mindaugas kvietkauskas

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Į Lietuvos kultūros tarybos pirmininkus pretenduoja septyni kandidatai, pranešė Kultūros ministerija. Kandidatūras teikti buvo galima iki vasario pradžios. „Sulaukėme septynių kandidatūrų. Toliau bus vertinami jų laisvos formos gyvenimo aprašymai, atrinkti kandidatai bus kviečiami į pokalbius, po to bus priimami sprendimai“, – BNS antradienį sakė ministro Simono Kairio atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė.

Į Lietuvą pagal Europos Tarybos konvenciją dėl neteisėtai išvežtų kultūros vertybių šią savaitę grąžinta medinė Kristaus skulptūra. Iš Austrijos parvežta vėlyvosios gotikos XVI amžiaus medžio skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ bus saugoma Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, pranešė Kultūros ministerija. Kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijai priklausiusi skulptūra po jo mirties iš Lietuvos nelegaliai išvežta 2000–2001 metais.

Vyriausybė perdavė Vilniuje esančias Didžiosios sinagogos bei Mikvių liekanas Geros valios fondui, besirūpinančiam Lietuvos skiriamomis kompensacijomis už Holokausto laikotarpiu nusavintą žydų turtą.  Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Žydų gatvėje esančios pastatų liekanos perduodamos fondui sumažinant mokėtiną kompensaciją šių pastatų pamatų verte – 1 244 eurais. „Tai yra šių pastatų liekanos, pamatai, atidengti archeologinių tyrimų metu.

Vyriausybė nuo rugsėjo panaikino žiūrovų skaičiaus ribojimą uždarose ir atvirose patalpose vykstančiuose renginiuose. Vis dėlto premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad tokiu atveju renginių organizatoriai turės prisiimti daugiau atsakomybės dėl renginių dalyvių saugumo. Jei epidemiologinė situacija šalyje blogės, taisyklių atlaisvinimo bus atsisakyta.

Penktadienį Šakių rajone atidengta skulptūra atsidūrė pasaulio žiniasklaidos akiratyje.  Pro tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The New York Times“ ir „Washington Post“ akis neprasprūdo J. Salingerio romanui „Rugiuose prie bedugnės“ atidengta skulptūra.

„Selindžerio giminė buvo kilusi iš Sudargo, mažo žydiško miestelio prie Lenkijos ir Lietuvos sienos – ši teritorija tuo metu priklausė Rusijos imperijai“, – savo knygoje „Dž. D. Selindžeris: Pakylėtas gyvenimas“ rašė Kennethas Slawenskis, priversdamas lietuvius didžiuotis savo šaknimis.

Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos Lietuvoje netrukus bus leidžiami masiniai renginiai ir atviroje, ir uždaroje erdvėje. Tačiau dalyvių skaičius ir atstumas tarp jų bus stipriai apribotas. Be to, pabrėžiama, kad laipsniškas karantino švelninimas ir leidimas kas dvi savaites rengti vis didesnius masinius renginius bus atšaukiamas vos tik pastebėjus, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje blogėja.

Kinijoje pastaruoju metu nebenustatant naujų užsikrėtimų koronavirusu, šalis pamažu grįžta į senąjį gyvenimą, teigia Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė. Valstybė imasi įvairių priemonių skatinti savo pastaraisiais mėnesiais kritusios ekonomikos augimą. Viena svarstomų priemonių – 2,5 dienų savaitgalis. „Kinijos lietuvių yra iki 300. Uhane, kuris buvo uždarytas ilgiausiai, mūsų trys lietuviai ištvermingai išbuvo visą karantino laiką, jie nesusirgo.

Kauno miesto savivaldybė po kritikos atšaukė sprendimus dėl prastovų kultūros darbuotojams ir iš naujo vertins jų galimybes dirbti nuotoliniu būdu, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Seimo Kultūros komiteto posėdyje ketvirtadienį jis pabrėžė, kad po ministerijos perspėjimo tokius pat sprendimus atšaukė ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Jurbarko rajono.

Jei Vyriausybė pritars ketvirtąjam kultūros viceministro postui, į jį bus siūloma Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė, BNS patvirtino pati kandidatė bei kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.  „Esu kalbėjęs apie šį darbą su nacionalinės premijos laureate. Tai yra labai plataus profilio kultūros žmogus, dirbantis ir anksčiau dirbęs įvairiose ekspertų grupėse, dalyvavusi kultūros politikos sprendimuose.

Vyriausybė trečiadienį atidėjo sprendimą dėl naujų susisiekimo bei kultūros viceministrų pareigybių steigimo. Šiuo metu ministerijose dirba po tris viceministrus. Sprendimas atidėtas daliai kabineto narių abejojant, ar prasminga steigti naujas viceministrų pareigybes likus nedaug laiko iki Seimo rinkimų. Kai kurie ministrai siūlė steigti šias pareigybes ir likusiose ministerijose.

Aplinkos tvarkymo sprendimas šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo yra agresyvus ir netinkamas, teigia Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. „Tai yra labai agresyvus sprendimas, ardantis kraštovaizdį (...) pasirinktas sprendimo būdas, ministerijos požiūriu yra netinkamas“, – Seimo Kultūros komiteto posėdyje trečiadienį sakė ministras.

Visuomenei pasipiktinus Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinkos renovacija, kai vietoj pievelės šalia bažnyčios išpiltas betonas, projekto architektas Seimo nariams tvirtino, kad anksčiau aplink bažnyčią pievos nebuvo, todėl nuspręsta atkurti autentišką vaizdą, sukuriant aikštę. Seimo Kultūros komitetas trečiadienį aiškinosi, kodėl šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išasfaltuota anksčiau ten buvusi pievelė.

Nacionalinės koncertų salės idėjų konkurso nugalėtoja paskelbta komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Jų pasiūlyta Nacionalinės koncertų salės koncepcija – objektą kuo natūraliau įlieti į aplink esančią unikalią aplinką. Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias apjungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“, statinyje bus Didžioji ir Mažoji koncertų salės.

Kultūros pasas pasipildė 600 naujų paslaugų – šiuo metu moksleiviams nemokamai siūloma apie 1700 įvairių renginių, edukacinių užsiėmimų, antradienį pranešė Kultūros ministerija. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naują Kultūros paso paslaugų rinkinį, jame nurodomos naujos kultūros ir meno paslaugos, skirtos 1–12 klasių mokiniams. Iš viso naujas paslaugas pasiūlė per 200 įstaigų ar organizacijų.

Seimas antradienį nusprendė tolesnį premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimą – ministrų kabinetas iš naujo gavo Seimo įgaliojimus. Per trejus septynioliktosios Vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti. Už balsavo 75 Seimo nariai, 27 – prieš, 9 susilaikė.

Seimas antradienį balsuoja dėl tolesnio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimo – ministrų kabinetas turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Dėl to Seimas balsuos. Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Vilniuje, Kalnų parke, bus šalinami menkaverčiai, sergantys medžiai ir sąžalynai, teigia kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. „Numatyta, kad Kalnų parko teritorijoje planuojama pašalinti 1,25 proc. menkaverčių, sergančių medžių, sąžalynų. Tai natūralus ir būtinas procesas, siekiant išsaugoti esamą aplinką, užtikrinti miestiečių ir miesto svečių naudojimąsi ja ateityje“, – BNS atsiųstame komentare cituojamas ministras.

Aktorė ir pedagogė Jūratė Vilūnaitė šiandien mini gražų jubiliejų. Garsiai Lietuvos teatro bei serialo aktorei – 50 metų. Serialo „Nekviesta meilė“ žvaigždė užburia savo moteriškumu bei trykštančia energija, rodos, jog ji nepavaldi laikui.  Aktorė Jūratė Vilūnaitė jau daugiau kaip dvidešimt penkerius metus yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės narė.

Dvylikai kūrėjų ketvirtadienį įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Laureatais šiemet tapo fotomenininkas Ramūnas Danisevičius, muziejininkė Vida Kanapkienė, dailininkas, knygų vaikams autorius Kęstutis Kasparavičius, kino ir teatro aktorė Vida Vaiva Mainelytė, kompozitorius Arvydas Malcys, tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, menotyrininkė Agnė Narušytė, poetas Kęstutis Navakas, aktorė Regina Reklaitienė, kino operatorius Janas Vitoldas Tomaševičius, tekstilininkė Zinaida Vogėlienė...

Duris atvėrė jubiliejinė 5-oji „Muzikos salė“ ir 20-oji Vilniaus knygų mugė. Šventinėje „Muzikos salėje“ įsikūrė rekordinis stendų skaičius – 75, kuriuose daugiau nei 200 Lietuvos įvairių žanrų muzikos kūrėjų, atlikėjų, leidėjų ir muzikinių renginių organizatorių pristatančių savo veiką. Jau tradicija tapo ir „Muzikos salės“ atidarymo metu vykstantys klausomiausių 2018 metų įrašų ir albumų apdovanojimai, pagal asociacijos „AGATA“ renkamus tikslius statistinius duomenis.

Naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako, kad įvedant saugiklius dėl draudžiamos skelbti informacijos, privalu išsaugoti žodžio laisvę ir nepereiti „į perdėtą politinę kontrolę“. Jis žada siekti, kad būtų didinami ne tik kultūros darbuotojų atlyginimai, bet ir jų kompetencijos bei bendras kultūros lygis.

Jorė Janavičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba Visoje Lietuvoje prasideda renginiai, skirti Vilniaus geto sunaikinimo 70-ųjų metinių minėjimui. Rugsėjo 23-ąją buvo likviduotas Vilniaus getas, įkalinęs dešimtis tūkstančių žydų. Ši data paskelbta visos Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų – maždaug 200 tūkstančių žmonių. Žydai Lietuvos teritorijoje gyveno nuo viduramžių.

Ką ir kaip skaito Lietuvos mokykla XXI a. pradžioje? Atsakymų į šį klausimą Vilniaus knygų mugės metu surengtoje diskusijoje ieškojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Kvietkauskas, kultūros istorijos tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis ir Vilniaus licėjaus moksleiviai.

Koks likimas laukia baltų tautų? Kodėl išliko tik lietuviai ir latviai. Ar sugebėsime atsilaikyti prieš globalizacijos vėjus? Į šiuos ir kitus baltiškai kultūrai ir pasaulėjautai aktualius klausimus bandė atsakyti įvairių sričių ekspertai sostinės Knygų mugės metu vykusioje diskusijoje, pavadinimu „Ar baltų laikas jau praeityje?“ Diskusiją moderavęs kultūros istorijos tyrinėtojas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys jos pradžioje sakė: „Šios dienos diskusijos tema – „Ar baltų laikas jau praeit...

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos 2011‒2013 metų sudėčiai. Naujais komisijos nariais patvirtinti literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas. Sutikęs tapti Nacionalinių premijų komisijos nariu, S. Žvirgždas turės atsistatydinti iš Kultūros ir meno tarybos.

Pirmadienį mirė profesorė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, kritikė, eseistė Vanda Zaborskaitė. Kūčių dieną V. Zaborskaitei suėjo 89-eri. V. Zaborskaitė – tautiškumo ir patriotizmo šviesulys Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė prisiminė, kad velionė buvusi tarsi šviesulys jaunuomenei, o jos mokslinis indėlis – neišmatuojamai didelis bei reikšmingas. „Jos moksliniai nuopelnai yra svarbūs vien tuo, kad sovietmečiu ji nepakluso jokiai ideologijai.

24-osios Tarptautinės Jeruzalės knygų mugės, kuri prasidės vasario 15 dieną dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą. Šiame nuo 1963 m. vykstančiame kasmetiniame renginyje, kuris sukviečia daugiau nei 1200 leidėjų iš 40 įvairių šalių, Lietuvos leidėjai dalyvauja trečią kartą. Šiais metais Lietuva pakviesta nacionaliniame stende ne tik pristatyti knygų kolekciją, bet ir supažindinti mugės lankytojus ir Izraelio publiką su Lietuvos kultūros kontekstu.

Pirmos naujausios lietuvių literatūros apžvalgos - straipsnių rinkinio "Naujausioji lietuvių literatūra (1988-2002)" autoriai - garsūs įvairių kartų literatūrologai pasigenda rimtų šiuolaikinės literatūros kritikos straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje, net ir kultūrinėje. "Iš mūsų periodinės kultūrinės ir literatūrinės spaudos neįmanoma susidaryti naujausios literatūros proceso vaizdo.

Su naujausios lietuvių literatūros kryptimis, autoriais ir kūriniais galima susipažinti garsiausių lietuvių literatūrologų straipsnių rinkinyje "Naujausioji lietuvių literatūra (1988-2002)", kurį išleido leidykla "Alma littera". Knyga visuomenei bus pristatoma antradienį Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedroje.