinės visuomenės narių nuomonė šiuo klausimu yra visiškai priešinga: Visuomeninio jaunimo klubo (toliau - VJK) atstovai mano, jog ideologijos anaiptol neturėtų atlikti vien estetinę fun...

Susipainiojai partijų programose ir ideologijose? Tau jau atsibodo beprasmiai skandalai ir sąmokslo teorijos? Nežinai už ką balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose? Visuomeninio jaunimo klubas (VJK) rugsėjo pabaigoje organizuoja politinių debatų konferenciją „Ideologijos ir vertybės“. Šios konferencijos tikslas – aptarti pagrindinių partijų vertybines nuostatas ir ideologinius principus, kuriais grindžiami politiniai valdžios sprendimai, kuriama mūsų valstybės ateitis.

Jaunimo organizacijų rengiamame projekte jaunimą sąmoningai balsuoti Seimo rinkimuose kvies žymūs visuomenės atstovai ir pramogų pasaulio žvaigždės. Pirmadienį Piliečių santalkos jaunimo iniciatyvinė grupė kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentu dešimtyje Lietuvos savivaldybių pradėjo įgyvendinti projektą „Jaunime, rinkis rimtai“. Projekte kartu su iniciatyvine grupe rengiasi dalyvauti grupės „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, grupės „Skamp“...

Valstybei apribojus politinės reklamos transliavimo ir rinkimų kampanijos galimybes partijos įkyriai braunasi į nekontroliuojamą internetą. Arba, nelaukdamos rinkimų kampanijos pradžios, lauko reklamose skelbia tariamai su rinkimais visiškai nesusijusią agitaciją. Dažnai tai pigesnis būdas, mat rinkimų kampanijos metu žiniasklaida iš politikų plėšia ypatingą kainą. „Niekam ne paslaptis, kad politinei reklamai taikomas specialus kainynas. Dažniausiai įkainiai didinami.

Mes solidarizuojamės su Rusijos karinę agresiją patyrusia gruzinų tauta. Matėme: neva „taikdariškos“ Rusijos karinės pajėgos veikė Gruzijos žemėje kaip okupacinė jėga. Reikalaujame, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau būtų išvesta iš visos Gruzijos valstybės teritorijos.

Penktadienį, birželio 27 dieną, Alantoje, netoli Molėtų, darbą pradeda tradicinis Santaros-Šviesos suvažiavimas. 1954 metais JAV lietuvių studentų sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus  rengia ir Lietuvoje. Santara-Šviesa šiandien jungia Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą. Jos konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimai.

Molėtų rajone, Alantoje, penktadienį prasideda tris dienas truksiantis organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimas, kuriame intelektualai, kultūrininkai ir akademinis jaunimas diskutuos politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimais. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, pranešė organizatoriai.

Ketvirtadienio vakarą Molėtų rajone, Alantoje atidaromas „Santaros-Šviesos” suvažiavimas – kasmetis pasaulio lietuvius vienijančios kultūros organizacijos renginys. Tuo metu penktadienį suvažiavimas pradės darbą. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.