„Sieksime, kad Vyriausybėje dirbtų tik profesionalūs, savo sritį išmanantys ministrai“, – skelbiama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės programoje. Būtent garsiai viešinta nuostata, kad formuos tik „profesionalų Vyriausybę“, pagarsėjo partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis.
Profesionalų gretos retėjo
Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė: energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, finansų ministras Vilius Šapoka, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Iš šio šešetuko pusė ministrų turėjo politinės patirties – L. Linkevičius ne kartą ėjo ministro pareigas, Ž. Vaičiūnas ir R. Karoblis dirbo viceministrais.
Per kelerius metus ministrų kabinetą pamažu papildė daugiau politinės patirties ir užnugario turintys ministrai. Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pritarė, kad Susiekimo ministerijos vairą perimtų Jaroslavas Narkevičius, Vidaus reikalų ministerijai vadovautų Rita Tamašunienė, o žemės ūkio ministru taptų Andrius Palionis – trys ne pirmą kadenciją Seime dirbantys parlamentarai.
Kiek anksčiau paskirtas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, kaip ir neseniai aplinkos ministru paskirtas valstietis Kęstutis Mažeika, – Seimo nariai nuo 2016 m., Algirdas Monkevičius švietimo ir mokslo ministro pareigas eina jau trečiąkart, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius iki pradėdamas vadovauti ministerijai buvo vidaus reikalų viceministru.
Be A. Verygos, L. Kukuraičio ir V. Šapokos tik kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas neturėjo politinės patirties ir atėjo iš kultūros pasaulio.
Kitokie profesionalai
Šią savaitę prezidentui pateikdamas atnaujintą Vyriausybės sudėtį, premjeras S. Skvernelis sakė manantis, kad turi „geriausią [ministrų kabineto] variantą, kokį galėjo turėti“. Jis neabejoja, kad ir stipriai atnaujintą ministrų kabinetą vis tiek galima vadinti profesionalų vyriausybe.
„Dabar dėl Vyriausybės šitos. Aš tada ją vadinau profesionalų vyriausybe. Galiu pakartoti tą patį. Žmonės, kurie šiandien pateikti į ministrų pozicijas, atitinka pagrindinius reikalavimus – yra profesionalūs – ir atitinka aukščiausius skaidrumo ir nepriekaištingos reputacijos standartus“, – žurnalistams Prezidentūroje trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Rinkimų strategija atsirūgo
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius įžvelgia, kad pažadas formuoti technokratišką „profesionalų vyriausybę“ valstiečiams padėjo laimėti rinkimus, nes tai buvo prieš tradicines partijas ir politiką nukreipta strategija. Nors ši strategija savo vaidmenį suvaidino sėkmingai, ilgainiui ėmė ryškėti jos spragos.
„Bėda tame, kad tokia vyriausybė neturi tvirtų politinių pagrindų ir po pradinių sėkmių – „Lietuvos geležinkelių“ ir kovos su alkoholiu – prasidėjo braškėjimai, buksavimai, įstrigusi švietimo reforma, mokytojų streikai, sąmokslo teorijos, tyrimo komisijos. Ir išėjo taip, kad technokratų vyriausybė kabo kažkur ore, o valdančioji dauguma Seime užsiima grynų gryniausia politika, priešų paieška, ruošiasi rinkimams, pamiršusi šalį. Tai dabar po pralaimėjimo reikia sugrįžti prie pagrindų, prie politinio valdymo. Tas ir įvyko“, – tv3.lt sakė V. Valentinavičius.
Vis tik jis konstatuoja, kad profesionalų era baigėsi ne su naująja vyriausybės sudėtimi, o dar prieš porą metų.
„Profesionalumo klausimas kaip ir atkrito prieš porą metų. Dabar į areną išeina politikai, jie dominuoja, nes paklusnumas ir drausmė yra svarbiau už profesionalumą. Lipdant „naująją“ koaliciją pereinama prie įprastų politinio veikimo svertų – postai partijoms, partijų ištikimiesiems“, – sakė docentas.
Darbai juda sraigės greičiu
Svarstydamas, kodėl per kelerius metu profesionalus ministrų kabinete pakeitė politikai, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis pažymėjo, kad politinis užnugaris svarbus ne tik ministrui, bet ir visai valdančiajai daugumai.
„Žmogus, kuris nesusietas su politine jėga, o yra tik savo srities atstovas ir daugiau nieko, yra mažiau kontroliuojamas ir ne visada bando taikytis su programa ir tikslais, interesais, kuriuos deklaruoja politinė partija. Todėl politikai ministrai priimtinesni, nes mažiau problemų kyla derinant veiksmus. Nepartiniai ministrai sunkiau suvaldomi ir todėl Vyriausybės, Seimo valdančiosios daugumos santykiai tuomet visada tampa labiau komplikuoti“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Jis nesiryžta teigti, kad valstiečių noras suburti profesionalus Vyriausybėje buvo klaida, bet pripažįsta, kad dėl to strigo politinė darbotvarkė.
„Ministras technokratas daug konstruktyviau veikia savo ministerijoje. Bet supraskime, kad ministro ir ministerijos veikla nėra kažkokia autonominė veikla, tai veikla, kuri labai stipriai susieta su visu valstybės ūkiu, visais valstybės sistemos judesiais. Todėl technokratai kartais nepastebi to, kad vienoje vietoje pabandžius kažkokius pokyčius, kitoje vietoje gali kažkas suirti. Politikams lengviau tai įvertinti. Daug kas išties buvo labai lėtame judesyje“, – pastebėjo profesorius.
Anot L. Bielinio, įstrigęs Vyriausybės darbas sietinas ne vien tik su politinės patirties neturinčiais ministrais, bet ir valstiečių strategijos trūkumu.
„Esminė problema, kad valdantieji neturėjo labai aiškios ir konkrečios strategijos į ateitį. Taip, jie deklaravo nepartinę Vyriausybę, deklaravo, kad veiks kitaip, bet tuo viskas ir užsibaigė. Toliau kiekvienas ministras bandė kažką atskirai inicijuoti, bet bendro vaizdo nesusidarė. Todėl kalbėti, kad valdantieji, ypač valstiečiai, strategiškai įžvelgė visos savo ketverių metų kadencijos galimybes, būtų klaida. Jie deklaravo kažką, bet nesuformavo aiškios strategijos. Jos jie neturi iki šiol“, – teigė pašnekovas.
„Kišeninis premjeras“
Kalbėdamas apie naujai suformuotą Vyriausybę, V. Valentinavičius sako, kad įvykių sūkuryje daugiausiai laimėjo R. Karbauskis, o S. Skvernelis pasirodė esantis „kišeniniu“.
„R. Karbauskis laimėjo žymiai daugiau, jis parodė, kad valdo padėtį, kad gali diktuoti Vyriausybės sudėtį ir kad S. Skvernelis dabar laimingas ir patenkintas tuos kabinetu, kurį jam surikiavo R. Karbauskis. Vadinasi, S. Skvernelis ir toliau išlieka, nepaisant purkštavimų prieš R. Karbauskį, to paties R. Karbauskio kišeniniu premjeru“, – pastebėjo pašnekovas.
Jo manymu, formuojant Vyriausybę, prezidentas G. Nausėda pasielgė kur kas minkščiau, nei veikiausiai būtų pasielgusi Dalia Grybauskaitė.
„R. Karbauskis pasiekė, kad R. Masiulis būtų pašalintas, kad būtent jo pasiūlytas kandidatas į eurokomisarus būtų patvirtintas Lietuvos kandidatu. O G. Nausėda gali pasigirti tik tuo, kad išsaugojo R. Karoblį, kurio niekas per daug ir nesistengė nuimti, ir kad perstūmė J. Narkevičių iš Vidaus reikalų į Susisiekimo ministeriją“, – sakė V. Valentinavičius.
Naujieji ministrai Seime prisieks rugpjūčio 20 dieną.
