Pirmos naujausios lietuvių literatūros apžvalgos - straipsnių rinkinio "Naujausioji lietuvių literatūra (1988-2002)" autoriai - garsūs įvairių kartų literatūrologai pasigenda rimtų šiuolaikinės literatūros kritikos straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje, net ir kultūrinėje.
"Iš mūsų periodinės kultūrinės ir literatūrinės spaudos neįmanoma susidaryti naujausios literatūros proceso vaizdo. Žiniasklaida apsiriboja reklaminiais straipsniais, skaitytojams lieka pasitenkinti garsių žmonių atsiliepimais apie vieną ar kitą knygą populiariuose žurnaluose, o į literatūros specialistus dažnai nė nesikreipiama. Skaitytojai ilgisi tikresnės informacijos apie šiuolaikinę literatūrą, tad naujasis straipsnių rinkinys turėtų atkurti trūkinėjančius ryšius tarp skaitytojų ir literatūros kritikų bei tyrinėtojų", - sakė viena iš naujosios knygos autorių, literatūrologė Audinga Peluritytė.
Dvylika knygos autorių - Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojų - bando įvesti sistemą lietuvių literatūros proceso nuo Sąjūdžio laikų iki 2000 metų apžvalgoje. Pasak literatūrologų, apžvelgiamu laikotarpiu literatūros procesai buvę itin intensyvūs ir permainingi: po kūrybinių pliūpsnių Atgimimo metais dešimtojo dešimtmečio viduryje jau žiojėjo kūrybinė duobė, palengva pradėta užpildyti artėjant trečiajam tūkstantmečiui.
Šešiolikos straipsnių knyga aprėpia naujausios lietuvių literatūros istoriją - poeziją, prozą, dramaturgiją, vaikų ir jaunimo literatūrą, literatūros mokslą ir kritiką, aptaria svarbiausias šiandieninių lietuvių rašytojų kartas ir grupes. Pirmą kartą į literatūros mokslo akiratį patenka nauji, tik praėjusio amžiaus pabaigoje išryškėję žanrai - nuo 1993 m. lietuvių literatūroje dominuojanti eseistika, dokumentinė ir tremtinių literatūra.
Pagaliau apibrėžtas ir populiariosios literatūros statusas - apžvelgiama skaitomumo rekordus sumušusi Edvino Kalėdos, Edmundo Malūko, savo nišas naujausios literatūros procese užėmusių Juozo Erlicko ir Jurgos Ivanauskaitės kūryba.Iš viso apžvalgoje aptariama apie 1000 šiandieninės lietuvių literatūros knygų, pateikiamos daugiau kaip 200 svarbiausių jos kūrėjų monografinės charakteristikos. Knygos pabaigoje pateikiama sociologinė svarbiausių nepriklausomybės metų literatūrinio gyvenimo įvykių apžvalga, autorių ir jų darbų rodyklė.
Knygai straipsnius parašė Nacionalinės premijos laureatai literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė ir poetas Marcelijus Martinaitis, literatūros kritikai ir tyrinėtojai profesorė Elena Bukelienė, Rita Tūtlytė, Dalia Čiočytė, Kęstutis Urba, Regimantas Tamošaitis, Audinga Peluritytė, Aušra Martišiūtė, Saulė Matulevičienė, knygos sudarytojas Giedrius Viliūnas, jauniausiosios literatūrologų kartos atstovai Brigita Speičytė, Loreta Jakonytė, Mindaugas Kvietkauskas.
Straipsnių rinkinį 2000 egzempliorių tiražu išleidusios sostinės leidyklos "Alma littera" vyriausioji redaktorė Danguolė Viliūnienė sakė, jog ši knyga bus pristatoma Lietuvos rašytojų sąjungoje, Maironio literatūros muziejuje Kaune, Vilniaus knygų mugėje. Jos tiražas bus platinamas aukštosiose ir vidurinėse mokyklose. "Alma littera" leidyklos knygynuose leidinį galima įsigyti mažesne kaina.
ELTA