Pavasario sesijos metu žadama svarstyti, ar reikia pakeisti Farmacijos įstatymą ir leisti degalinėms prekiauti nereceptiniais vaistais. Kol degalinių atstovai teigia, kad tai išspręstų daugelio gyventojų problemas, kuomet vaistų prireikia naktį, vaistinių atstovai įsitikinę, kad tai tik pakenks žmonių sveikatai.
Įtaria konkurenciją naktį veikiančioms vaistinėms
Lietuviškų degalinių sąjungos ir UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas pasakoja, kad žmonės į degalines atvažiuoja naktimis, skundžiasi vienu ar kitu skausmu ir net prašo vaistų iš pačių degalinės darbuotojų. Pasak jo, suteiktas leidimas pardavinėti vaistus nuo karščio ar skausmo būtų didžiulė nauda ne degalinėms, o gyventojams.
„Naktį juk nėra kur nuvažiuoti. Nevažiuosi 150 km iki Vilniaus nusipirkti tabletę ir po to važiuoti atgal. Manau, kad pagrindinė problema, jog pradeda visi apie save galvoti, o ne apie tai, kodėl tave versle yra. Juk turi žmogui padėti. Degalinė yra nei tualetas, nei viešasis oro prisipūtimas, telefono įsikrovimas ar pagalbos iškvietimas. Bet mes nematome problemos padėti žmonėmis.
Kai nėra konkurencijos lengviau būti, o kai ji yra, klientui geriau“, – naujienų portalui tv3.lt sakė K. Stasiukynas.
Į tai, jog farmacininkai baiminasi, kad vaistai bus pardavinėjami nekompetentingai, Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas patikina, kad visi darbuotojai yra kvalifikuoti, buvę įvairiuose mokymuose.
„Kalba buvo apie tai, kad ateis, nežinos, blogai pakonsultuos ir parduos daugiau lapelių. Tai per dieną tu šimtą vaistinių gali aplankyti ir lagaminą, 10 kilogramų, tų lapelių prisikrauti. Čia ne argumentas visiškai“, – prideda jis.
Degalinių tinkle „Statoil“, jau nuo nuo šių metų sausio vidurio prekiaujama kai kuriomis nereceptinėmis vaistinės prekėmis – tai yra preparatai, skirti virškinimui gerinti, raminamojo pobūdžio preparatai, vitaminai, gliukozė, pastilės gerklei, nosies ir gerklės purškalai, rankų antiseptikai, higienos ir kosmetikos priemonės.
Degalines valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis sako, kad jeigu keistųsi teisinis reglamentavimas, asortimentą papildytų vaistais nuo skausmo bei nikotino pleistrais. „Priklausomai nuo to, kokios būtų Farmacijos įstatymo pataisos, svarstytume ir kitus įmanomus variantus, bet šiai dienai konkrečių planų dėl to neturime”, – sako jis.
J. Snarskis laikosi nuomonės, kad degalinės ir vaistinės nėra konkurentai ir todėl visą parą dirbančios vaistinės neturėtų baimintis, jog praras klientus.
„Prekyba vaistais visuomet bus specifinio teisinio reguliavimo objektas, profesionalių specifinių žinių reikalaujanti veikla, į kurią nepretenduojame ir nepretenduosime. Mūsų tikslas yra pagerinti būtiniausių nereceptinių vaistinių prekių prieinamumą ir sudaryti sąlygas įsigyti preparatų, kurie vartojami plačiai, būtiniausioms reikmėms patenkinti ir kuriems nereikia gydytojo paskyrimo.
Degalinės su vaistinėmis niekuomet negalės lygintis vaistinės prekių asortimentu ir neturi tokio tikslo. Nemanome, kad visą parą dirbančios vaistinės praras savo patrauklumą vien todėl, kad žmonės degalinėje dabar gali įsigyti angliukų ar vitamino C“, – komentuoja vyras.
Laikosi griežtos pozicijos, kad gali įvykti nelaimė
Tuo tarpu „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė įsitikinusi, kad nereceptiniai vaistai turi būti parduodami kvalifikuotų asmenų.
„Prekiauti nereceptinėmis vaistinės prekėmis: maisto papildais, vitaminais, įvairiais purškalais, pleistrais, kosmetikos ir higienos priemonėmis yra natūralu, tačiau atskirtis tarp parduodamų prekių turi būti ryški. Siekdami padėti žmogui nesunkiai susižeidus ar ieškančiam tam tikrų priemonių sveikatai ar grožiui išsaugoti, siūlome prekes ir netradicinėse vietose. Vis tik kalbėdami apie priemones, dėl kurių vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, užbėgame galimoms nelaimėms už akių ir laikomės tvirtos visoje Europoje priimtos pozicijos, kad priemones, kurios gydo, turi išduoti tik šią profesiją įgiję asmenys. Laikysimės šios nuostatos labai griežtai“, – teigia ji.
O štai „Eurovaistinės“ vaistininkė Rasa Keraitė dalinasi savo pozicija, kodėl net neturėtų būti svarstoma galimybė, leisti degalinėms prisiimti tokią atsakomybę.
„Medicininių preparatų pardavinėjimai degalinėse gali ne padėti, o smarkiai pakenkti žmonių sveikatai. Neigiamai žiūriu į tai, nes turiu daug svarbių argumentų. Pirmiausia, tai yra vaistai, o ne maisto prekė ar degalai. O tarp vaisto ir nuodo – labai mažas skirtumas, siaura riba. Ir jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti. Nes visokių yra žmonių, kurie ne tik gydymo tikslais gali nusipirkti vaistų.
Manau, kad tokiu leidimu gali pasinaudoti ta žmonių grupė, kurie vaistus vartos neracionaliai. Taip, mes palengvinam žmogui įsigijimo procesą, bet jeigu reikia vaistų, juk yra budinčios vaistinės. Net ir maisto papildus pardavinėti yra blogai, nes per didelis jų vartojimas, gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Papildai yra maisto papildymas, o ne jo pakaitalas. Labai svarbu, kad tokius preparatus rekomenduotų profesionalas.
Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus tokį vaistų pardavimų modelį, farmacijos srityje žengiamas žingsnis atgal. Dabar kalbame apie farmacinę rūpybą, kad reikia žmones daugiau konsultuoti apie vaistų suderinamumą. O prekyba vaistais degalinėje – ėjimas priešinga linkme. Jau minėjau, kad yra budinčios vaistinės, jose bet kada gali įsigyti vaistų. Tad degalinėse jais prekiauti tikrai nėra prasmės“, – rašoma atsiųstame laiške.
