Premjeras Saulius Skvernelis antradienį vykusiame Seimo posėdyje pareiškė, kad dėl mažų ugniagesių atlyginimų kaltos jų pirktos „auksinės kopėčios“. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis apie emigruojančius dėstytojus sakė, kad dėstytojai važiavo dirbti į svečias šalis ir toliau važiuos, o jų atlyginimus apibūdino kaip reikalavimus virš galimybių ribos.
„Skriaudžia mažiausiai suprantančius“
Premjero žodžius Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas laiko žiauriais ir neteisingais, nes ne žemiausios grandies pareigūnai kalti dėl vadovybės sprendimų.
„Ugniagesys iš tikrųjų nėra kaltas dėl buvusių vadovų veiksmų ir dėl esančių vadovų veiksmų, tokių švaistymų. Tai ugniagesiu turi valdžia pasirūpinti. Tas pasakymas yra žiaurus, tai neteisybė, kad mes čia kalti“, - tv3.lt kalbėjo S. Džiautas.
Ugniagesio gelbėtojo mėnesinis darbo užmokestis be priedų yra 483 eurai, policininkų – daugiau nei 550 eurų, kitų statutinių pareigūnų – virš 500 eurų.
Tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą Seimas atmetė idėją didinti mažiausiai uždirbančių ugniagesių atlyginimus. Balsavo 103 Seimo nariai: už – 56, prieš – 9, susilaikė – 38. Balsavimas susilaukė ovacijų, tačiau pasiūlymas nepriimtas, nes nesurinko 71 parlamentarų balso.
Seimo posėdį stebėjusius ugniagesius toks sprendimas papiktino ir tuo pačiu paaiškino apie valstybės požiūrį į šiuos pareigūnus.
„Mes labai pasipiktinę tuo, kad biudžeto posėdžio metu toks balsavimas buvo, kad susilaikė dauguma valdančiųjų. Susilaikydami jie bijojo ugniagesiams į akis pažiūrėti. <...> Mes nenorime, kad mūsų gailėtų. Dabar mūsų gaila, nes lengviausia nuskriausti tą, kuris mažiausiai supranta ir daugiausiai dirba. Gaunasi trečias brolis šeimoje“, - sakė S. Džiautas.
Jaučiasi kaip melžiamos karvės
Dėl valdžios požiūrio į menkus atlyginimus ir būriais emigruojančius specialistus įsižeidė ir V. Pranckiečio mintį išgirdusi Vytauto Didžiojo universiteto profesinės sąjungos atstovė docentė Dalija Snieškienė
„Kaip yra su mokslu Lietuvoje – kaip tarybiniais laikais melžėjų klausė, kiek galima primelžti iš vienos karvės. Tai senas anekdotas. Melži, melži tą karvę, kol galiausiai tik vanduo išeina. Tai taip yra su Lietuvos mokslu. Visą laiką reikalaujama, kad mokslininkas padarytų daugiau, kad jo produkcija būtų tinkama pasauliui. Bet mūsų švietimo sistema neišlipa iš sovietinės sistemos supratimo. Ir mes būtinai turime konkuruoti be jokių lėšų ir išteklių“, - tv3.lt kalbėjo D. Snieškienė.
VDU docentė nesupranta, kaip Viktoras Pranckietis, pats būdamas profesoriumi, nesupranta, kaip sunkiai šalyje gyvena akademikai.
„Pasiekti profesoriaus lygį tai aš nežinau, kiek reikia dirbti. Tą gali įsivaizduoti tik tie žmonės, kurie tą turi. Pats V. Pranckietis žino, kiek reikia investuoti, kad galėtų būti profesoriumi, savo laiko, lėšų, šeimos. Nebent kažkaip kitaip gavo profesoriaus vardą, nežinau“, - svarstė pašnekovė.
Darbas verslui, o ne žmogui
Jei V. Pranckietis nesiima rūpintis akademikais, tai S. Skvernelis, pats atkeliavęs iš teisėsaugos sektoriaus, mielai rodo palankumą teisėsaugos pareigūnams, pastebi Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
„Labai aiškiai matosi, kad jis kur kas palankesnis teisėsaugos sektoriui ir jam kur kas smagiau ir priimtiniau kelti atlyginimus prokurorams ar džiaugtis naujais policijos automobiliais. O visos kitos grupės gauna tiek, kiek išsireikalauja garsiai šaukdami“, - tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.
Tuo tarpu Seimo pirmininko ir premjero retorika apskritai rodo, kad šie politikai nevykdo savo rinkiminių pažadų, o dabar tai tiesiog pripažįsta, mano V. Valentinavičius.
„Jie laimėjo rinkimus, žadėdami, kad jie grąžins Lietuvai socialinį teisingumą. Iki rinkimų jie labai smerkė Darbo kodeksą, kaip naudingą verslui. Rinkimų pažadas buvo labai aiškus – ginsime ne verslininkus, o paprastų žmonių interesus ir darysime kitaip, nei tai darė visos ankstesnės Vyriausybės“, - sakė pašnekovas.
Tačiau po rinkimų įvyko kardinalūs pokyčiai – S. Skvernelis ėmė nuosekliai gerinti sąlygas verslui.
„Jeigu verslas rūpi labiau, tai mokesčių sistema yra neliečiama, paliekama verslui labai palanki sistema, verslas savo lobizmo dėka vyriausybes sulaikydavo nuo bet kokių mokesčių kėlimo žingsnių. Šitos Vyriausybės palankumas verslui reiškia, kad jie nebando verslo versti dalintis savo pelnu su paprastais žmonėmis per mokesčius, vadinasi, jie nelabai turi iš ko finansuoti biudžetininkų“, - sakė V. Valentinavičius.
