valius ąžuolas

Į Seimą persikėlusios akcijos „Skaidrinam“ iniciatoriai paskelbė naujas detales apie atliekamą parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimą. Paaiškėjo, kad „valstietis“ Valius Ąžuolas beveik 29 tūkst. eurų parlamentinių lėšų išleido Seimo sandėlio suvenyrams ir reprezentacinėms dovanoms. O visuomenininkas Andrius Tapinas atskleidė, kad „Skaidrinam“ nesibaigs tik savivaldybių tarybų ir Seimo išlaidų viešinimu.

Tęsiantis akcijai „Skaidrinam“, visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas beveik 29 tūkst. eurų parlamentinių lėšų išleido Seimo sandėlio suvenyrams ir reprezentacinėms dovanoms. „Iš viso sandėlį Seimo narys patuštino už 28 842 eurus“, – referuodamas į V. Ąžuolą savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Tapinas.

Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje. ESO Valstybės kontrolę jau kaltina manipuliuojant skaičiais ir tvirtina, kad buitiniai vartotojai jai permokėjo keliskart mažesnę sumą.

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų. Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Nors daugelis ekspertų prašė, kad Vyriausybė neskubėtų ir nepultų atiduoti elektros verslo privatininkams, prašymai nepadėjo. Pamačius tikrąją rinką, kai kurie politikai dabar tikina, esą tiekėjai turi kartelinius susitarimus ir daro sau šimtamilijoninius pelnus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Seimas antradienį turėtų galutinai apsispręsti dėl kitų metų biudžeto. Opozicijoje esantys valstiečiai negaili kritikos valdantiesiems. Pasak jų, Vyriausybė nesugebėjo įsisavinti ES jai skirtų atsigavimo fondo lėšų, kelis kartus per metus koreguojamas biudžetas įtvirtino Lietuvos, kaip nepatikimos valstybės, įvaizdį, dėl ko valstybei tenka brangiau skolintis. „Turime blogiausią Vyriausybę Europoje, tai ir biudžetas taip atrodo.

Elektros kainos biržoje smarkiai nukrito, tačiau Lietuvos elektros tiekėjai gyventojams jų mažinti neskuba. Net garantinis tiekimas per du mėnesius jau atpigo daugiau kaip perpus, tačiau nepriklausomi tiekėjai toliau tempia gumą ir gyventojams reikšmingai pigesnių planų nesiūlo. Premjerė aiškina, esą pagrindo mažinti kainas vartotojams nėra, o energetikos ministras ragina dar kantriai laukti, kol elektros pardavėjai galų gale teiksis pasiūlyti mažesnius tarifus.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Infliacijoms pasekmėms mažinti – papildomas komercinių bankų apmokestinimas. Tokiu keliu eina Ispanija, kurioje metinė infliacija perpus mažesnė nei Lietuvoje. Šimtamilijoninius pelnus uždirbančių ir įkainius vis didinančių bankų papildomo apmokestinimo idėją jau pasičiupo mūsiškė Seimo opozicija. Valstiečiai jau kalba, kad bankai turėtų mokėti ir PVM, nuo kurio šis sektorius atleistas. Patys bankai atkerta, kad jau dabar moka papildomą mokestį.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Nuo Vėlinių nebegalėsime stambių pirkinių apmokėti grynais pinigais. Visus didesnius kaip 5 tūkst. eurų mokėjimus turėsime atlikti tik per bankus, išskirtiniais atvejais – sumokėjus grynaisiais – teks rašyti pasiaiškinimus mokesčių inspekcijai. Valdantieji taip sako kovosią su šešėliu, tačiau dalis žmonių piktinasi dar vienu grynųjų pinigų ribojimu, ir abejoja, ar šešėlis sumažės. Šiaulių automobilių turguje Rokas nusipirko mašiną ir jau skuba ją registruoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kaukių pradinukams byloje trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip nurodyta LVAT nutartyje, pareiga pradinių klasių moksleiviams ugdymo įstaigose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius nėra nustatyta Seimo priimtame įstatyme, operacijų vadovui pavesta reguliuoti šį klausimą Vyriausybės nutarimu.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Akmenės rajono savivaldybė sudarė galimybę vaikams nuo COVID-19 pasiskiepyti mokyklose. Tai sukėlė pasisakymais prieš vakcinaciją pagarsėjusių politikų Seimo nario Valiaus Ąžuolo ir „Basų mamų“ lyderės Vitalijos Jankauskaitės-Milčiuvienės pasipiktinimą. Vis dėlto meras atkerta, kad minėti politikai tiesiog skleidžia manipuliacijas ir kraunasi politinius dividendus. Dvi dienas dalis Akmenės moksleivių galėjo skiepytis tiesiog mokyklose.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Į Akmenės rajono savivaldybės tarybos posėdį parlamentaras Valius Ąžuolas atėjo be galimybių paso. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, posėdyje galėjo dalyvauti tik galimybių pasus turintys asmenys. V. Ąžuolas iš posėdžio buvo išprašytas, o išeidamas iš salės paskatino kolegas dirbti. Akmenės rajono savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidalino įrašu, kuriame užfiksuota pirmadienį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio ištrauka.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma prašo parlamento Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) įvertinti be kaukių posėdyje buvusius valstiečius Valių Ąžuolą ir Dainių Kepenį. J. Razma priminė, kad pagal Seimo valdybos sprendimą kaukės Seimo salėje privalomos, nebent parlamentarai negali jų dėvėti dėl medicininių priežasčių, ir paprašė EPK išsiaiškinti, ar minėti parlamentarai gali pateisinti buvimą be kaukių.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašydamas išnagrinėti, kodėl parlamentarai Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis posėdžio metu nedėvi apsauginių veido kaukių. Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad posėdžių metu Seimo nariai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, nebent kalba prie tribūnos arba jiems dėvėti kaukių neleidžia medicininės priežastys. „Matau bent du Seimo narius, kurie nedėvi kaukių. Tai – Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimas antradienį po pietų apsispręs, ar įpareigoti darbdavius išmokas darbuotojams mokėti tik į jų banko sąskaitas, o ne grynaisiais.  Priimant Darbo kodekso pataisas pertraukos paprašė darbiečiai, priekaištaudami, kad dėl pakeitimų nėra plataus sutarimo.   Pataisomis siūloma, kad nuo 2022 metų darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruočių pinigai turės būti mokami ne grynaisiais, o pavedimu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Seimo salėje parlamentarams detaliai nupasakojo sekmadienį įvykusio incidento, kurio metu priverstinai nutupdytas lėktuvas, detales. Ministras taip pat prašė opozicijos atstovo Valiaus Ąžuolo atsakomybės, kurį G. Landsbergis apkaltino skleidžiant netiesą ir kartojant Kremliaus skleidžiamą klaidingą informaciją.

Jau kitą savaitę, gegužės 24-ąją, startuojant galimybių pasui, vis dažniau pasigirsta kalbos, ar šios priemonės Lietuvoje iš tiesų reikia. Štai Seimo narys valstietis Valius Ąžuolas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomone, kad tai – „diskriminacijos“ pasas. „Keletas minčių apie „dovanų“ ar „diskriminacijos“ pasą.

Kai pastarosiomis dienomis buvo paskelbta apie Vokietijos pareigūnų įtarimus, kad per vieną iš Lietuvos fintech įmonių buvo išplauti 100 mln. eurų, kilo klausimų, ar Lietuvos bankas (LB) tinkamai prižiūri sektorių, kuriame naudojamasi elektroniniais pinigais. Atsakydami į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai kritikos LB negailėjo.

Jau netrukus Lietuvoje gali būti įvestas draudimas gyventojams atsiskaityti grynaisiais pinigais, jeigu pirkinio ar paslaugų suma viršys 10 tūkst. eurų sumą. Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. Jo teigimu, taip bus siekiama pažaboti šešėlinės ekonomikos mastą ir įgyvendinti Europos Komisijos (EK) rekomendacijas.

Valstiečio Valiaus Ąžuolo poilsis po Egipto palmėmis, kol kiti parlamentarai sėdėjo Seime, atsirūgo. Jis pripažintas pažeidęs etiką, nes žmonai padovanojus kelionę, išvyko neatsiklausęs parlamento vadovybės leidimo. Už tai seimūnui nieko negresia, bet parlamente jau ėmė gimti nauji pasiūlymai, kaip pažaboti Seimo posėdžių nelankančius. Konservatorius Stasys Šedbaras aiškina, kad dar šioje sesijoje tokiems paklydėliams siūlys gerokai apkarpyti atlyginimus.

Paskirtoji lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė neatvirauja apie savo asmeninį gyvenimą. Tačiau po replikų Seimo posėdžių salėje dėl jos seksualinės orientacijos viešai pasakė gyvenanti su partnere. Ketvirtadienį Seimas slaptu balsavimu pritarė skirti Žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę naująją lygių galimybių kontroliere.

Valstybinio banko idėja Seime žingsnis po žingsnio virsta kūnu. Valdančiųjų siūlymas steigti valstybinį plėtros banką sulaukė pirmojo, bet kol kas ne galutinio parlamentarų palaikymo. Savo ruožtu opozicija tvirtina, kad valstybinis bankas būtų dar viena terpė vešėti korupcijai ir kištis politikams. Seimui antradienį pateikta valdančiųjų iniciatyva dėl valstybinio banko.

Seimą pagaliau pasiekė prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvados. Tyrimą atlikę seimūnai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką. Savo ruožtu opozicija kritikuoja valdančiuosius už tyrimą, kuris primena archeologinius tyrinėjimus, o Lietuvos bankas tyrėjus kaltina selektyviai atrinkus informaciją.

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius. Kaip teigė Seimo narė valstietė Vida Ačienė, įstatymo pataisas paskatino bendruomenių skundai, kad optimizuojant mokyklų tinklą į gyventojų nuomonę esą neatsižvelgiama.

Vyriausybė pakartotinai siūlo savarankiškai dirbantiems asmenims nuo 43 iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti „Sodros“ įmokų lubas. Tokios pat lubos, virš kurių pajamos nėra apmokestinamos „Sodros“ įmokomis, nuo 2021 metų bus taikomos samdomą darbą dirbantiems žmonėms. Šis pakeitimas palies maždaug 1–2 proc. savarankiškai dirbančių asmenų, kurių metinės pajamos dabar viršija 55 tūkst. eurų. Mažesnes pajamas gaunantieji mokės tokias pat įmokas, kaip ir šiemet.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė naujoms valstiečių pataisoms dėl taršių automobilių mokesčio – jis būtų mokamas tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną. Keičiantis jau įregistruoto automobilio savininkui, mokestis nebūtų imamas.  Už jį balsavo 61 Seimo narys, prieš – 35, 16 parlamentarų susilaikė.

Seimo opozicija ketvirtadienį neleido „valstiečiams“ pateikti siūlymo dėl naujo automobilių taršos mokesčio. Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma paprašė pertraukos iki kito posėdžio. „Negalime tokių projektų svarstyti, nes numatyta jų įsigaliojimo data nuo sausio, o pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik po pusės metų. Prašome frakcijos vardu pertraukos.

Prieš porą savaičių Seimui atmetus Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymą, Seime registruotas naujo panašaus mokesčio projektas. Jame numatyta mokesčio suma būtų mažesnė nei pirminiame variante, be to, jį mokėtų mažiau transporto priemonių valdytojų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

LVŽS frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė trečiadienį registravo motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuriame daugumą sudaro valdantieji, nepritaria planams 2020-2021 metais lėčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Komitetas antradienį nepritarė tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už balsavo 5 komiteto nariai, 4 – prieš, o du susilaikė. Šią komiteto išvadą dar vertins parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie finansų ministerijos siūlymą apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tai reikštų, kad minimalus mokesčio tarifas padidėtų beveik dvigubai. Kyla klausimų ar toks ministerijos siūlymas yra teisingas, o galbūt yra geresnių alternatyvų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Finansų ministerija siūlo apmokestinti didesnes nei 100 tūkst.

Seime skinasi kelią dar viena idėja palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose. Jei nuosavą būstą žmogus įsigijo būdamas nepilnametis arba šiuo metu jo būstas yra netinkamas jo poreikiams, ateityje jis taip pat galėtų pretenduoti į paramą įsigyjant pirmąjį būstą. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti atitinkamas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas ir toliau jas svarstys lapkričio 14-ąją.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) vadovaus Seimo narys ūkininkas Valius Ąžuolas, iki šiol dirbęs šiame komitete. Už jį balsavo 7 komiteto nariai, susilaikė du – pats V. Ąžuolas ir konservatorius Mykolas Majauskas. Naujojo komiteto vadovo rinkimuose nedalyvavo socialdarbietis Andrius Palionis ir „valstietis“ Viktoras Rinkevičius. M. Majauskas tokį savo balsavimą aiškino tuo, kad V. Ąžuolui stinga valstybės finansų valdymo patirties.

Penki „valstiečiai“ siūlo didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams taikyti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, o neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 2020-2021 metais didinti po 50 eurų kasmet, o ne po 100 eurų. Tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Seime registravo „valstiečiai“, Biudžeto ir finansų komiteto nariai Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Stasys Jakeliūnas, Vida Ačienė ir Viktoras Rinkevičius.

Seime tebevykstant deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, vieno iš derybininkų – tvarkiečių – gretos ėmė eižėti. Vis dėlto frakcija nenuleidžia rankų, nes valstiečiai žada mesti jiems gelbėjimosi ratą. Svarbiausias klausimas – kas iš valstiečių papildys tvarkiečių gretas? Praėjusią savaitę Darbo partija iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nutarė atšaukti „darbietį“ Valentiną Bukauską. Pats Seimo narys prašymą išeiti iš frakcijos ketina pateikti kitą savaitę.

Seime dirba keturi milijonieriai: „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, liberalas Kęstutis Glaveckas ir konservatoriai Gabrielius Landsbergis bei Kazys Starkevičius, rodo antradienį paskelbtos turto deklaracijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, R. Karbauskis deklaravo pernai turėjęs 16 mln. eurų vertės turto. K. Glaveckas deklaravo turto už 1,6 mln. eurų, G. Landsbergis – už 1,4 mln. eurų turto, o K. Starkevičius – už 1 mln. eurų.

Seime skinasi kelią idėja dar palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose. Tokioms šeimoms siūloma ne tik valstybės, bet ir savivaldos, taip pat verslo parama. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pritarė tokioms pataisoms, dabar dėl jų apsispręs Seimas. Taip siekiama paskatinti jaunas šeimas ne tik pirkti būstą rajonuose, bet ir ten įsidarbinti. Tačiau kai kurie parlamentarai sako, kad verslo siūloma paskata šeimoms taps finansine našta.