giedrius viliūnas

Prasideda tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo vertinimas – visų šalies mokslo institucijų veiklą įvertins specialistai iš užsienio, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Per 60 užsienio ekspertų įvertins 30 šalies mokslo ir studijų institucijų: 14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose numatant pradėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimą, Vyriausybė teikia Seimui naują tvarką įteisinančius projektus. Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Šiemet stojantieji į aukštąsias mokyklas negalės rinktis dalies registruotų studijų programų – Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) uždraudė priėmimą į kelis šimtus programų. Daugiausiai tokių programų, į kurias negalės būti priimami nauji studentai, yra Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose, paskelbta per spaudos konferenciją ketvirtadienį. Iš neuniversitetinių aukštųjų mokyklų daugiausiai programų neliks Marijampolės kolegijoje.

Švietimo ir mokslo ministerija trečiadienį rengia diskusiją, kurioje žadama pristatyti, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos. Socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusi informacija, neva pradinio ugdymo mokytojų rengimą ministerija nori patikėti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tai paneigė, tikindamas, kad ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus ir toliau galės rengti tiek kolegijos, tiek universitetai.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas sako, kad neplanuojama pradinio ugdymo mokytojų rengimo patikėti tik kolegijoms. Abejonių dėl pedagogų rengimo reglamento pakeitimų viešojoje erdvėje išsakė Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius. Tai sukėlė dideles diskusijas socialiniuose tinkluose. Anot P. Subačiaus, planuojama, kad pradinių klasių mokytojus būtų leidžiama rengti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras sako, kad tokio ketinimo ministerija neturi.

Trečiadienį į Kauno Žalgirio areną paskraidyti parasparniu, susilituoti mikroschemą, apžiūrėti elektromobilį ir, žinoma, susipažinti su visomis šalies aukštosiomis mokyklomis sugužėjo moksleiviai, jų mokytojai, karjeros konsultantai, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.  Šių metų renginio šūkis „Pasirenk pakeisti pasaulį“ pasirinktas ne atsitiktinai.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas sako, kad Studijų ir kokybės vertinimo centrui neigiamai įvertinus Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) veiklą, atsiranda naujų klausimų dėl šios aukštosios mokyklos prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). „Atsiranda, aišku, naujų teisinių niuansų – kaip institucija, kurios kokybė faktiškai kvestionuojama, jungsis su universitetu, kuris siekia aukštos kokybės, kokia iš to pridėtinė vertė.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Klaipėdos universitetas išliks savarankiškas. Visgi Švietimo ir mokslo ministerijos plane dėl aukštųjų mokyklų tinklo svarstomos dvi alternatyvos dėl šio universiteto likimo: jis arba būtų reorganizuojamas prijungiant prie plačios aprėpties valstybinio universiteto, arba liktų autonomiškas ir būtų stiprinamas, išgryninant jo profilį.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytą tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą iki šiol pertvarkai skeptiškos aukštosios mokyklos sutinka nevienareikšmiai: dalis pertvarkai anksčiau prieštaravusių universitetų poziciją švelnina, kiti siūlomų pokyčių atžvilgiu išlieka kategoriškai kritiški. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nesutinka su planu jį padalinti tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Vilniaus universiteto (VU) ir kartoja, kad nori jungtis tik su VDU.

Siekis, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) taptų Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija Vilniuje, neatitinka Seimo patvirtinto valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano nuostatų, pabrėžia Švietimo ir mokslo ministerija. Taip ji reagavo į trečiadienį Lietuvos edukologijos universitete rengiamą šios aukštosios mokyklos bendruomenės susirinkimą, per kurį numatoma balsuoti dėl LEU tapimo VDU Švietimo akademija Vilniuje.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Valerijus Simulikas prašo teismo skubiai stabdyti švietimo ir mokslo ministrės įsakymą, reguliuojantį priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus.

Net ir neįvykdžius aukštojo mokslo reformos ir universitetų sujungimo, jau nuo kitų metų stojantiems Lietuvoje gali tekti rinktis iš visai kitokio mokslo programų sąrašo. Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad nuo 2018 m. bus vertinamos ir akredituojamos studijų kryptys. Kiekvienoje kryptyje būna nuo kelių iki keliolikos studijų programų.

Švietimo reforma – neišvengiama. Apie tai kalba ir prezidentė, ir Seimo nariai, ir verslo atstovai. Tačiau kokia ji turėtų būti? Tiek verslininkai, tiek mokslo atstovai pripažįsta, jog itin svarbu sumažinti universitetų skaičių. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongreso metu diskutuota, kokia turėtų būti aukštojo mokslo reforma, jog Lietuva neprarastų talentų ir būti pripažinta tarptautinėje erdvėje.

Tradiciniams Europos varikliams, tokiems kaip Vokietija, pasiekus ekonominio augimo potencialo ribą, vis labiau patrauklus tampa dinamiškas Rytų Europos regionas. Toks požiūris išsakytas ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Baltijos regiono šalių investuotojų forume (BIF 2017). Vienoje didžiausių ekonomikos konferencijų Baltijos valstybėse kalbėjęs pasaulinį pripažinimą pelnęs tarptautinių santykių ekspertas dr.

Parlamente svarstoma idėja pradinėse ir pagrindinėse mokyklose įvesti privalomą etnologijos mokymą. Etninės kultūros specialistai skambina pavojaus varpais, kad šis dalykas baigiamas išstumti iš aukštųjų mokyklų. Kiti siūlo etnologijos mokymą integruoti į kitas pamokas. Tačiau įdomu, ką apie etnologiją žino patys parlamentarai. „Galiu pasakyti iš savo patirties – padėtis yra tragiška. Matau dažnai vaikus, kurie atvažiuoja, domisi etnokultūriniais klausimais, jie išvis nieko nežino apie tai.

Lapkričio 14 d., pirmadienį, Mykolo Romerio universiteto Debatų klubas kvies Švedijos  ambasadorę  Cecilia Ruthström-Ruin ir kitus svečius kartu dalyvauti diskusijoje „Humoras Šiaurėje - nieko nėra juokingesnio už tiesą“. Šiuo ir kitais renginiais Mykolo Romerio universiteto (MRU) biblioteka pirmadienį pradeda „Šiaurės šalių bibliotekų savaitę“. 11.20 val. prasidėsiančio renginio dalyvius sveikins MRU studijų prorektorius doc. dr.

Penkiasdešimt Lietuvos mokslo centruose besistažuojančių mokslininkų pradeda naudotis stažuočių paramos programa. Konkurse atrinkti geriausi jaunieji mokslininkai stažuotes vykdys pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) vykdomą projektą „Podoktorantūros stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“, teigiama LMT pranešime. „Ši diena žymi svarbią naujieną Lietuvos moksle – pradeda veikti paramos geriausiems jauniems mokslininkams schema.

Neblėstantis etnokultūros festivalio „Skamba skamba kankliai“ populiarumas, vis gausiau tradicinių Joninių švęsti į Kernavę suplūstantys lankytojai, ypatingu kultūros fenomenu tapusi Pasaulio lietuvių dainų šventė – tai tik keli pavyzdžiai, leidžiantys teigti, jog tautinės tradicijos ir jas pagimdžiusi krašto istorija bei kultūra išlieka svarbi vertybė. Pavyzdžiui, kone trečdalis portalo www.balsas.

Birželio 18 dieną Baltic Management Institute (BMI) švenčia savo veiklos dešimtmetį. BMI  Executive MBA (Verslo vadovų magistrantūros) studijas yra baigę virš 400 aukščiausio lygio vadovų, kurie savo žinias pritaiko kasdieniniame darbe. „Dabartinės ekonominė sąlygos reikalauja konkurencingų vadovų, turinčių teigiamą požiūrį bei naujausias verslo valdymo žinias ir patirtį. Siekiant „atgaivinti“ ekonomiką, reikia vadovų gebančių iššūkius paversti galimybėmis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK), trečiadienį svarstęs klausimą dėl akademinės srities darbuotojų atlyginimų, priėmė sprendimą kreiptis į universitetus su siūlymu viešai skelbti atlyginimus. "Siekiant užtikrinti skaidrumo politiką siūlyti aukštosioms mokykloms skelbti viešai tam tikrų pareigybių atlyginimus, darbo užmokestį ir kitas pajamas", - sprendimą, kuriam pritarta bendru sutarimu, suformulavo ŠMKK vadovas Valentinas Stundys.

Dėl šalies aukštojo mokslo per greitos reformos gali sumažėti Kaune studijuojančiųjų skaičius ir pagreitėti kauniečių išvykimas studijuoti į Vilnių. Vakar Kaune apie švietimo reformą diskutavę aukštųjų mokyklų vadovai baiminosi, kad Lietuva savo švietimo sistema primena 2007 metų Gruziją. Šioje valstybėje veikė per 300 universitetų, o studentai, nepaisydami rinkos poreikio, pageidavo mokytis tik trijų specialybių.

Studijų kokybės ir efektyvumo gerinimui, reikiamų sričių specialistų rengimui, gabiausių studentų skatinimui numatoma skirti milijonines Europos Sąjungos (ES) lėšas. Iki 2013 metų Lietuvos aukštajam mokslui ketinama skirti 764 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Daugiau nei pusė jų (460,5 mln. litų) bus skiriama studijų kokybei gerinti, likusioji paramos dalis - studijų tarptautiškumui, efektyvumui ir prieinamumui didinti.

Dalyje šalies aukštųjų mokyklų veikiančios studentų mokslo draugijos brandina būsimus mokslininkus. Tačiau jos skundžiasi, kad veiklą tenka apriboti, nes valstybė jaunųjų šalies mokslininkų nefinansuoja.Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad lėšų yra, tik jos studentų nepasiekia dėl pačių universitetų aplaidumo, praneša LTV „Panorama“.Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinės draugijos studentai atlieka laboratorinius darbus, įvairius tyrimus, gilina per paskaitas gautas žinias.

Trečiadienį Vytauto Didžiojo universitete vykusioje konferencijoje „Lietuvos aukštojo mokslo kokybė: patirtis ir tobulinimo gairės“ nuspręsta lapkričio pabaigoje įkurti Nacionalinį aukštojo mokslo kokybės forumą. Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuotos konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje pritarė nuostatai, jog aukštojo mokslo kokybės gerinimas yra prioritetinis Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarkos tikslas.

Kalbos apie studijų reformą paskatino studentus mąstyti, kaip ateityje reikės susimokėti už aukštąjį mokslą. Šį rudenį neįprastai daug studentų suskubo imti paskolas, rašo „Klaipėda“. Internete jau sklando peticija, siūlanti pasirašyti dėl nepakankamos studijų kokybės. „Studijas reikia gerinti, o ne pelnytis iš studentų“, – teigė Klaipėdos universiteto studentų atstovybės prezidentė Goda Zobėlaitė. Uostamiesčio studentai prieštarauja dideliems studijų mokesčiams, kuriuos siūloma įvesti.

Rugsėjo 12 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė Jono Glemžos kandidatūrai į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkus ir nutarė teikti Seimui svarstyti nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“.Posėdyje Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, ministerijos sekretoriai Alvydas Puodžiukas, Giedrius Viliūnas ir ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas pristatė Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 ...

Lietuvoje dauguma bakalauro pakopos studijų programų ateityje turėtų sutrumpėti nuo ketverių iki trejų metų, o magistrantūros studijos – iki vienerių metų, rašo "Lietuvos rytas". Pasak dienraščio, galutinai apsispręsti dėl trukmės turės aukštosios mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Viliūnas teigia, kad ateityje skirtingų studijų programų trukmė bus skirtinga – vienos apims trejus, kitos – ketverius ar daugiau metų. Tai priklausytų nuo studijų pobūdžio.

Seimas patvirtino naują Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtį, jos vadove antrai kadencijai išrinkta Irena Smetonienė.Komisijos nariais paskirti Gintautas Akelaitis, Albina Auksoriūtė, Valentina Dagienė, Albinas Drukteinis, Zigmantas Gudžinskas, Asta Kazlauskienė, Bronius Maskuliūnas, Antanas Pakerys, Jūratė Palionytė, Antanas Račys, Alma Ragauskaitė, Meilutė Ramonienė, Vilija Salienė, Bonifacas Stundžia, Daiva Vaišnienė bei Giedrius Viliūnas.

Jei nebus politinės valios pradėti ir įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, po 5 metų apskritai nebebus, ką reformuoti. Dėl mažų atlyginimų gali nebelikti dėstytojų, kurie norėtų dėstyti aukštosiose mokyklose, pranešta antradienio LTV2 laidoje „Savaitės atgarsiai“. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus valstybės biudžetas išaugo beveik trigubai, o lėšos mokslui ir studijoms – tik penktadaliu. Anot laidos dalyvių, šiuo metu apsigynusio disertaciją dėstytojo vidutinis atlyginimas – 1,2 tūkst.

Jei naujoji „Mokslo ir studijų institucijų mokslinės produkcijos formalioji vertinimo metodika“ bus patvirtinta, mokslininkai turėtų žinoti - Lietuvos leidykloje išspausdinta monografija 80-čia procentų bus niekinė.

Pirmos naujausios lietuvių literatūros apžvalgos - straipsnių rinkinio "Naujausioji lietuvių literatūra (1988-2002)" autoriai - garsūs įvairių kartų literatūrologai pasigenda rimtų šiuolaikinės literatūros kritikos straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje, net ir kultūrinėje. "Iš mūsų periodinės kultūrinės ir literatūrinės spaudos neįmanoma susidaryti naujausios literatūros proceso vaizdo.

Su naujausios lietuvių literatūros kryptimis, autoriais ir kūriniais galima susipažinti garsiausių lietuvių literatūrologų straipsnių rinkinyje "Naujausioji lietuvių literatūra (1988-2002)", kurį išleido leidykla "Alma littera". Knyga visuomenei bus pristatoma antradienį Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedroje.