Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, balandžio pabaigoje populiariausi vaistai vaistinėse kainavo 9,83 proc. pigiau nei sausį. Nuo gegužės įsigaliojus ir gamintojų kainų reguliavimui, nekompensuojami vaistai turėtų būti 15 proc. pigesni.
Tačiau atlikus du tyrimus vaistinėse nustatyta, kad kai kuriuose vaistinių tinkluose 49 proc. vaistų buvo taikomas didesnis nei numatytas antkainis, kituose padėtis buvo geresnė - 29-4 proc. vaistų buvo parduodami su didesniais antkainiais.
Kad vaistų kainos mūsų šalyje sumažės ir taps įkandamos pastaruoju metu vos galą su galu suduriantiems Lietuvos žmonėms, rodos, kol kas tiki tik sveikatos apsaugos ministras Raimondas ŠUKYS.
- Priemonių, kurios padėtų sumažinti vaistų kainas Lietuvoje, planas rengtas, svarstytas ir derintas ne vieną mėnesį. Neįvykdytas...
- Planas “Dėl vaistų prieinamumo ir jų kainų mažinimo" yra geras. Matau tam tikrų problemų, tačiau neįvardinčiau jų plano trūkumais. O ir problemas greičiau galima įvardinti kaip iššūkius, o ne problemas.
Pirmas iššūkis - itin glausti plano įgyvendinimo ir rezultatų pasiekimo terminai. Tačiau tai greičiausiai lėmė ne buvusio sveikatos apsaugos ministro ar mano norai, o absoliučios daugumos Lietuvos žmonių lūkestis - be trukdžių įsigyti reikalingą vaistą už prieinamą kainą.
Antras iššūkis - sukurti efektyvų plano įgyvendinimo kontrolės mechanizmą, nes imtasi darbų, kurie nepateisinamai ilgai, ištisus dešimtmečius, nebuvo daromi.
- Ar yra vilties, kad už vaistus Lietuvos žmonės vis dėlto mokės mažiau, nei moka dabar?
- Jau šiandien, įsigaliojus vaistų antkainių ribojimui, galime konstatuoti, kad vidutiniškai vaistų kainos vaistinėse sumažėjo apie 10 proc., atskirų vaistų pigimas yra dar didesnis - iki 30 proc. Yra ir pažeidimų, kuriuos vaistinėse nustatė Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba.
Tikimės, kad bendromis tiek farmacininkų veiklą kontroliuojančių institucijų, tiek farmacijos rinkos dalyvių pastangomis bus vykdomi teisės aktai, o vidutinės vaistų kainos papildomai dar sumažės 5-10 proc.
- Jei vaistų pardavėjai nevykdo Vyriausybės nutarimų, ministro įsakymų, gal reikėtų kažko dar rimtesnio?
- Įstatymais numatytos sankcijos yra pakankamai griežtos ir jei vaistų pardavėjai nesilaikys įstatymų ir kitų teisės aktų, sankcijos bus taikomos. Iki pačių griežčiausių - licencijos sustabdymo.
Artimiausiu metu Vyriausybei ir Seimui bus pasiūlytas Farmacijos įstatymo pakeitimų projektas, kuriame už sisteminius Farmacijos įstatymo pažeidimus, esmingai pažeidžiančius vartotojų interesus, bus numatomos ekonominės sankcijos farmacijos rinkos dalyviams - baudos nuo metinės įmonių apyvartos. Taip pat bus siūlomos ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, numatančios nemažas pinigines baudas įstatymų nevykdantiems įmonių vadovams.
- Kodėl kitose ES šalyse, kur pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis nei Lietuvoje, tie patys vaistai kainuoja mažiau?
- Atkreiptinas dėmesys, kad ES galioja skirtingas vaistų rinkos reglamentavimas. Pavyzdžiui, dalis vaistų, kurie pas mus yra nekompensuojami, kitose šalyse yra kompensuojami, todėl tų šalių pacientai ten moka ne visą vaistų kainą, o tik priemoką, ir gali susidaryti įspūdis, kad vaistai yra žymiai pigesni.
Labai skiriasi ir vaistų kompensavimo sistema. Pavyzdžiui, Lietuvoje vaistai yra kompensuojami 100 ar 80 proc., bet ne visi. O daugelyje užsienio valstybių stengiamasi maksimaliai išplėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tačiau kompensuojamas gerokai mažesnis vaisto kainos procentas, dažniausiai 50 proc., ir tik nedidelei vaistų daliai - 80 proc.
Svarbu pažymėti ir tai, kad iki šiol pas mus vaistų antkainiai nebuvo reguliuojami, o daugelyje šalių tokia sistema veikia jau seniai. Be abejo, yra ir kitų veiksnių, lemiančių vaistų kainą: kiek šalyje yra vietos vaistų gamintojų, koks yra rinkos dydis ir t.t.
- Gamintojai dėl aukštų vaistų kainų kaltina pardavėjus, pardavėjai - gamintojus, abi pusės kartu - valstybę, nustačiusią vaistams didesnį nei kitose šalyse PVM mokestį... Kur tikroji tų didelių vaistų kainų priežastis?
- Problemų yra visose grandyse - pradedant gamintojais, didmenininkais, baigiant vaistinėmis. Sveikatos apsaugos ministerija visada pasisakė už mažesnį PVM vaistams. Būtent ministerijos pastangomis buvo pasiektas lengvatinis PVM kompensuojamiesiems vaistams. Tačiau pažymėtina ir tai, jog labai svarbu, kad PVM lengvatą pajustų pigesnį vaistą perkantis vartotojas, o ne iš to didesnį pelną gautų pardavėjas. Deja, tokių blogų pavyzdžių kitose Lietuvos ūkio šakose apstu.
Viena iš priežasčių, kodėl vaistai Lietuvoje itin brangūs, mano požiūriu, yra klaidingas įsitikinimas, kad farmacinė veikla yra elementarus verslas, todėl visų farmacijos rinkos grandžių pagrindinis ir vienintelis tikslas - pelno siekimas visais įmanomais būdais.
- Bet vis dėlto ar įmanoma, kad kainų mažėjimą pajustų Lietuvos žmonės?
- Bus siekiama eliminuoti medikų suinteresuotumą farmacininkų pelnais, nustatant, kad receptuose būtų rašomas tik bendrinis vaisto pavadinimas pagal cheminę formulę, o ne konkretaus gamintojo, dažniausiai - ne pigiausias, vaistas.
Ir svarbiausia - būtina užtikrinti kontrolės efektyvumą, kad jau priimti teisės aktai būtų vykdomi, nes esminis SAM ir Vyriausybės tikslas - kad žmogus gautų reikalingą vaistą už mažiausią kainą.
