Valstiečiai jau kalba, kad bankai turėtų mokėti ir PVM, nuo kurio šis sektorius atleistas. Patys bankai atkerta, kad jau dabar moka papildomą mokestį. O valdantieji aiškina, kad dar labiau prispaudus bankus, šie finansinę naštą tiesiog permestų klientams.
Žmonių lūpose netyla skundai dėl didelių bankų įkainių, nuo rudens augsiančių dar labiau. Štai, ką sako žmonės:
„Visiškai nepatenkinta. Anksčiau pensininkai galėdavo iki 5000 nusiimti nemokamai. O dabar man pasakė, kad nuo 1000 eurų skaičiuos 20 eurų mokestį, iš manęs atims.“
„Pasiėmiau iš bankomato pinigus ir vėl – „tai jūs per daug limito“. Aš žinau, kad limitas 500 eurų, tai tiek ir imu. Ir visą laiką papildomi mokesčiai.“
O Ispanija jau ketina gelbėtis nuo infliacijos apmokestindama bankus. Ispanų vyriausybė žada metams įvesti neplanuotą pelno mokestį bankams, taip surinkti septynis milijardus eurų, o dalį jų skirti… nemokamoms žmonių kelionėms traukiniais. Ispanijoje infliacija siekia 10 procentų, perpus mažiau nei mūsų šalyje. Sekti Pietų Europos valstybės pavyzdžiu jau norėtų ir opoziciniai socdemai.
„Mes ir čia matome itin didelius bankų pelnus, kurie galėtų būti per papildomą mokestį nukreipti infliacijos padarinių mažinimui“, – sako socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Užpernai dėl pandemijos smuktelėję, pernai Lietuvos komercinių bankų pelnai vėl šovė į viršų ir pasiekė beveik 330 mln. eurų. O šiemet, vien per pirmąjį ketvirtį, bankai jau susižėrė šimtą milijonų – 25-iais milijonais daugiau nei pernai.
„Bankų pelnai yra vieni didžiausių Europoje. Vadinasi, Lietuvoje jiems yra pačios geriausios verslo sąlygos, kad jie gali turėti tokius didelius pelnus“, – sako valstietis Valius Ąžuolas.
Jei socdemai negali įvardyti, kiek procentų ir kokį mokestį ketina siūlyti bankams, valstiečiai pageidautų, kad bankai, kaip ir absoliuti dauguma kitų sektorių, mokėtų ir 21-o procento pridėtinės vertės mokestį.
„Vien dėl to, kad bankai nemoka PVM mokesčio, Lietuvos biudžetui jie nesumoka apie 0,5 mlrd. mokesčių“, – teigia V. Ąžuolas.
Ką apie tai mano kalbinti gyventojai?
„Tikriausiai, reikėtų. Jie labai gerai gyvena. Kiek pasiskaitau, visada milijoninius pelnus turi.“
„Uždėsi – vis tiek iš mūsų paims.“
„Jie turėtų mokėti, nes jie paprasčiausiai skriaudžia paprastus žmones.“
„Tai aišku, jie kiek pelnų milijonais prikaupia, aišku, reikia.“
Lietuvos bankų asociacija aiškina, kad pelnai auga, nes ir verslas, ir gyventojai aktyviai skolinasi. O dalis skolinasi, nes, kylant kainoms, pinigų stinga kasdienėms reikmėms. Tuo metu bankams, panašu, šie metai bus pelningesni nei pernykščiai.
„Daugiau nei 10 proc. bankai skolina tiek gyventojams, palyginti su pernai, ir tai atsispindi jų rezultatuose“, – tvirtina Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
Bankai tikina, kad erdvės naujiems mokesčiams nėra. Dar 2019-aisiais valstiečiai laikinai pelno mokesčio tarifą nuo 15-os procentų bankams padidino iki 20-ies. Dabartinė valdžia pernai laikiną tarifą padarė nuolatiniu.
„Pagal kurį bankai moka trečdaliu didesnį pelno mokestį negu visi kiti ūkio subjektai. Pagal šį mokestį pernai bankai į valstybės biudžetą pervedė papildomus 38 mln. eurų. O Ispanijoje jokio papildomo mokesčio bankai nemoka“, – tikina E. Čipkutė.
„Mes praeitų metų pabaigoje priėmė svarbų sprendimą, pritaikydami nuolatinį papildomą pelno mokestį bankams, o tai gali į valstybės biudžetą 20–30 mln. eurų generuoti papildomų pajamų“, – kalba komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Papildomam bankų apmokestinimui šįkart nepritaria ir vartotojus ginančios organizacijos.
„Bankų mokesčio pakėlimas pirmiausia smogs vartotojams per kišenę. Vartotojai galiausiai sumokės tą bankų mokestį. Ar tai yra sąžininga – mes įsiveliam į labai abejotiną žaidimą“, – sako Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
„Dalis pinigų grįžtų atgal per biudžetą, per papildomas pajamas, kurios būtų surenkamos iš bankų mokesčių“, – tikina G. Paluckas.
O idėją bankams taikyti PVM‘ą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas kategoriškai atmeta.
„Nė viena ES šalis finansinių paslaugų neapmokestina PVM, nes toks sprendimas padidintų finansinių paslaugų kainas, kurios ir taip yra tikrai didelės“, – teigia M. Majauskas.
Valdantieji keisti bankų apmokestinimo nesvarsto. Pasak Majausko, bankai Lietuvoje uždirba daug, nes jų konkurencija per maža.
„Ta konkurencija sudaro galimybes bankams taikyti aukštesnius paslaugų įkainius gyventojams ir tokiu būdu gauti papildomą pelną“, – aiškina M. Majauskas.
O pritaikius naują mokestį, pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, į Lietuvą nesidairytų ne tik finansų sektorius, bet ir kiti investuotojai.
„Padidina nenuspėjamumą verslo aplinkoje toje šalyje. Tai vertinama įmonių, kurios galbūt svarsto ateiti investuoti į tą šalį. Natūralu, kad toks sprendimas investicinį klimatą labai stipriai pablogina“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės teigimu, įsiskolinusios Pietų Europos valstybės, taip pat – ir Ispanija, yra prastas pavyzdys, kaip valdyti viešuosius finansus.
