Savo idėją pataisų iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grindžia šalies demografiniais pokyčiais – 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono. Siūlomas parlamentarų skaičiaus pokytis įsigaliotų tik nuo ateinančių Seimo rinkimų 2020 m.
„Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui, yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Smūgis emigrantams
Vis tik pastarasis argumentas visiškai pamina svetur gyvenančius emigrantus, kurie taip pat dalyvauja renkant Seimą, pažymi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis.
„Šis argumentas tarsi braukia juodą brūkšnį ir nutrina visus tuos, kurie išvyko, neduoda šanso jiems grįžti ar turėti vilties, kad jie ir išliks Lietuvos piliečiais. O tai yra iš tikrųjų gana antiemigrantiškas ir tuo pačiu demografinį pakilimą žlugdantis dalykas“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Be to, anot profesoriaus, Seimo darbo efektyvumas nepriklauso nuo parlamento narių skaičiaus.
„[Seimo darbo kokybę] lemia Seimo narių gebėjimas daryti sprendimus, patirtis, žinojimas, atsakingumas. Šito mes kaip tik ir nematome. Ar bus 141 ar 121, ar 21 Seimo narys, jeigu jie bus tokie patys neatsakingi, mes matysime lygiai tokią pačią košę“, – sakė L. Bielinis.
Grėsmė Konstitucijai
Vertindamas šią įstatymo pataisą, L. Bielinis dar įžvelgia ir grėsmę Konstitucijai, nes lengvai pakeitus vieną straipsnį, sukuriamas precedentas pakeisti bet kurį.
„Jeigu mes būsime išmokyti arba pripratinti, kad Konstituciją galima keisti, tai mes labai daug ką galime pakeisti. Todėl su Konstitucijos straipsnių keitimu juokauti labai negalima. Tai turi būti ilgų ir labai sudėtingų teisinių, konstitucinių diskusijų rezultatas, o ne kelių Seimo narių sprendimas, kad Konstituciją šitam punkte keičiam. Jeigu tai įvyks, tai tikrai po kelių metų sulauksime sprendimo keisti kokioje nors tikrai esminėje srityje Konstituciją“, – pastebėjo L. Bielinis.
Populizmo kvapelis
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius mano, kad racionalių argumentų mažinti Seimo narių skaičių nėra, tai tik darbo imitavimas.
„Seimo narių mažinimas yra tradicinė populistinė priemonė, kurios imasi partijos, kai neturi, ką veikti, ir kai artėja rinkimai. Dabar kaip tik yra tokia situacija. Valstiečiai nelabai turi, ką veikti, išskyrus komisijas. Ir Seimo narių skaičiaus mažinimas yra viena iš rinkiminių akcijų šalia S. Skvernelio kovos su kainomis ir panašių priemonių“, – tv3.lt sakė V. Valentinavičius.
Docento teigimu, tokiu žingsniu LVŽS frakcija rodo nepagarbą demokratijai.
„Ramūnas Karbauskis, kuris čia pagrindinis variklis šito populizmo, išnaudoja žmonių pasitikėjimą Seimu. Tiesą sakant, tokios iniciatyvos tiktai gilina nepasitikėjimą. Manau, jeigu logiškai vesti toliau mintį, R. Karbauskio tikslas galėtų būti sumažinti Seimo narių skaičių iki 2 – iki jo ir Agnės Širinskienės. Kitaip sakant, čia slypi gili panieka parlamentinei demokratijai apskritai“, – svarstė V. Valentinavičius.
Savitas siūlymas keisti sistemą
Savo ruožtu V. Valentinavičius siūlo ne mažinti Seimo narių skaičių, o keisti rinkimų į Seimą principą, atsisakant daugiamandatės rinkimų apygardos. Anot politologo, dabar Lietuvoje egzistuojanti sistema, kuomet turime ir vienmandates apygardas, ir daugiamandatę, apsunkina Seimo narių bendravimą su rinkėjais.
„Kuo didesnė apygarda, tuo sunkiau esamiems Seimo nariams arba kandidatams bendrauti su rinkėjais. Atitinkamai Seimo narių mažinimas didina apygardas“, – sakė V. Valentinavičius.
Jo manymu, vietoj daugiamandatės rinkimų apygardos vertėtų išplėsti vienmandačių skaičių iki 141, taip padidėtų Seimo narių bendravimo su rinkėjais galimybės bei būtų „panaikinta galimybė politikams slėptis nuo rinkėjų partiniuose sąrašuose“.
Ne pirmas bandymas šienauti galvas
Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai valstiečiai iškelia siūlymą mažinti parlamentarų skaičių. 2016 m. gruodį LVŽS frakcija įregistravo Konstitucijos pataisą, pagal kurią parlamentarų sumažėtų iki 101. Nors Vyriausybė pataisoms pritarė, toliau projektas nepasistūmėjo.
Analogišką pasiūlymą dar 2014 m., praėjusios kadencijos Seime, yra registravęs ir konservatorius Antanas Matulas.
Pirmą kartą pakeisti Seimo narių skaičių bandyta dar 1995 – tąkart bandyta surinkti parašus referendumui dėl šio klausimo, tačiau tai pavyko tik 1996 m. Vis dėlto dauguma referendumo dalyvių nuostatai nepritarė. Vėliau tokių bandymų per referendumus buvo dar trys, o siūlomas Seimo narių skaičius kito nuo 71 iki 131. Seimo narių skaičius ne kartą bandytas keisti ir ne referendumo keliu.
Konstitucija numato, kad Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių (94).
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
