Dalyje šalies aukštųjų mokyklų veikiančios studentų mokslo draugijos brandina būsimus mokslininkus. Tačiau jos skundžiasi, kad veiklą tenka apriboti, nes valstybė jaunųjų šalies mokslininkų nefinansuoja.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad lėšų yra, tik jos studentų nepasiekia dėl pačių universitetų aplaidumo, praneša LTV „Panorama“.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinės draugijos studentai atlieka laboratorinius darbus, įvairius tyrimus, gilina per paskaitas gautas žinias. Tokiai veiklai apie porą šimtų draugijos studentų lėšų ieško pas rėmėjus.
„Juk tai yra kiekvieno studento, kuris dirba draugijos labui, sugaištas laikas. Per tą laiką jis pagaliau galėtų gilinti savo teorines žinias“, – sako Mindaugas Budra, VU Medicinos fakulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininkas.
Valstybei neskiriant finansavimo, daugumoje aukštųjų mokyklų mokslinės draugijos beveik nevykdo veiklos. Pasak studentų, net ir jų vadovai dažniausiai yra tik formalūs.
„Patys mokslininkai yra labai užsiėmę. Skirti daugiau laiko studentams – pakoordinuoti, pakonsultuoti – negali“, – teigia Tomas Žalandauskas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas.
Dėl nepatrauklių sąlygų jaunųjų mokslininkų draugijoms Lietuvoje priklauso vos pusė procento studijuojančiųjų.
Lietuvos universitetams nesuteikiant sąlygų teorines žinias pritaikyti praktiškai, pasak mokslininkų, Lietuvą palieka ir studijas užsienyje renkasi dauguma gabiausių, olimpiadas laimėjusių moksleivių.
Dėl šios priežasties, pasak studentų, jie ir patys neretai priversti palikti universitetus.
„Vis daugiau turime pavyzdžių, kai į universitetus sustoję studentai grįžta į kolegijas pasisemti žinių“, – sako Indrė Vareikytė, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė.
Anot I. Vareikytės, studentai teigia grįžtantys, nes universitete negavo to, ko tikėjosi.
Studentų įsitikinimu, mokslinių draugijų vykdomiems projektams būtina iš valstybės biudžeto numatyti nuolatinį finansavimą.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad studentų mokslinei veiklai lėšų kasmet yra numatoma ministerijos bei Valstybinio mokslo ir studijų fondo biudžetuose. Tačiau universitetų senatai nedalyvauja konkursuose skiriamoms lėšoms gauti.
„Svarbiausias būtų pačių universitetų apsisprendimas remti studentus, taip pat pačių studentų suinteresuotumas. Lėšų tam jau dabar yra pakankamai, tik jos nėra iki galo išnaudojamos“, – tvirtina Giedrius Viliūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius.
Tad pasak G. Viliūno, norėdami padėti savo jauniesiems mokslininkams aktyvumo turi imtis pačių universitetų senatai.
Kristina Garalevičiūtė
