Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.
„Seimo kanceliarija nerenka duomenų apie Seimo narių vakcinaciją. Taip pat šiuo metu kanceliarija neorganizuoja Seimo narių testavimo“, – atsakyme tv3.lt rašė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Po Seimo rūmus vaikšto neskiepyti ir nesitestavę
Vienas iš nepasiskiepijusių Seimo narių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Kepenis. Jis tvirtina, kad jam skiepo nereikia, nes koronavirusu jis jau persirgo.
„Aš nesiskiepijau, kadangi esu persirgęs ir man skiepytis nebūtina. <...> Seimo nariams galimybių pasai tarsi nereikalingi. Nors aš tos problemos neturiu, kolegos tiki, kad aš persirgau, nes yra patvirtinimai.
Tai automatiškai aš tą pasą galimybių galėčiau išsiimti, jeigu būtų reikalingas. Bet pas mus pakanka pasitikėjimo, kad žmogus persirgęs, neužkrečiamas, gali dalyvauti posėdžiuose“, – tv3.lt sakė D. Kepenis.
Vis dėlto apie tai, kad persirgo, D. Kepenis viešai prakalbo šių metų vasarį. Vadinasi, po jo persirgimo praėjo jau daugiau nei 210 dienų, per kurias jis būtų galėjęs išsiimti galimybių pasą. Dabar norint jį gauti Seimo nariui teiktų skiepytis arba testuotis.
Taigi D. Kepenio argumentas dėl persirgimo neįtikina dalies Seimo narių.
„Seimo nariai gaunasi privilegijuoti. Nors jie turėtų būti tautos tarnai, deja, kai kurie jaučiasi kaip ponai. Aš abejoju, ar pasiskiepijo Valius Ąžuolas, Dainius Kepenis.
D. Kepenis persirgęs. Aš irgi persirgęs. Bet aš persirgęs gruodžio mėnesį. Ir birželį, kai suėjo pusė metų, klausiau gydytojos, ką daryti. Sakė skiepytis. Aš nieko nelaukdamas už pusės valandos pasiskiepijau“, – tv3.lt sakė Seimo valdybos vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Jam antrina ir kolega Seimo valdyboje Vytautas Mitalas, Laisvės frakcijos narys, nuogąstaujantis, kad virusą nuo kolegų parlamentarai nieko apie tai nežinodami galėtų parsinešti namo.
„Man ši situacija labai nepatinka, labai nepatinka. Aš pats turiu vyresnio amžiaus šeimos narių, kuriuos turiu lankyti ir padėti jiems buityje. Suprantu, kad dirbdamas savo tiesioginį darbą aš rizikuoju, nes tam tikra kolegų dalis – apie 20 ar kažkiek – gali būti ir nesiskiepiję, ir lengviau susergantys virusu, viruso nešiotojai“, – tv3.lt sakė V. Mitalas.
Neįsiklausė į argumentus už privalomą testavimą
Parlamentaro teigimu, Seimo narių imuniteto klausimas nebūtų didelis iššūkis, jei jie būtų linkę bendradarbiauti su Seimo valdyba ir teiktų informaciją apie frakcijų narių imunizaciją.
„Yra taip, kad net kai kurios frakcijos atsisako geranoriškai pateikti informacija apie situaciją jų frakcijoje. Seimo pirmininkė buvo paklaususi Seimo narių, tai buvo geranoriškas, kolegiškas klausimas.
Didelė frakcijų dalis tikrai atsakė į tuos klausimus. Bet buvo tokių frakcijų, ypač išsiskiria valstiečių, kurie, man atrodo, ir atsisakinėjo pateikti informaciją. Kyla tam tikras įtarimas, kad ten pakankamai ženkli dalis, kurie nėra skiepyti“, – nuogąstavo V. Mitalas.
Jis dar rugpjūtį Seimo valdybai siūlė, kad galimybių pasas parlamentarams būtų privalomas, tačiau palaikymo nesulaukė.
„Bet taip neįvyko. Buvo išsigąsta konstitucinių klausimų dėl laisvo Seimo nario mandato, kuris neturėtų būti varžomas jokiais kitais sprendimais, kitais teisės aktais“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
Už privalomą galimybių pasą Seime pasisakė ir J. Sabatauskas, savo pasiūlymą grįsdamas Vyriausybės įvestais apribojimais dėl masinių susibūrimų.
„Siūliau, kad visiems būtų vienodai – nesvarbu, Seimo narys, ne Seimo narys, Seimo darbuotojas ar lankytojas. Deja, mano nuomonei nebuvo pritarta“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
„Bandžiau apeliuoti į Vyriausybės sprendimą dėl uždarų patalpų, prekybos centrų, renginių ir panašiai. Na, kolegos įvertino, kad Seimo posėdis nėra šiaip sau renginys“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.
Anot J. Sabatausko, Seimo nariai niekaip neprivalo informuoti savo kolegų apie tai, kad yra sveiki, jiems posėdžių metu privalomos tik apsauginės veido kaukės.
„Kai asmuo teigia, kad pažeidžiamos mano teisės, kai mane priverčia testuotis ar skiepytis, bet mažai yra teisių, kurios yra absoliučios. Teisė į gyvybę, teisė nepatirti smurto, į nediskriminavimą. Tačiau teisė nesiskiepyti ar nesitestuoti, mano manymu, baigiasi ties ta riba, kur prasideda kitų asmenų teisės“, – akcentavo J. Sabatauskas.
Nereikia ne tik galimybių paso, bet ir testų
Dar rugpjūtį Seimo valdybą priėmė sprendimą, kad patenkant į Seimą parlamentarams galimybių pasas, skirtingai nei kanceliarijos darbuotojams, nėra būtinas. Tą kartą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė, kad „valdyba neturi galimybės įpareigoti Seimo narius laikytis galimybių paso reikalavimų“. Tačiau jie yra rekomenduojami.
„Viliamės, kad Seimo nariai dar paraginti savo frakcijų laikysis šios bendros tvarkos ir neieškos sau galimybių išsiskirti iš kitų lankytojų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Vis dėlto per daugiau nei mėnesį nusistovėjo tvarka, kad parlamentarai eidami į darbą jokiomis priemonėmis neturi įrodyti, kad nenešioja viruso. Seimas, kaip žinia, Seimo narių testavimo taip pat neorganizuoja.
„Seimo nariams rekomenduojama atvykstant į Seimo rūmus turėti galimybių pasą. Taip pat galioja Vyriausybės ir operacijų vadovo sprendimai. Pavyzdžiui, šiuo metu Seimo rūmuose privaloma dėvėti kaukes. Testuotis pageidaujantys Seimo nariai, tai atlieka savarankiškai“, – patikslino S. Radzevičiūtė-Laugalienė.
