„Ribojimas vaistinių plotui nėra nustatytas įstatymu, o siekis „didelių ir gražių vaistinių“ nėra nei proporcingas, nei pagrįstas nustatytam ribojimui. Priešingai, toks ploto ribojimas ir jo teisinimas tuo, kad „pirkėjams maloniau apsipirkti didelėse ir gražiose vaistinėse“, rodo rinkos ekonomikos dėsnių nesuvokimą, žemą konkurencijos kultūros lygį. Juk tik Šiaurės Korėjoje vartotojams „malonu ir reikalinga“ tai, ką „maloniu ir reikalingu“ laiko valdžia“, – komentuoja Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Ar papildomos vaistinių išlaidoms lems vaistų kainą?
Įsigaliojęs įstatymas kaimo vaistinių nepaveikia, joms kaip ir seniau priklauso turėti ne mažesnę nei 20 kv metrų žmonių aptarnavimo salę, tačiau miesteliai ir didesnieji miestai turėjo sunerimti. Lietuvos vaistinių asociacijos prezidentė Elena Kvedarienė pastebi, kad didžiausius nuostolius patyrė vaistinės įsikūrusios ligoninėse ar poliklinikose. Nes ten net nebuvo galimybės tų vaistinių praplėsti.
„Daugiausia užsidarė ligoninėse ir poliklinikose, kur tikrai žmonėms buvo geriausias prieinamumas. Gydytojai išrašydavo receptą ir tu tiesiai nueidavai į vaistinę ar vaistinės filialą. O dabar žmogui išėjusiam teks ieškoti, kur įsigyti vaistų. Tai pakenkė rajonų vaistinėms, pavyzdžiui, Alytaus ir Šakių. Tad tiems gyventojams prieinamumas tikrai sumažėjo ir bus problema gavus receptą važiuoti vaistų į miestą“, – sako E. Kvedarienė.
Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė mano, kad tai netiesa, jog bus pakenkta poliklinikų lankytojams, nes paprastai tokios įstaigos turi daugiau nei vieną vaistinę.
„Poliklinikose dažniausiai yra 5 vaistinės, o iš 1400 užsidarė tik 20. Tai tarkime, jei ir užsidarė kokia viena Santariškių ligoninėje yra dar kitos 5 aplinkui, na nebent mažesnėse ligoninėse turėjo įtakos. Bet tada reikia kiekvieną atvejį atskirai analizuoti, o ir laiko persitvarkymui buvo duota pakankamai, tai nebuvo vienos nakties reforma“, – sako M. Domeikienė.
Vaistinių asociacijos prezidentė mano, kad ne nuo vaistinės ploto priklauso ar vaistinė tinkamai atlieka savo pagrindines funkcijas. Vaistinių plotas, turėtų priklausyti nuo gyventojų lankomumo, ten kur didesni srautai turi būti ir didesnės vaistinės. Pasak jos, yra nustatyta kokiomis sąlygomis turi dirbti vaistinės, tad ir turėtų tikrintojai stebėti vaistų laikymo sąlygas. O mažų vaistinių persitvarkymai gali padidinti ir parduodamų vaistų kainas.
„Svarbiausia yra vaistų saugojimas ir išdavimas. O ploto didinimo nutarimas pareikalauja papildomų investicijų, lėšų ir visa tai gali atsiliepti vaisto kainai. Nes skiriant daugiau pinigų patalpų nuomai visa tai ilgainiui gali turėti įtakos ir vaistų kainai“, – svarsto E. Kvedarienė.
Su tuo visiškai nesutinka vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja. Ji įsitikinusi, kad 60 kv. metrų plotas užtikrins, jog vaistinė teiks kokybiškas paslaugas ir kokybiškus vaistus. Taip pat, tai apsaugos žmogaus konfidencialią informaciją, nes už jo stovintys negirdės, kokius šis vaistus įsigyja.
„Patys vaistai ir neturėtų brangti, nes jie yra ribojami antkainiais. Yra dar kokybiniai reikalavimai, tai higienos pasas, nemanau, kad tai brangins paslaugų įkainius. Visi tie reikalavimai tik užtikrina paslaugų kokybę, nes tai ypatinga veiklos sritis. O ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba vis tiek tikrina ir prižiūri, kad būtų vykdoma teisinga veikla, vaistinės privalo turėti vaistų sąrašą ir kokius kompensuojamus išduoda, tai pareiga, turėti pigiausius kompensuojamus“, – sako M. Domeikienė.
Sureaguota po 10 metų
Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja pasakoja buvusi nustebusi tokio pasipriešinimo, nes įstatymas buvo priimtas jau seniai ir iki jo įsigaliojimo niekas nereagavo.
„Po 2006 metų buvo priimtas įstatymas antrinius vaistinių filialus paversti vienodus į vaistines, jog būtų didelis asortimentas, apskaita ir visi kiti reikalavimai ir buvo numatyta, kad turės atitikti numatytą 60 kv. metrų plotą. Mes esame nustebę, nes jei sprendimas netenkina ir manai, kad yra neteisingas, išsakai savo nusiskundimus. Bet apie tai pradėta kalbėti tik dabar. Gal manė, kad neįsigalios ar pasikeis kas“, – kalba M. Domeikienė.
Tačiau tai neįtikina E. Kvedarienės ir J. Šovienės, kurios įsitikinusios, kad rinkos ekonomikos valstybėje kiekviena vaistinė turi turėti sprendimo laisvę dėl patalpų, kuriose vykdys ūkinę veiklą ploto, vietos ar personalo.
„Minimalus reikalavimas patalpų ploto neabejotinai yra ūkinės veiklos laisvės ribojimas. Kiekvienas ūkinės veiklos laisvės ribojimas daro įtaką įmonių veiklai, mažina jų galimybes bei paskatas konkuruoti dėl vartotojų, didina įmonių veiklos kaštus. O konkurencijos ribojimų našta tenka ne kam kitam, bet vartotojui: didesnės kainos, prastesnė kokybė, menkesnis pasirinkimas, mažiau naujovių“, – pasakoja J. Šovienė.
Pasak Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojos, akivaizdu, kad, pavyzdžiui, nedidelė įmonė, turinti vieną ar kelias vaistinės, turės mažiau klientų, mažesnę apyvartą, skirs mažiau lėšų reklamai. Taigi tokia įmonė, siekdama išlikti patraukli klientams vaistų kainomis, rinksis mažesnes patalpas farmacinei veiklai vykdyti. Tuo tarpu vaistinių tinklas, galintis įsigyti vaistų didmenoje gerokai pigiau, gebės ne tik plėsti vaistų pardavimo vietos plotą, bet įdarbins daugiau personalo, pasiūlys papildomas paslaugas savo klientams. Tad anot pašnekovės rinkos ekonomikoje, ne valdžia, bet vaistinės geriausiai žino ko iš teisų reikia jų klientams – pacientams: didelių ir erdvių patalpų; vaistų, maisto papildų ir medicininės paskirties prekių įvairovės; įvairių papildomų paslaugų; tiesiog pigių vaistų, o gal tik gero žodžio ir nuoširdžios šypsenos.
„Neabejotina, kad vaistai nėra kasdieninės paklausos prekė. Dėl to jų laikymui bei pardavimui vaistinėse būtini reikalavimai, skirti apsaugoti vaisto kokybę bei saugumą, paciento sveikatą. Tačiau visais atvejais, ūkinę veiklą reguliuojanti institucija, privalo įvertinti ribojimų poveikį, jų būtinumą ir proporcingumą. Be to, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ūkinė veikla gali būti ribojama tik įstatymu“, – įsitikinusi J. Šovienė.
Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja sako, kad įstatyme yra nurodyta, jog visos vaistinės turi atitikti reikalavimus ir pertvarkytos pagal juos, todėl įstatymui reikalavimas neprieštarauja.
Pasak M. Domeikienės Lietuvoje yra daugybė vaistinių, o kitos valstybės net riboja jų steigimą siekdamos kokybiškų paslaugų ir nustato jų skaičių pagal priskiriamą gyventojų dydį.
2015 m. viduryje buvo 75 vaistinių filialai, kurie neatitiko nustatyto ploto reikalavimo, iš jų 2016 m. sausio mėn. 23 filialai jau uždaryti (panaikintos licencijos pačių vaistinių prašymu), 27 – pertvarkyti, kad atitiktų reikalavimus, 5 – šiuo metu vertinami ar persitvarkė, 20 filialų veikla sustabdyta arba dar tikimasi, kad persitvarkys.
