Dar liepos pabaigoje, tikrindamasis pasitikėjimą Seime ir paklaustas, kokių papildomų mokesčių imtųsi pirmiausiai, premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nuo sausio 1 dienos tikisi įvesti taršių automobilių mokestį, o ilgainiui keisti ir nekilnojamojo turto mokestį.
Kalbos apie naujus mokesčius
„Bet kokiu atveju klausimas darbotvarkėje bus, išvengti negalėsime <...>. Niekur nedingsime, mes čia rudenį ateisime, nes biudžetas turi ne tiktai pajamas, kurias mes matome, pritariame ir norime didesnių, bet ir išlaidas. Tai norint didinti išlaidas, reikia turėti ir papildomas pajamas. Turime nekilnojamojo turto mokestį, bet diskusija turbūt neišvengiama, ar jis yra efektyvus, ar teisingas, ar bazė yra tinkama“, – žurnalistams Seime tąkart sakė S. Skvernelis.
Vis dėlto planas apmokestinti taršius automobilius aplinkos ministerijoje dar tik ruošiamas. Kol kas svarstoma, kad progresyvus mokestis būtų taikomas praeinant techninę apžiūrą ir mažiausiai taršiems automobiliams (130 g/km CO2) siektų 20 eurų, o už didesnę taršą tektų mokėti papildomai. Taip pat kalbama apie subsidijas ekologiškiems automobiliams. Tikslų planą ketinama pristatyti rudenį.
Tikimybė artima nuliui
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad taršių automobilio mokesčio veikiausiai sulauksime jau vien dėl Europos Sąjungos taikomo spaudimo, tačiau jis bus švelnus.
„Pats realiausias variantas – subsidijos, kas ir yra siūloma, tai ne mokestis, o sumokėjimas žmonėms, kad jie atsisakytų taršaus automobilio. Bet tai yra labai blogai ekonomine prasme ir tai yra pinigų švaistymas. Arba bus pakelta pakankamai aukšta kartelė ir bus įdiegtas mokestis naujai registruojamiems automobiliams. Bet vėlgi tikėtina, kad ta kartelė nebus 130 g/km CO2, nes dar pakankamai didelė dalis senesnių automobilių patektų aukščiau šitos ribos“, – tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
O štai galimybe netrukus įtvirtinti ir platesnį nekilnojamojo turto mokestį ekonomistas stipriai abejoja, nes šiuo klausimu gyventojams ne tik trūksta daug informacijos, bet papildomi mokesčiai prisidėtų prie būsto nuomos kainos augimo.
„Jeigu tai būtų mokestis, panašus į visuotinį mokestį, tikimybė jį įvesti yra artima nuliui. Drįsčiau teigti, kad yra nepasiruošta nekilnojamojo turto mokesčiui, nes trūksta informacijos, skaidrumo. Prieš įvedant tokius mokesčius, reikėtų vykdyti pakankamai išsamią informacinę programą, kad nebūtų tas mokestis, kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
Jo teigimu, didžioji dalis gyventojų nežino, kiek vertas jų nekilnojamasis turtas, o įstatymai yra arba lankstūs, arba neaišku, kas kiek laiko reiktų pervertinti turtą.
„Daug techninių niuansų, kurie sukeltų daug pykčio, nepasitenkinimo ir įveltų į biurokratines džiungles, o iš to naudos būtų mažai. Tai manau, kad jokia Vyriausybė nesiryš to dalyko daryti. O kalbant apie antrojo būsto apmokestinimą, tai yra pakankamai rizikingas žingsnis, nes antrasis būstas dažnai būna nuomojamas. Tai gali neigiamai paveikti nuomos rinką ir pabranginti nuomos kainas“, – prognozavo pašnekovas.
Reikia visos sistemos pertvarkos
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga linkęs manyti, kad automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiai tik sukels daug kalbų, tačiau duos mažai naudos, o jų priėmimas parlamentarams šiuo metu nepalankus būtent dėl artėjančių rinkimų. Todėl politologas siūlo mąstyti plačiau ir galvoti apie esminę mokesčių reformą.
„Jeigu įvesti rimtą mokestį, tai laikas nėra patogus. Kadangi tai paliestų kiekvieną, būtų milžiniškas rezonansas. Matote, šitie mokesčiai iš tikrųjų nepopuliarūs, bet mes galime kalbėti kitokiu aspektu – apie teisingesnę ir tolygiau paskirstytą mokesčių sistemą. Galima pasakyti, kad yra sumažinamas darbo apmokestinimas, bet įvedami kiti mokesčiai. Eilinio žmogaus pajamų tai nepalies, bet bus teisingesnė ir labiau ekologiška tvarka. Bet tam turi būti visa sistema, reikia paliesti ne vieną ar du mokesčius, o aiškiai pasakyti, kokia bus mokesčių sistema, kur mes einame ir kodėl bus geriau“, – tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
Jis siūlo prisiminti, kad prieš 2016 metų Seimo rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga daug kalbėjo apie mokesčių reformą, mokesčių surinkimą. Apie gerovės valstybę prieš rinkimus kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šitoje vietoje mes turime sustoti ir pagalvoti, kokios valstybės piliečiai nori, kokia turi būti mokesčių sistema, kaip tie mokesčiai turi būti paskirstomi ir kam jie panaudojami. Manau, tokį sutarimą galima pasiekti ne Vyriausybės programos rėmuose, o partijos susitarimų rėmuose, jeigu prezidentas mus veda į gerovės valstybę.
O šiaip čia bus daug tąsymosi, daug emocijų ir labai didelis šansas suklysti, kad tie (taršių automobilių ir nekilnojamojo turto – aut. past.) mokesčiai bus neefektyvūs, netarnaus tikslams, nepadės padidinti mokesčių surinkimo, nei pasitarnaus ekologijai ar dar kažkam“, – svarstė S. Spurga.
Tik idėjos
Įdomu tai, kad kalbomis apie nuo kitų metų planuojamus įvesti mokesčius abejoja ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Jis portalui tv3.lt kiek anksčiau sakė esantis tikras, kad premjeras dar neturi „jokių galutinių siūlymų, nes ir ministerijos komentuoja juos skirtingai“.
Jis taip pat pripažino, kad radikalūs sprendimai mokestinėje bazėje būtų nepalankūs prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, todėl dabartinės diskusijos tėra diskusijos.
„Galų gale nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik praėjus pusmečiui nuo jų priėmimo. Pavasario sesija jau baigėsi, o jeigu įstatymai būtų priimti rudenį, tai labai tikėtina, kad ir taip įsigaliotų tik 2021 m., o tai reiškia naują Seimą ir naujus sprendimus“, – tv3.lt sakė S. Malinauskas.
Tarptautinės organizacijos reikalauja mokesčio
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar 2010 m. siūlė Lietuvai įsivesti automobilių mokestį, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga (ES) ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį.
Lietuvai buvo iškelti nelengvi uždaviniai, tad bandydama iki 2020 m. sumažinti taršos kiekį, Aplinkos ministerija dar pernai pradėjo rengti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Praėjusią liepą paviešintas plano projektas parodė, kad Aplinkos ministerijos užmojai turėjo paliesti didelę dalį automobilių savininkų.
Pagal planą, norėta įvesti lengvųjų automobilių apmokestinimą pagal jų taršos lygį, kai kurių taršių transporto priemonių registravimo ribojimą, dyzelino akcizo didinimą.
Praėjusio rugpjūčio pradžioje premjeras kritikavo paviešintą plano projektą ir kalbėjo, kad tokiu pavidalu jis nepasieks Vyriausybės. „Regitros“ duomenimis Lietuvoje iš viso yra 1,3 mln. lengvųjų automobilių. Pagal ES direktyvą, nuo 2011 m. pradėti kaupti duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis. Nuo tada buvo užregistruota daugiau nei 900 tūkst. lengvųjų automobilių, iš jų apie 560 tūkst. išmeta CO2 dujas, o apie 90 tūkst. viršija 200 g/km išmetamųjų dujų CO2 kiekį.
Jau ne vienerius metus tarptautinės organizacijos ragina Lietuvą apmokestinti ne tik taršius automobilius, bet ir nekilnojamąjį turtą. Tiesa, pernai Vyriausybė siūlė 0,3 proc. apmokestinti visus išskyrus pagrindinį vieno žmogaus turimus būstus, tačiau projektas Seime pritarimo nesulaukė.
