Už jį balsavo 61 Seimo narys, prieš – 35, 16 parlamentarų susilaikė.
Tokį Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą teikia valstiečių lyderiai –parlamentinių Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų vadovai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė.
Kad mokestis būtų įvestas, jam Seime teks pereiti dar svarstymo ir priėmimo stadijas. Mokesčio projektas dabar bus svarstomas parlamento komitetuose. Jei mokestis bus priimtas, jis įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
Mokestis „dėl parodymo“?
Vienas projekto iniciatorių, valstietis V. Ąžuolas sakė, kad naujasis automobilių mokesčio projektas yra naudingesnis gyventojams ir automobilių turėtojams nei ankstesnis projektas, kurį Seimas atmetė.
„Galima pasidžiaugti tuo, kad šis mokestis tapo „žalias“. Dalis lėšų už šį mokestį bus skirtos naujo miško sodinimui ar veisimui“, – sakė V. Ąžuolas.
Valstietis Arvydas Nekrošius pritarė patobulintam automobilių mokesčio projektu ir džiaugėsi, kad lėšos bus skirtos miškų sodininimui. Politikas klausė, koks procentas iš surinktų lėšų bus skirtas medžių sodinimui.
„Dėl procento ir kiekio turės nuspręsti Vyriausybė“, – sakė V. Ąžuolas.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad jai mokestis atrodo keistas, nes jis priklauso ne nuo ridos ar išmetamos taršos, o nuo registracijos. Politikė svarstė, kad toks mokestis gali prieštarauti ir Europos Sąjungos teisei.
Politikė sakė, kad mokestis yra tik „figos lapelis“, norint prisidengti ir įsiteikti tarptautinėms institucijoms, kurios jau ne vieną kartą ragino Lietuvą įvesti automobilių taršos mokestį.
„Įstatymas nenumato, ar tai atvežtinis, ar ne atvežtinis automobilis. <...> Turbūt nebūsime pirmoji šalis Europoje, kuri taiko pirmos registracijos mokestį“, – atsakė V. Ąžuolas.
Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, ar rengėjai darė vertinimą, kokia visuomenės grupė mokės mokestį ir, ar neatsitiks taip, kad jis užguls mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.
V. Ąžuolas tvirtino, kad šis įstatymas kaip tik neužguls mažiausias pajamas gaunančių žmonių, nes jis bus mokamas ne kasmet, o tik pirmą kartą registruojant automobilį.
Liberalas K. Glaveckas abejojo, ar mokestis turi ekonominės, politinės ir ekologinės naudos.
„Bet ar 15 mln. eurų mažai? Jei kalbėsime apie ugniagesius, tai yra daug. <...> Kiekviena surinkta suma yra svarbi“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Konservatorė Ingrida Šimonytė pastebėjo, kad yra valstybių, kurios turi registracijos mokesčius, tačiau tai labiau yra prabangos mokestis, o ne skatinantis ekologiją. Politikė pastebėjo, kad lėšos, surinktos iš šio mokesčio, tikrai bus menkos.
„Čia toks [mokestis] dėl parodymo labiau“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Valstietis Tomas Tomilinas teigė, kad supranta žmonių nerimą dėl naujo mokesčio.
„Kaip ten bebūtų, mūsų šalis yra globalios pasaulio bendruomenės narė. Matome, kiek rūpesčio sukelia klimato kaita, <...> mes matome diskusijas kitose šalyse. <...> Šiandien darydami nedidelę investiciją į mūsų vaikų ateitį, galime tapti pilnaverčiais kovos su klimato kaita dalyviais“, – už mokestį ragino balsuoti Seimo narys.
Mokestis svyruos nuo 18 iki 760 eurų ir priklausys nuo anglies dioksido (CO2) išmetimų. Dyzeliniai automobiliai būtų apmokestinami nuo 115 gramų CO2 kilometrui, benzininiai ir dujiniai – nuo 130 gramo.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 300 gramų kilometrui, reikėtų mokėti 760 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 360 ir 324 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 40 eurų, benzininius – 20 eurų, dujinius – 18 eurų.
Seimas spalio pabaigoje nepritarė Vyriausybės ir aplinkos ministerijos teiktam taršių automobilių mokesčio įstatymui, kuriuo siūlyta mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį.
