Mat kai kurios žolės ne tik vėluoja žydėti, bet ir pats žydėjimas gerokai trumpesnis nei saulėtais orais.
O štai vaistažolių perdirbėjai paantrina, dėl tos pačios priežasties, kad Lietuvą plauna lietūs ir nėra kam rinkti žolelių, netrukus gydysimės tik Lenkijos pievose ar laukuose užaugintais gamtos vaistais. Nes kaimynai jų parūpina ne tik sau, bet ir visai Europai.
Rinkti žoleles šiemet sudėtinga
Keldama maždaug penkioliką kilogramų sverianti maišą su miškinės sidabražolės šaknimis, Nijolė Urbanavičienė guodžiasi: šios gamtos gėrybės superkamos nepigiai, tačiau eilės jas priduoti nėra. Mat pilant lietui, surinkti ir gražiai išdžiovinti šaknis ar žoleles šiemet ypač sudėtinga.
Tad trūksta aviečių lapų,vingiorykštės, dirvinio asiūklio. O surinkti žoleles – dar ne viskas. Jos turi būti ne tik švarios, tvarkingos, be priemaišų, bet ir išdžiovintos palėpėje, nepatenkant saulės spinduliams. Nes saulė pakeičia ne tik vaistažolės spalvą, bet ir kokybę. Lyjant tokių sąlygų užtikrinti negali net ir atkakliausi žoliautojai.
Stebina ir kainos
Kainos, kaip sako moteris, nėra menkos.
Kilogramas išdžiovintų čiobrelių kainuoja beveik tris eurus. Apie penkis kainuotų kilogramas išdžiovintų sidabražolės šaknų. Iš viso laukiama apie keturiasdešimt rūšių vaistingųjų augalų. Visi jie keliauja į vieną vaistažolių fabriką ir iš jų gaminamos arbatžolės.
Fabriko laboratorijos darbuotoja ruošia vaistažolių mišinį. Pirmiausia jis bus tikrinamas. Net keturis kartus patikrinama jo kokybė, kol žolė pakliūva į mūsų puodelį. Moteris pastebėjo, kad šiemet vis dažniau tenka darbuotis su įvežtine produkcija, mat lietuviškam derliui koją kiša lietūs.
Kitos įmonės vadovas sako, kad jeigu orai nesikeis, žoles teks vežtis iš kaimyninės Lenkijos. Mat šiemet Lietuvoje ne tik gamta pokštus krečia, bet pastebima, kasmet mažėja lietuvaičių, norinčiųjų auginti ar rinkti vaistines žoleles. Kasmet rinkėjų sumažėja du tris kartus.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
