Taip jau sutapo, jog internetinės statistikos projektas „gemiusAudience“ paskelbė lietuviškų puslapių sausio mėnesio lankomumo duomenis ir beveik tuo pačiu metu mus pasiekė komunikacijos agentūros „Bosanova“ surinkta informacija apie Lietuvos interneto naujienų portalų būklę. Viską sudėjus į krūva, gavosi apžvalginis straipsnis apie internetinių naujienų puslapių ekonominę-perspektyvinę dabartį ir ateitį.
2008 metai kaip niekad buvo dosnūs naujų informacinių projektų požiūriu – susikūrė net keturi nauji portalai: atn.lt, 15min.lt, viskas.lt, diena.lt (tiesa, pastarasis vis dar keliamas į vieną bendrą projektą, kurį sudarys kaunodiena.lt, vilniausdiena.lt ir klaipedosdiena.lt). Nors nei vienas iš jų į 10 populiariausių Lietuvos puslapių dar nepateko, tačiau greitu laiku tai gali įvykti – sausio mėnėsio duomenimis bendras diena.lt domenas jau pakilo iki 11 pozicijos, aplenkęs senbuvius balsas.lt ir vtv.lt, o 15min.lt atsilieka visai nedaug – kol kas užima 15 vietą.
Žinoma, tokie populiarėjantys nauji projektai atsirieks savo interneto reklamos pajamų dalį ir sudarys konkurenciją pagrindiniams lietuviškiems informaciniams portalams – delfi.lt (pagal gemiusAudience duomenis projektas užima 1 vietą tarp visų lietuviškų svetainių), lrytas.lt (3 vieta) bei alfa.lt (5 vieta). Tiesa, galima paminėti ir zebra.lt, tačiau pastarasis į 7 vietą pakilo ne tiek dėl informacinės dalies populiarumo, kiek dėl socialinės krypties projekto vystymo.
Kol kas patys populiariausi interneto naujienų portalai delfi.lt ir lrytas.lt pernai didelių persitvarkymo darbų nedarė – šiek tiek pakoregavo struktūrą ir įdėjo papildomus reklamų plotus. Gi alfa.lt pasikeitė visą dizainą ir struktūrą – visa tai suspėjo padaryti dar prieš ekonomikos lėtėjimą, tad į dabartinį rinkos sąstingį portalas įšoko pilnai atsinaujinęs.
Tomas Vaičiūnas, UAB „Exigen Services Lietuva“ direktorius (Exigen Services Lietuva atliko Alfa.lt programavimo darbus, atnaujino portalo išvaizdą ir struktūrą) pasakojo, jog „vienintelio atsakymo į klausimą, atsinaujinti ar taupyti, nėra. Alfa.lt projektą pradėjome dar birželio mėnesį, kai apie finansinę krizę kalbų nebuvo. Tačiau net ir sunkiu metu investicijos į efektyvius ir į vartotojų poreikius orientuotus sprendimus yra būtinos. Krizės metu išlieka ne vien sugebantys sutaupyti, tačiau ir patys moderniausi bei geriausiai patenkinantys savo vartotojų lūkesčius. Sudėtingomis verslui sąlygomis ypač aktualūs yra lankstūs IT sprendimai, nes jiems sukurti naudojamos technologijos leidžia greičiau pateikti klientui norimą rezultatą su svarbiausiomis funkcijomis, o kartu neviršyti projekto kainos.“
Šiuo žingsniu patenkintas ir Virgis Valentinavičius, Alfa.lt portalo direktorius bei vyr. redaktorius: „pačiu laiku investavome į naują Alfos dizainą ir krizę pasitinkame atsilikę esminę ir nepigią plėtros investiciją, todėl bus kur kas lengviau perlaukti sunkius laikus. O sprendimas atnaujinti dizainą buvo priimtas vadovaujantis logika, jog naujas dizainas reikalingas ne tada, kai visiškai „susidėvi“ senas, bet iš poreikio atitikti laiko dvasią ir būti maksimaliai moderniems, paprasčiausiai neleisti sau atsilikti nuo laiko“.
Į klausimą, ar portalas jau pajuto krizės pokyčius, V. Valentinavičius atsakė, jog „pokyčiai jaučiami - pirmiausia taupyti ir pasitikrinti, ar viskas portale tikrai reikalinga, ar nėra burbulų. Negalima nejausti pokyčių, kai žiniasklaidos rinkoje tik ir mirga žinios apie masinius atleidimus, uždarymus, pertraukas „gamyboje“. Kita vertus, žurnalistų darbo rinkoje esminis pokytis - pasiūla jau žymiai viršija paklausą, kai dar vasarą situacija buvo priešinga.“
Visgi bent jau kol kas reklamos užsakymų sumažėjimo projektas dar nejaučia, nors užsakymų augimas akivaizdžiai sulėtėjęs. Tačiau kol kas į šiuos pokyčius žiūrima optimistiškai - svarbiausia, pasak direktoriaus “maksimaliai pasinaudoti konkurentų sunkumais ir užsitikrinti geresnę startinę poziciją, kai „viskas baigsis“.
Jeigu apie artėjančius sunkumus ir „išgyvenimo“ rūpesčius kalba trečias pagal dydį ir lankomumą informacinis portalas, neabejotinai sunku yra tik startavusiems projektams. Tačiau panašu, jog bent du iš jų – diena.lt ir 15min.lt turėtų išsikovoti „vietą po Saule“ – jau dabar jų pozicijos yra pakankamai geros.
Panašios nuomonės laikosi ir Tomas Balžekas, 15min.lt portalo generalinis direktorius:
„15min.lt naujienų portalas dar jaunas (6 mėnesių) ir investicinėje stadijoje. Pokyčių nepajutome, nes kol kas nesistengiam daug orientuotis į reklamos pardavimus, o daugiau dirbame su produkto tobulinimu. 15min.lt planai yra ambicingi, tikrai nesame tam, kad būti TOP‘u apačioje. Atnaujinimai yra portalų verslo kasdienybė, tad mes ja irgi gyvename, kažko drastiško nesiruošiame daryti, bet naujienų bus. Iš esmės džiaugiamės savo pasiekimais, per 6 mėnesių gyvenimą pasiekėme TOP4 poziciją tarp naujienų portalų (neskaitant jungtinio diena.lt projekto ir labai įvairiapusio zebra.lt), sausį turėjome per 400 000 unikalių lankytojų, puslapių pervertimo rodikliai taip pat sparčiai auga, tai tuo džiaugiamės. Kas iš esamų žaidėjų išliks ateityje ir kaip pakryps naujienų verslas internete pamatysime, manau esmė yra objektyvus bei greičiausias naujienų pateikimas ir aišku žaibiškas reagavimas į skaitytojų poreikius.“
Pavaikščiojus po 15min.lt projektą, galima greitai suprasti į ką portalas orientuojasi – greitos, vaizdžios ir gana trumpos naujienos, pateikiamos laiku ir nevėluojant. Na ir žinoma, kaip jau įprasta šiandieninėje žiniasklaidoje, prisilaikant tokio stiliaus ir tematikos, kuri būtų įdomi skaitytojui. O argi galima kitaip? Turbūt vienintelis informacinis portalas, bandantys gyventi „kitaip“ yra bernardinai.lt. Tai vienintelis projektas, nesivaikantis pigaus populizmo ir bandantis ne tik nušviesti įvykius, bet ir formuoti skaitytojų pasaulėžiūrą. Taip jau sutapo, jog rašant šį straipsnį bernardinai.lt šventė 5 metų jubiliejų ir ta proga įdėjo nemažą straipsnį apie save. Iš viso straipsnio „pasiskolinsime“ portalo redaktoriaus A. Navicko mintis apie projekto dabartį: „Dabartinė mūsų auditorija – apie 175 tūkstančiai unikalių vartotojų per mėnesį. Apie dešimt nuošimčių skaitytojų gyvena už Lietuvos ribų. Palyginti su populiariausiais Lietuvoje interneto portalais, mūsų vidutinis skaitytojas kiek vyresnis, labiau išsilavinęs, linkęs labiau gilintis į pateikiamą informaciją. Skaitytojų per visus gyvavimo metus nuosekliai daugėja. Ar dar turime potencialą plėsti auditoriją? Esu įsitikinęs, kad taip. Kita vertus, neturėtume susigundyti skaičių magija. Mums svarbiau ne kuo nors suvilioti skaitytojus, bet padėti jam bręsti, tobulėti.“
Nors lankytojų kiekis nėra mažas, tačiau bendrame lietuviškų svetainių sąraše bernardinai.lt tėra 41 vietoje. Žinoma, tai atsakymas į tai, kodėl tokių solidesnių tinklapių Lietuvoje yra vienetai – juos lanko pakankamai nedidelė dalis auditorijos. Bet jeigu to užtenka išgyventi, tai gal daugiau ir nereikia? Tačiau ne viskas taip paprasta – tame pačiame straipsnyje A. Navickas kalba, jog „per visus gyvavimo metus išliekame tam tikroje finansinėje nežinioje. Tačiau tai labai evangeliška - kiekvienai dienai pakanka savo vargo, todėl stengiamės išgyventi šiandien ir nepanikuoti dėl to, kaip versimės rytoj. Dėkojame visiems rėmėjams ir kartu tikimės, kad vis didesnę biudžeto dalį pavyks uždirbti patiems – iš reklamos. Vadybos ir rinkodaros srityse tikrai turime daug erdvės tobulėti.“
Žodžiu, nišinei žiniasklaidai lengvų kelių nenusimato. Tačiau ateitis nėra aiški ir populiariausiems projektams arba tiems, kurie bando tokiais tapti. Nors internetinės reklamos rinka nežada labai smukti, tačiau augimas, kaip ir minėjo Alfa projekto direktorius, yra sulėtėjęs. Tą patį tvirtina ir Linas Šiautkulis, interneto reklamos tinklo „Adnet“ pardavimų direktorius: „Šių metų paskutiniais mėnesiais visa reklamos rinka yra šiek tiek sulėtėjusi, dėl daugelio klientų biudžetų svarstymų ir yra savotiškoje laukimo fazėje. Visos žinios, kurias girdime apie pagrindinius pramonės sektorius (transporto, statybų ir nekilnojamojo turto, finansų ir kt.) atsiliepia ir šių sektorių bendrovių marketingo veiksmams, kurie labiau orientuojami į pardavimų skatinimą, mažiau investuojama į įvaizdinę komunikaciją. Tikime, kad kitais metais ypatingai svarbūs bus tie rinkodaros kanalai, kurie leis gauti tiesioginį efektą pardavimams ir bus lengvai pamatuojami, todėl tikime, kad internetas turėtų sulaukti ir dalies biudžetų, kurie anksčiau buvo naudojami mažiau pamatuojamiems Media kanalams.“
Galbūt geresnė išeitis orientuotis ne vien į naujienų pateikimą, bet kurti plačius projektus su dideliu funkcionalumu – kad ir zebra.lt analogu. Tačiau tai irgi nėra lengvas kelias – apie tai pasakoja TEO Interneto turinio plėtros departamento direktorius Mantas Katinas: „Didelės dabartinės ekonomikos situacijos įtakos mūsų portalo veiklai šiuo metu nejaučiame. Didžiausias klausimas yra kaip žiniasklaidos rinką paveiks krizė 2009 metais. Panašu, kad labiausiai kris televizijų ir spaudos leidinių pajamos. Interneto žiniasklaida – viena atspariausių sričių, nors tokio augimo, koks buvo pastaraisiais metais, tikrai nebus.
Stipresnes pozicijas išlaikys alternatyvių pajamų šaltinių turintys portalai. Pavyzdžiui visiškai neseniai pristatytas TEO įmonių grupei priklausančios įmonės „Lintel“ portalas www.118.lt tokių galimybių turi ne vieną.
Artimiausiai ateičiai vienas pagrindinių mūsų tikslų, kaip ir daugelio kitų verslo organizacijų - tapti kuo efektyvesniais, protingai investuoti į naujas sritis ir lanksčiai valdyti kaštus.
Vasarą stipriai atnaujinome portalą, buvo atnaujinta tiek architektūra, tiek dizainas. Kiekvieną mėnesį stengiamės įdiegti vis naujų funkcionalumų, plečiame turinio kiekį, reklamos galimybių spektrą portale.
Interneto erdvėje veikiantiems verslams apskritai galioja auksinė taisyklė - „Būk inovatyvus arba mirk“. Konkurencija šioje srityje yra globali, kai kuriose srityse netiesiogiai konkuruojama ne tik vietinėje šalies rinkoje, bet ir su pasauliniais gigantais. Pavyzdžiui, video informacijs nišoje visi konkuruoja su „YouTube“, socialinių tinklų portalai – su „Facebook“ ir panašiais.“
Taigi, lengvų sprendimų ir kelių į sėkmę nėra. Žiūrint iš dabartinės perspektyvų pozicijos, pagrindiniai informaciniai portalai turi galimybių išlikti – galbūt sumažėti, galbūt apsikeisti pozicijomis, bet išnykti apskritai neturėtų. Kas liečia turinį – aišku, vyraus „klasikinės“ naujienos – populizmas ir kitos lengvos temos, nes rinkai teikti rimtesnį produktą - didelė rizika. Arba turi būti „pasišventęs“ savai idėjai ir „neaiškiam“ rytojui.
Iš naujų informacinių portalų panašu, jog diena.lt ir 15min.lt surado savo rinką, o kaip toliau seksis atn.lt bei viskas.lt – prognozuoti sudėtinga. Pirmasis projektas užima 69 poziciją, o antrasis – tik 102. Abiem atvejais prisitraukti pakankamą kiekį reklamos bus tikrai sudėtinga, tad viską lems investicijų dydis ir stabilumas.
Tačiau kasmetinės tendencijos interneto rinkai yra palankios - reklamos pajamos auga kasmet, o sparčiausias augimas – interneto sektoriuje. Aišku nereikia pamiršti, jog prasidėjus ekonominei krizei bendros reklamos pajamos mažės. Visgi internetinės žiniasklaidos rinka krizei pakankamai atspari. Nėra signalų, kurie leistų prognozuoti interneto reklamos rinkos kardinalų smukimą – tik augimo sulėtėjimą.
Komunikacijos agentūra „Bosanova“ mano, jog nepaisant stipraus interneto reklamos rinkos imuniteto, interneto žiniasklaidos rinkoje galima prognozuoti pokyčius. Išliks tik stipriausi žaidėjai, kurie jau yra užsitikrinę stabilią padėtį ir atradę savo nišą. Krizės akivaizdoje stiprus koziris – jungtinės portalo ir dienraščio pajėgos, leidžiančios efektyviau rengti naujienas, koordinuoti redakcijų darbą. Išgyvens tie interneto žiniasklaidos kanalai, kurie sugebės pasinaudoti to paties vardo dienraščių teikiamais privalumais. Nesėkmė galimai laukia tų rinkos žaidėjų, kurie ekonomiškai sudėtingu metu įsiveržė į rinką, jau dalinai užpildytą patyrusiais ir gerai žinomais portalais.
Na, o naujiems bei mažiems internetinės žiniasklaidos rinkos žaidėjams gresia pasitraukimas. Galimi išlikimo scenarijai – investicijos į portalų efektyvumą, funkcionalumą, nišų paieška ir įsitvirtinimas jose, redakcijų darbo dienraščiuose bei interneto portaluose sinergizavimas. Manoma, jog kritinis laikas – 2009 metai, kuriais paaiškės, kokie spausdintinės ir elektroninės žiniasklaidos rinkų dalyviai pasitrauks.
