„Turime blogiausią Vyriausybę Europoje, tai ir biudžetas taip atrodo. Jau užsitarnavome nepatikimos valstybės statusą, nes kai per metus du kartus biudžetą svarstome, metų viduryje vėl atidarinėjame, vėl kaitaliojame, tai dėl to turime ir brangesnį skolinimąsi. Tai šios Vyriausybės geri darbai“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas.
Politikas sakė, kad dabartiniai valdantieji nesugeba panaudoti „mums skirtų lėšų“. V. Ąžuolas kalba, kad Lietuva neįsisavina tinkamai jai skirtų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitaip vadinamos RRF fondu.
„Virš 2 mlrd. eurų dar 2020 metais mums buvo paskirti. Buvusi valstiečių vyriausybė buvo suplanavusi, kad dar 2021 metais, kad tų lėšų bus galima panaudoti beveik milijardą. Kokį turime rezultatą šiandien? Griauti, ne statyti, proto nereikia.
Sugriovė visą DNR planą prieš tai buvusį, kuris buvo jau neoficialiai suderintas su ES, ir šiai dienai, per du metus, ši Vyriausybė nesugebėjo pateikti nė vieno prašymo toms lėšoms panaudoti. Šiai dienai panaudotas tik avansas – virš 200 mln. eurų. Toks rezultatas. Tos lėšos neatėjo į ekonomiką ir mokesčiu pavidalu negrįžo atgal“, – dėstė LVŽS narys.
V. Ąžuolas tvirtino, kad dabartinė Vyriausybė nesitvarko gerai nė vienoje srityje.
„Pavyzdys, švietimas. Turime daug šimtų milijonų, bet per dvejus metus ministerija nesugebėjo nupirkti nė vieno mokyklinio autobuso. Klases liepė uždaryti, mokyklas uždaryti, bet pavėžėjimui pinigų nėra“, – pasakojo valstietis.
„Sveikatos apsauga, ta pati situacija. Per dvejus metus nesugebėta nė vieno greitosios pagalbos automobilio nupirkti. Nors ministras „miega“ ant 800 mln. eurų“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie ginčus dėl PVM lengvatų, V. Ąžuolas teigė, kad tai pavyzdys, kaip Vyriausybė negeba atnešti sprendimų anksčiau. Pasak jo, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) visus metus klausė Finansų ministerija, kas bus daroma su PVM lengvatomis, kas bus siūloma verslui.
„Ėmėsi iniciatyvos komiteto pirmininkas, komiteto nariai, registravo savo pataisas. Galime pasidžiaugti, kad dalinai Vyriausybė ir premjerė pritarė, pasiūlė pusę metų [pratęsti PVM lengvatą maitinimo sektoriui]. <...> Tai jeigu Vyriausybė būtų anksčiau atnešusi sprendimus, nebūtų reikėję iečių laužyti, grasinti komiteto pirmininkui išmesti iš komiteto. Bet čia politikų nesutarimų rezultatas“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Seimas turėtų priimti 2023 metų valstybės biudžetą, galutinai spręsti dėl PVM lengvatų
Seimas antradienį iki pietų turėtų galutinai apsispręsti dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pratęsimo 2023 metais, o po to ketina balsuoti dėl 2023 metų valstybės biudžeto.
Kai kuriems parlamentarams ir Vyriausybei jau daugiau nei mėnesį ginčijantis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūrai, sportui nei atlikėjams Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad 9 proc. tarifas maitinimui, sportui ir atlikėjams būtų pratęstas pusmečiui – iki 2023 metų liepos, kaip siūlė premjerė Ingrida Šimonytė.
I. Šimonytės pataisas palaikė visa valdančioji koalicija, išskyrus Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską – jis balsavo prieš premjerės pasiūlytą PVM lengvatų variantą. Tuo metu opozicija buvo nepatenkinta, kad nebuvo svarstomos jos atstovų iniciatyvos.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį ryte renkasi į neeilinį posėdį, kur dar kartą svarstys tris Laisvės frakcijos, „valstiečių“ ir „darbiečių“ inicijuojamus siūlymus dėl 9 proc. PVM lengvatų.
Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės frakcija maitinimo verslui lengvatinį PVM siūlo taikyti dar vienerius metus – iki 2023 metų pabaigos. Tai, I. Šimonytės skaičiavimais, biudžetui per metus kainuotų 100 mln. eurų.
Opoziciniai „valstiečiai“ siūlo maitinimo įmonėms šį tarifą taikyti neterminuotai.
Tuo metu „darbiečiai“ siekia, kad iki kitų metų pabaigos 9 proc. PVM tarifas galiotų ir maitinimo verslui, ir atlikėjams, ir sporto renginių bei sporto klubų lankymui.
Be to, Seimas lapkričio 17-ąją preliminariai pritarė siūlymui neterminuotai 9 proc. PVM taikyti apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir periodiniams leidiniams bei 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.
Finansų ministrės Gintarės Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad 2023-ųjų biudžetas sprendžia geopolitinės įtampos, Rusijos manipuliacijų energetikos rinkoje ir dėl to išaugusių energetikos kainų bei bendros infliacijos problemas.
Jei Seimas galutinai priims biudžetą, kitais metais augs neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, pensijos, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis.
Numatytos elektros ir dujų kainų kompensacijos ir gyventojams, ir verslui – jos didins biudžeto deficitą. Suplanuotos ir nemažos investicijos į atsinaujinančią energetiką. Visoms šioms priemonėms numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.
Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršytų 4,9 proc. BVP.
Opozicija kritikuoja biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktinamasi, kad per mažai didinamos pensijos ir NPD, nes didesnes išmokas „suvalgys“ infliacija.
Seimui antradienį bus pateiktas Vyriausybės pirmadienį patikslintas biudžeto projektas, taip pat bus balsuojama dėl naujausių maždaug 600 mln. eurų vertės parlamentarų pasiūlymų, kurių daugumai Ministrų kabinetas nepritarė.
