vaistinės

Po įnirtingų diskusijų, Seimo Sveikatos reikalų komitetas šiandien turėjo apsispręsti dėl vaistų prekybos ne tik vaistinėse, bet ir prekybos centruose bei degalinėse. Visgi, į klausimus uoliai atsakinėjęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, neįtikino komiteto narių pritarti šiam siūlymui. Pats ministras tikina, kad tai rodo politikų atstovavimą ne Lietuvos žmonių, bet savų interesų bei dalyvavimą politiniuose žaidimuose.

Siūlymas vaistais prekiauti ne tik vaistinėse Seime vis dar kelia daug aistrų – progą pasisakyti dėl idėjos gavo ir pacientai, ir vaistų gamintojai. Vis tik, kaip ir iki šiol, nuomonės kardinaliai skiriasi ir vieningo palaikymo idėja neturi. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė pataisas, kuriomis siūloma leisti kai kuriais nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir parduotuvėse, degalinėse.

Daugumai šalies gyventojų pritariant Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui leisti kai kuriuos nereceptinius vaistus parduoti parduotuvėse ir degalinėse, konservatorius Jurgis Razma siūlo šių vaistų į prekybos centrus neįleisti. Seimo Ekonomikos komiteto narys ketvirtadienį Seime įregistravo Farmacijos įstatymo pataisą ir siūlo nekeisti dabartinės prekybos vaistais tvarkos.

Konkurencijos tarybos dėmesio sulaukusios šalies vaistinės stebisi pradėtu tyrimu. Esą farmacijos įmonių veikla sąžininga ir skaidri, o vaistai galėtų būti ir dar brangesni negu yra dabar. Tikimasi, jog įtarimai dėl vaistinių kartelio artimiausiu metu bus išsklaidyti. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1,3 tūkst. vaistinių. Daugiau nei 1000 jų priklauso tinklams.

Konkurencijos taryba patvirtino praėjusią savaitę pradėjusi tyrimą dėl šalyje veikiančių vaistinių tinklų ir teigia įtarianti jas galbūt sudarius kartelinį susitarimą. „Konkurencijos taryba patvirtina, kad kovo 27 dieną institucijos įgalioti pareigūnai atliko patikrinimus kai kurių farmacijos sektoriaus įmonių patalpose.

Vaistininkų kritiškai vertinama idėja leisti vaistais prekiauti ne tik vaistinėse susilaukė Seimo narių palaikymo. Tiesa, dalis Seimo narių taip pat kritiškai pažiūrėjo į ministerijos siūlymą ir išsakė nuogąstavimų dėl didėsiančio vaistų suvartojimo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seimui ketvirtadienį pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma leisti nereceptiniais vaistais prekiauti mažmeninės prekybos vietose.

Visuomenė Sveikatos apsaugos ministerijos idėją nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse priima nevienareikšmiškai, tačiau vaistininkų ir medikų nuomonė vieninga – lengvai prienami vaistai sukels ne sveikatos pagerėjimą, o priešingą efektą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pavasarį siūlys leisti prekiauti nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose.

Vaistinių žolelių rinkėjai skundžiasi – lietuviška vasara šiemet gali palikti be čiobrelių, jonažolių, vingiorykštės ar kmynų. Mat kai kurios žolės ne tik vėluoja žydėti, bet ir pats žydėjimas gerokai trumpesnis nei saulėtais orais. O štai vaistažolių perdirbėjai paantrina, dėl tos pačios priežasties, kad Lietuvą plauna lietūs ir nėra kam rinkti žolelių, netrukus gydysimės tik Lenkijos pievose ar laukuose užaugintais gamtos vaistais. Nes kaimynai jų parūpina ne tik sau, bet ir visai Europai.

Vasaros pradžia nelepina šiluma ir sveikatos specialistai pastebi, kad per pirmąsias dvi šių metų vasaros savaites į vaistines klientai ėjo ne kremo nuo saulės, o vaistų peršalimui gydyti. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ duomenimis, palyginus trylika šios vasaros dienų su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, vaistų nuo kosulio ir peršalimo įsigyta net 29 procentais daugiau. Vaistininkė Lina Ambraziūnė sako, kad dėl šalto oro reikia vitamino C ir grįžti prie pavasario drabužių.

„Gal vietoje alkoholio į lentynas padėkite vaistus?“, - prekybininkams siūlo prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius. Profesorius kelia prielaidą, jog valdžios siūlymas vaistais prekiauti degalinėse susijęs su siekiu riboti alkoholio vartojimą.

Viena po kitos degalinės praneša imančios prekiauti tam tikromis vaistinėmis prekėmis. Šių pasirinkimą jos užsimojusios tik plėsti, o tuo tarpu farmacininkai piktinasi. Degalinių atstovai teigia, kad tai – konkurencijos baimė. Pavasario sesijos metu žadama svarstyti, ar reikia pakeisti Farmacijos įstatymą ir leisti degalinėms prekiauti nereceptiniais vaistais.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis stambius vaistinių tinklus Eurovaistinė ir Camelia skundžia konkurencijos tarybai dėl galimo konkurencijos pažeidimo. Karbauskis jas įtaria renkant lentynos mokestį, o iš didmenininkų gaunamas nuolaidas slepiant nuo pirkėjų. Vaistinių atstovai tokius įtarimus neigia. „Galima spręsti, jog lentynos mokestį susimoka didmenininkai, vaistų gamintojai ir platintojai, siekiantys, kad jų produkcija būtų prekiaujama „Eurovaistinė“ ir „Camelia“ vaistinių tinkluose.

Pastarųjų savaičių ginčai apie profesionalų vyriausybę yra užsitęsę ir dažnai ne į temą. Gilus politologinis ginčas, kas geriau valdytų valstybę: technokratai be politinės galios ir atsakomybės, ar politikai, dažnam gali pasirodyti absurdiškas. Atrodo, kad diskutuojama, kas geriau ministro poste – žmogus su kompetencija ar be. Ir, žinoma, su kompetencija – geriau. Bet kompetencija, profesionalumas ar jo trūkumas geriau atsiskleidžia nagrinėjant siūlymus.

Medikai ir ligoniai netveria pykčiu – jau kelerius metus galiojanti tvarka, draudžianti naudoti gyvsidabrinius termometrus apsunkina gydytojų darbą, o ligonių sveikimą. Elektroniniai ir bekontakčiai temperatūros matavimo įrenginiai, kaip sako specialistai, dažniausiai rodo netikslią kūno temperatūrą, tad prie ligonių sergančių lėtinėmis ligomis, reikia tūpčioti kelis kartus daugiau, nei būdavę anksčiau.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs įstatymas privertė vaistines mažesnes nei 60 kv. metrų susimąstyti. Joms arba teko pakratyti pinigines ir persitvarkyti, arba užsidaryti. Mūšio lauke atsidūrusios Konkurencijos taryba ir Lietuvos vaistinių asociacija mano, kad ne tik tai kenkia konkurencingumui, bet ir mažina prieinamumą, tačiau Sveikatos ministerija įsitikinusi, kad šis pakeitimas vaistinėms leis teikti kokybiškesnes paslaugas.

Konkurencijos taryba kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši nustatė minimalų vaistinių plotą - 60 kvadratinių metrų. Pasak tarybos, tai nėra būtina vaistų laikymo ir pardavimo sąlyga ir perteklinis reikalavimas, mažinantis konkurenciją. „Šis reikalavimas yra perteklinis, gali neigiamai paveikti konkurenciją, ir trukdyti naujiems ūkio subjektams patekti į rinką. Deja, tai ne pirmas ministerijos sprendimas, galimai ribojantis konkurenciją.

Seimas neatsižvelgė į Sveikatos apsaugos ministerijos norą ir neįteisino galimybės Lietuvoje atlikti kontrolinius vaistų pirkimus. Parlamentarai ketvirtadienį atmetė ministerijos parengtas pataisas, kuriomis norėta kontroliuoti, ar vaistininkai pacientams leidžia rinktis medikamentus pagal kainą ir informuoja apie pigiausius vaistus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras tikino, kad tokie patikrinimai būtų reikalingi.

Vaistai nuo skausmo, peršalimo ir vitaminai – tai dažniausiai lietuvių perkami vaistiniai preparatai. Skausmą malšinančius vaistus apklausos metu teigė pirkę 58 proc. respondentų, vaistus nuo peršalimo įsigijo 41 proc., o vitaminus – 33 proc. Lietuvos gyventojų. Visus tyrime išvardintus vaistus moterys pirko dažniau nei vyrai. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. „Moterys Lietuvoje išlieka pagrindinėmis vaistinių lankytojomis.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pranešė, kad šiuo metu bandoma visoje Lietuvoje šiemet pradėsianti veikti centrinės E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) E. recepto posistemė. Sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės elektroninėje sistemoje tarpusavyje pradeda keistis medicinine informacija ir rengiasi naujam etapui, kurio metu pacientams vaistai bus išrašomi elektroninėmis priemonėmis ir išduodami pagal elektroninius receptus.

 Kad savo pacientams įsiūlytų tam tikrų vaistų, egzotiškomis kelionėmis ir itin stambiomis kupiūromis medikus papirkinėjusioms farmacijos kompanijoms Sveikatos apsaugos ministerija galų gale nusprendė uždėti apynasrį. Šiuo metu Marijampolės medikus lankanti sveikatos apsaugos ministrė pripažįsta, kadfarmacijos kompanijos Lietuvoje už tam tikrų vaistų įsiūlymą pacientams gydytojus paperka grynaisiais pinigais ir kelialapiais į egzotiškas šalis.

Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė sumažinusi reikalavimus vaistinėms steigti kaimo vietovėse. Ministro Vytenio Andriukaičio įsakymu nustatyta, kad bendras plotas turi būti pakankamas farmacinei veiklai vykdyti, vaistinių preparatų tinkamam laikymui užtikrinti, o oficinos (prekybai skirtos patalpos) plotas – ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų. Iki šiol buvo nustatyta, kad bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 30 kvadratinių metrų, oficinos – 15 kvadratinių metrų.

Sveikatos apsaugos ministras planuoja grąžinti biurokratiją į sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių išdėstymą. Pagal jį, vietą, kur turėtų veikti poliklinika, odontologijos kabinetas ar vaistinė turi nustatyti ne vartotojai kartu su paslaugos teikėjais, bet savivaldybių sudaryti specialieji planai.

Marihuana antradienį pradėta oficialiai pardavinėti Čekijos vaistinėse pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė arba žvynelinė. Tačiau naujas įstatymas nenumato kompensacijos už kanapių preparatus, kuriuos dalis ekspertų giria kaip stebuklingus vaistus. Tik pagal receptus parduodami preparatai tapo teisėtais nuo pirmadienio, tačiau iki šiol buvo beveik neprieinami, nes 10,5 mln.

Alma MOSTEIKAITĖ Šiandien viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos direktoriaus Vitalijaus Kovaliovo raštas Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, Konkurencijos tarnybai, Valstybinei ligonių kasai dėl Dzūkijos sostinėje praėjusių metų pabaigoje atidarytos privačios sveikatos priežiūros įstaigos su įtariamu vieno vaistinės tinklo užnugariu aptariamas ne tik išvardytose institucijose.

Šiuo metu vaistinėse lūžta lentynos nuo skirtingų vaistų. Vieni džiaugiasi, kiti ne: dažnas net nežino, ką daryti, vaistininkui pradėjus vardyti visas alternatyvas. Ką žmonės renkasi ir ko nežino apie savo pasirinkimo galimybes, ypač jeigu lankosi retai? Lietuvoje kasmet didėja registruotų vaistų skaičius, todėl ir vaistinių lentynos vis pildosi naujais preparatais.

Tamro Baltics  keičia įmonei Lietuvoje priklausančio Šeimos vaistinių tinklo pavadinimą į BENU vaistinė. Šeimos vaistinė tampa europinio vaistinių tinklo dalimi PHOENIX grupė, valdanti Tamro įmones, Europoje kuria vieningą vaistinių tinklą. Daugiau nei 700 vaistinių kontinentinėje Europoje  bus suvienytos po nauju – BENU vaistinės – vardu. Šiuo metu BENU vaistinės jau dirba Olandijoje, Čekijoje, Latvijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) perdavė įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai turimą medžiagą apie farmacinėms kompanijoms siūlomą įsigyti „PharmaVision“ programą. Pastaruoju metu UAB „Edonum“ farmacinėms kompanijoms siūlo įsigyti „PharmaVision“ programą ir pateikia nuorodą (http://www.readability.lt/pv/PharmaVision.html) į šios programos pristatomąją versiją.

2012 metų valstybės biudžete nebenumatoma farmacininkams skirti lėšų už senų vaistų surinkimą iš gyventojų, rašo „Respublika“ . Tačiau dėl tokio sprendimo valstybė nepanaikino įpareigojimo vaistinėms neberinkti farmacinių atliekų. Nuo kitų metų įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos. Dar prieš patvirtinant valstybės biudžetą žadėta, kad iš jo bus skirta lėšų pasenusių vaistų utilizavimui. Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad farmacinėms atliekoms naikinti reikėtų 350 tūkst.

Kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir pardavimo vaistinėse duomenys rodo, kad  2010 m., pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį, mažėjo ne tik pacientų ir valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, bet ir vieno kompensuojamųjų vaistų recepto kaina. Taip pat nustatyta, kad gyventojai sutaupo pirkdami ir nekompensuojamuosius vaistus. Tokie akivaizdūs nuosekliai įgyvendinamos vaistų politikos rezultatai.

UAB „Gintarinė vaistinė“, priklausanti tarptautinei kompanijai „Central European Pharmaceutical Distribution“ (CEPD) NV, įsigijo „Litfarmos vaistines“. Liepos 4-ąją Vilniuje sudaryto sandorio vertė siekia 14,2 mln. litų. Dabar CEPD NV tapo vienu stambiausių farmacijos rinkos žaidėjų Lietuvoje. „Litfarma vaistinei“ priklauso 65 vaistinės - tai penktas pagal dydį vaistinių tinklas Lietuvoje.

Lietuvos gyventojai pernelyg daug pasikliauja vaistų reklama ir nėra linkę vaistininkų klausinėti apie įsigyjamus medikamentus. Be to, tinkamai vartoti vaistus lietuviams, kaip ir daugelio kitų šalių gyventojams, trukdo tai, kad jie linkę nesilaikyti gydymo instrukcijų. Tą parodė jaunos mokslininkės Jurgitos Daukšienės atliktas tyrimas.

Medikams perspėjant, kad šiųmetis gripas gali kirsti dar skaudžiau nei pernykštis pandeminis, eilės nusidriekė ne tik prie šeimos gydytojų kabinetų, bet ir vaistinėse. Ar nepasikartos praėjusių metų skandalas, kai didžiausio sergamumo metu vaistinės negalėjo pasiūlyti panacėja nuo gripo vadinto medikamento? Virusai įsisiautėja? Dėl gripo grėsmės jau darosi karšta ne tik poliklinikose, bet ir vaistinėse.

„Tikrai veiksmingi papildai“, „lieknėjimo papildai – numesite po pusę kilogramo kiekvieną dieną“, „maisto papildai tiesiai iš Kinijos“ – tokių ir panašių skelbimų lietuviškame internete nors vežimu vežk. Didžioji dalis juose aprašomų ir maisto papildais vadinamų preparatų ne tik neveiksmingi, bet įvežti į šalį nelegaliai, kenksmingi bei dažnai Lietuvoje draudžiami.

Sveikatos ministerijos įvesta nauja tvarka, kai pacientas pats turi išsirinkti vaistą iš keliasdešimties pavadinimų, sukėlė chaosą. Vakar, pirmąją naujovės dieną, vaistinėse driekėsi eilės, žmonės buvo siuntinėjami atgal pas netinkamus receptus išrašiusius gydytojus. Tik valdžios atstovai problemų nepastebėjo.

Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino 46 prekybos vietas, kuriose buvo prekiaujama maisto papildais, ir nustatė daug pažeidimų.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) balandžio 29 d. – gegužės 3 d. pakartotinai 24 vaistinėse atliko tikslinį patikrinimą dėl mažmeninės prekybos antkainių nekompensuojamiems receptiniams ir nereceptiniams vaistiniams preparatams taikymo. Po patikrinimo, aštuonių vaistinių filialams stabdomos licencijų vaistinių veiklai priedų galiojimas.

Nuo gegužės šalies vaistinėse privalo būti pirkėjui skirti kompiuteriniai monitoriai. Prieš išduodant kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones juose turi būti pateikiama gerai įskaitoma informacija apie tos pačios grupės vaistų, medicinos pagalbos priemonių mažmenines kainas, kompensuojamąją jų dalį, priemoką, kad klientas galėtų tai palyginti ir pasirinkti jam priimtiną. Tokie monitoriai vaistinėse turėtų būti įrengti kiekvienoje vaistininko darbo vietoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, balandžio pabaigoje populiariausi vaistai vaistinėse kainavo 9,83 proc. pigiau nei sausį. Nuo gegužės įsigaliojus ir gamintojų kainų reguliavimui, nekompensuojami vaistai turėtų būti 15 proc. pigesni. Tačiau atlikus du tyrimus vaistinėse nustatyta, kad kai kuriuose vaistinių tinkluose 49 proc. vaistų buvo taikomas didesnis nei numatytas antkainis, kituose padėtis buvo geresnė - 29-4 proc. vaistų buvo parduodami su didesniais antkainiais.

Antrą kartą nustačius mažmeninės prekybos antkainių nekompensuojamiems receptiniams ir nereceptiniams vaistiniams preparatams taikymo pažeidimų keturioms vaistinėms Ukmergėje ir Alytuje sustabdytas licencijos vaistinės veiklai galiojimas. Antrą kartą tikslinį patikrinimą Alytaus, Plungės, Kretingos, Kauno ir Ukmergės vaistinėse Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko balandžio pabaigoje.

Nuo balandžio 1-osios įsigaliojus nereceptinių vaistų antkainius ribojančiam Vyriausybės nutarimui, pagal kurį vaistinėse turėjo sumažėti daugelio vaistų kainos, nemaža dalis jų ne atpigo, o atvirkščiai - pabrango. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys dėl vaistų pabrangimo kaltina ne tik teisės aktų nesilaikančias vaistines, bet ir vaistų gamintojus. Šie esą galėjo apie 10 proc.

Paaiškėjo, kad dauguma šalies vaistinių nesilaiko įstatymų ir ne tik nesumažino vaistų antkainių, o juos dar net padidino. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad dėl to vaistinėms gali būti sustabdytos licencijos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, šį mėnesį tikrinusi 36 vaistines (tarp jų - 17 vaistinių tinklams nepriklausančių) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, net 30-yje nustatė pažeidimų.

Klaipėdietis Tomas, nespėjęs per dvi savaites nusipirkti kompensuojamųjų vaistų, sugrįžęs pas šeimos gydytoją pratęsti recepto galiojimo, išgirdo, jog turi sumokėti baudą. "Vaistus nuo kvėpavimo takų ligos laiku nepasiėmiau dėl subjektyvių priežasčių - niekada neatkreipdavau dėmesio, kad yra konkreti data, iki kurios reikia vaistą pasiimti", - savo aplaidumą paaiškino Tomas.

Nuo gegužės 1 dienos visose vaistinėse turės būti įrengti monitoriai, kuriuose klientams bus pateikiama informacija apie alternatyvias kompensuojamų vaistų kainas. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, įvertindamas farmacininkų nuogąstavimus, jog nebus tinkamai pasirengta teikti informaciją apie vaistų kainas pacientams per monitorius, mėnesiui atidėjo šią tvarką reglamentuojančio įsakymo įsigaliojimą.

Nuo kovo pradžios įsigaliojo pacientams patogesnė nauja kompensuojamųjų vaistų įsigijimo tvarka, padėsianti jiems reikalingų vaistų įsigyti pigiau. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtinti vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašai, o ligonių kasų 2010 m. sutartyse su vaistinėmis taip pat numatytas reikalavimas, kad jos turėtų ir siūlytų pacientams tų sąrašų vaistus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi kovoti su vienų ar kitų vaistų protegavimu nurodydama receptuose rašyti tik bendrinį vaisto pavadinimą. Gydytojai nerimauja, kad taip gydymas atiduodamas į vaistininkų rankas. Gydytojai įsitikinę, kad neabejotinai blogės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė - ne gydytojas, o vaistininkas, išduodamas kompensuojamuosius vaistus, spręs, kurio prekinio pavadinimo preparatą pasiūlyti.