užsienio kalba

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai viename interviu pareiškė, kad rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokymą šalies mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba. Esą dabar, kai mokyklose norima palaipsniui sumažinti besirenkančiųjų rusų kalbą, ją galėtų visavertiškai pakeisti kaimyninės ir draugiškos mums šalies kalba. Pasak Šimonytės, šios kalbos mokytojų rasti nesunku, mat šalyje veikia lenkų mokyklos, kurias reikia jungti, o specialistai galėtų pereiti į lietuviškas mokyklas.

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais žmonėmis, bet gali būti ir puikus raktas, ieškant darbo. Darbuotojų ieškantys darbdaviai prie kitų reikalavimų neretai nurodo, kad kandidatas turi mokėti užsienio kalbą. Darbdaviams labiausiai reikia anglų ir rusų kalbos žinių Darbo portalo CVbankas.

Formuojamos naujosios Vyriausybės nariams bus keliamas profesionalumo reikalavimas, o į tai įeina ir kalbų mokėjimas, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tiek, kiek tai numato įstatymai ir Konstitucija, be jokios abejonės bus keliami ir profesionalumo reikalavimai, bet ir skaidrumo reikalavimai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.

Būsima švietimo ir mokslo ministrė, „darbietė“ Audronė Pitrėnienė „Žinių radijui“ trečiadienį sakė laisvai nekalbanti nė viena užsienio kalba, bet tame problemos ji nemato. „Labai laisvai nekalbu nė viena (užsienio – red.) kalba, dėl to, kad mano aplinka didįjį gyvenimo etapą buvo regionas, ir poreikio kalbėti laisvai kažkuria kalba nebuvo.

2014 m. vasario – gegužės mėn. viešoji įstaiga „Užsienio kalbų mokymo centras“ organizavo užsienio kalbos mokymus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – tarnyba) pareigūnams. Mokymai vyko Lietuvoje ir užsienyje. Specializuotos anglų kalbos A1, A2 ir B1 lygiu tarnybos padalinyje Medininkuose mokėsi keturiasdešimt tarnybos pareigūnų. 160 ak.val.

Lina Smolskienė, LRT radijo laida „Ryto allegro“, LRT.lt Išmokti bet kurią kalbą nesudėtinga, svarbiausia tai daryti įdomiai ir nesėdėti prie nuobodžių pratimų, sako poliglotas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys. „Visuomet klausausi dainų, bandau išsiversti, suprasti. Pamažu prisijaukinu kalbą, vis daugiau sužinau, pabandau ištarti žodį, paskui – žodžių junginį, paskui – sakinį“, – pasakoja jis.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) parengė ir viena knyga išleido Lietuvos Respublikos Konstitucijos vertimus į trylika užsienio kalbų. Vertimai į kai kurias kalbas, pavyzdžiui, kinų, japonų, korėjiečių, publikuojami pirmą kartą. Pratarmę leidiniui parašė MRU Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto prof. dr. Juozas Žilys. Labai svarbu, pastebi Instituto direktorė prof. dr. Milda Vainiutė, kad ši leidinio pratarmė taip pat išversta į trylika kalbų.

Šeštadienį abiturientai ir anksčiau mokyklas baigusieji laikys pirmąjį šiemet valstybinį brandos egzaminą - bus tikrinamos jų anglų kalbos žinios. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, šios užsienio kalbos egzaminą laikyti ketina beveik 17 tūkst. kandidatų. Tai antras pagal populiarumą valstybinis žinių patikrinimas, nusileidžiantis tik privalomam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui.

Dabartiniai dešimtokai, 2015 m. stosiantys į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose, turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Norintiems gauti studijų krepšelį universitetuose ir kolegijose taip pat bus privaloma mokėti užsienio kalbą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino minimalius rodiklius 2015 m. abiturientams, pretenduosiantiems į valstybės finansavimą studijoms.

Švietimo ir mokslo ministerija svarsto galimybę po trejų metų įvesti abiturientams dar du privalomus - užsienio kalbos ir matematikos - brandos egzaminus. Šį klausmą ateinantį pirmadienį svarstys ministerijos kolegija, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Užsienio kalbos egzaminas privalomas gali būti nuo 2015 metų, matematikos - nuo 2016-ųjų. Anot viceministro Rimanto Vaitkaus, didinti privalomų egzaminų skaičių skatina krintantis moksleivių žinių lygis.

„Nesupranti, ką sako prezidentė? Išmok anglų kalbos“ – tokio turinio skelbimas pasirodė internete. Šitaip į ilgai trunkantį naujosios Vyriausybės patvirtinimą ir netylančias kalbas apie tai, kad valstybės pareigūnai nemoka užsienio kalbų ir nesusikalbės su kolegomis iš Europos Sąjungos institucijų ,reagavo naują kalbų mokymosi metodą „Kolibrio metodas“ Lietuvoje pristatanti bendrovė.

Prezidentei, panorusiai su kandidatais į ministrus pasišnekėti užsienio kalba, gali tekti nusivilti - kai kurie būsimieji ministrai prieš tokį reikalavimą šiaušiasi ir su Dalia Grybauskaite bendraus tik lietuviškai, informuoja „Kauno diena“. S. Daukanto aikštės rūmų duris tuoj pradės varstyti kandidatai į ministrus. Prezidentė, kaip skelbta, jiems rengia išbandymą - su kiekvienu ji žada kalbėtis užsienio kalba. Kuria - nutylima.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo metais pavėlinti kritikos sulaukusią naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Siūloma, kad ji įsigaliotų nuo 2015-ųjų. Pagal dabartinius planus po dvejų metų norintieji įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje turės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.

Naiviai maniau, kad per tuos dešimt sparčios emigracijos metų į svečią šalį išvykusiųjų savimonė išaugo iš vaikiškų puskelnių, ir emigrantai tapo rimtesni, ėmė domėtis šalies, kurioje gyvena, įstatymais ir atsakingiau tvarkyti reikalus. Klydau. Tokių, kurie padarę pažeidimus dangstosi kalbos nemokėjimu ir nesusigaudymu, tuntai. Ir nebūtinai tai žmonės, kurie atvažiavo vakar. Visai neseniai buvau paprašyta pavertėjauti.

Per va­sa­ros ato­sto­gas gi­mi­nes Lie­tu­vo­je ap­lan­ko už­sie­ny­je su šei­mo­mis gy­ve­nan­tys lie­tu­vai­čiai. Be­ne la­biau­siai čia se­ne­liai lau­kia anū­kų. Tik ne­re­tai ma­žy­liai jau kal­ba su ak­cen­tu, lie­tu­viš­ką kal­bą pa­pil­do ang­liš­kais žo­džiais.

Kovo 17-osios mitingo „Už teisingumą“ organizatorių teisme vakar nuskambėjo baigiamosios kalbos, kuriose reikalauta traukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto savivaldybės valdininkus, trukdžiusius piliečiams realizuoti savo konstitucinę teisę į taikius susirinkimus.

isi vaikai Didžiojoje Britanijoje pradinėje ir vidurinėje mokykloje turėtų mokytis bent vienos užsienio kalbos, teigia Lordų Rūmų Europos Sąjungos reikalų komitetas, kuriuo remiasi BBC.Komiteto nuomone, Junginėje Karalystėje vyraujantis požiūris užkerta kelią šalies studentams vykti studijuoti į Europos šalis. Britanijos švietimo reikalų sekretorius Maiklas Gavas (Michael Gove) teigia taip pat pritariantis siūlymui pradėti jau penkerių sulaukusius vaikus mokyti užsienio kalbų.

Šiau­lių Kul­tū­ros cent­re vy­ku­sia­me va­ka­re „Kas lai­don ne­su­dė­ta...“ Al­gi­man­tas Če­kuo­lis su ger­bė­jais bend­ra­vo pustrečios va­lan­dos. „Ar tie­sa, kad „Goog­le“ at­sa­ky­mų ieš­ko pas Če­kuo­lį?“, – šis klau­si­mas pra­juo­ki­no ir pa­tį sve­čią. Pre­ka­ri­jų me­tas A. Če­kuo­lis į Šiau­lius at­va­žia­vo kęs­da­mas nu­ga­ros skaus­mus, nes pa­sly­dęs griu­vo ant laip­tų ir su­si­tren­kė.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis pirmadienį pareiškė atsistatydinsiąs, jei rusų kalba taps antrąja valstybine kalba šalyje, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Vienintelis dalykas, kurį galiu pažadėti dėl kalbos: kol tai priklausys nuo manęs, to nebus. Jei vis dėlto taip įvyktų, aš pasitrauksiu iš posto“, – sakė prezidentas pirmadienį per pokalbį su žurnalistais.

Mokslininkai dažnai teigia, kad pirmieji dešimt vaiko gyvenimo metų yra tarsi „galimybių langas“. Viskas, ką vaikas daro per šį laikotarpį, yra labai reikšmingas tolimesniam vaiko smegenų vystymuisi. Tai yra metas, kai žmogaus smegenys gali sukurti daugiausiai nervų sistemos tinklų. Nenuostabu, kad vaiko protui yra labai naudingas skaitymas, tačiau gali pasirodyti keista, bet kompiuteriniai žaidimai ir sportas taip pat turi teigiamos įtakos vaiko intelekto vystymuisi.

Vertėjų paslaugoms Britanijos karališkuosiuose teismuose teisiamiems užsieniečiams per pastaruosius šešerius metus išleisti 25 milijonai svarų, skelbia „Mail Online“. Šie pinigai mokami iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Šiuos duomenis laikraščio žurnalistai gavo pagal informacijos laisvės įstatymą po to, kai paaiškėjo, kad vienas iš teisiamųjų vadinamojoje Londono riaušių byloje buvo užsienio pilietis.

Dažnai žmones mokytis užsienio kalbų „prispiria“ noras turėti geresnį darbą, siekis sutrumpinti adaptacinį laikotarpį išvykstant gyventi ar studijuoti į kitą šalį, ar tiesiog ambicijos išvykus atostogų sklandžiai reikšti mintis vietine kalba ir taip pelnyti „kultūriškai artimo“ turisto vardą.

Lietuvos rinkai vis labiau prisitaikant prie pasaulinių verslo standartų, kurios nors tarptautinės verslo kalbos mokėjimas jau yra tapęs būtinybe. Pastebimas žmonių, mokančių verslo anglų kalbą, ekonominis pranašumas. Anot personalo atranka užsiimančių įmonių atstovų, mažiausiai 30 procentų visų dalykų šalies universitetuose bei aukštosiose mokyklose turėtų būti privalomai dėstomi anglų kalba. Tai pagerintų darbo rinkos dalyvių anglų kalbos žinių bagažą, kartu palengvintų darbo paieškas.

„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“, – rašė Mikalojus Daukša. Europos kalbų dieną švenčia visa Europa.

Nuo birželio 27 d. iki liepos 15 d. Vilniuje, vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“, anglų kalbos mokytojams, švietimo darbuotojams vyks nemokami anglų kalbos kursai, kuriuos ves iš įvairių Jungtinių Valstijų švietimo institucijų atvykę savanoriai. Į kursus užsirašė apie 100 mokytojų.

Šiandien sostinėje šimtai krepšinio mylėtojų, pasipuošusių krepšinio atributika, sustojo į didžiausią Lietuvoje „Krepšinio širdį“, išreikšdami savo vienybę, meilę šaliai ir krepšiniui. Susirinkusiųjų perskaityta frazė „Laukiame Jūsų Lietuvoje – Europos krepšinio širdyje“ 21-a Europos šalių kalba pretenduoja tapti Lietuvos rekordu kaip daugiausiai kalbų pasakytas kvietimas į renginį.

Vokiečių kalbos egzaminu šeštadienį prasidėjo brandos egzaminų sesija. Jį laikyti rinkosi 616 kandidatų. Mokyklose egzaminai šiemet vyksta anksčiau nei įprasta. Pasak Švietimo ir mokslo ministro, egzaminai paankstinti siekiant, kad sesija birželį būtų ne tokia intensyvi. Gintaras Steponavičius sako, kad anksčiau rengiami tie egzaminai, kuriuos laiko mažiau mokinių. „Nenorėjome turėti per daug intensyvaus, perkrauto egzaminų tvarkaraščio birželį.

Kalbos mokyklos sako vis dažniau sulaukiančios ne tik kalbą pradedančių mokytis vaikų, bet ir garbių verslininkų ar politikų, medikų bei teisininkų. Jie prieš svarbius profesinius įvykius suskumba užsirašyti individualioms pamokoms, pagilinančioms specifines užsienio kalbos žinias.

Vis daugiau lietuvių užsienio kalbų mokosi ne dėl malonumo, o noro išvykti dirbti svetur. Paklausiausios užsienio kalbos šiuo metu – vokiečių ir norvegų. Abi šios šalys lietuvius vilioja sotesniu uždarbiu, o Vokietija dar masina ir nuo gegužės Baltijos bei kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams oficialiai atveriama šalies darbo rinka.

Vokietijai jau šį pavasarį atvėrus darbo rinką Baltijos ir kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams, lietuviai turėtų pakeisti emigracijos kryptį iš šiaurės į vakarus. Užsienio kalbų mokyklos pastebi naują, pasaulinės politikos diktuojamą tendenciją – prieš pusmetį piką pasiekęs susidomėjimas norvegų kalba slopsta užleisdamas vietą vokiečių kalbai.

Už Europos grąžinimo fondo (EGF) lėšas sulaikytiems užsieniečiams teismuose bei pasieniečių padaliniuose bus teikiamos vertimo paslaugos. Atlikusi apklausą Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) su viešąja įstaiga „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ pasirašė sutartį pagal EGF 2009 m. programos lėšomis finansuojamą projektą „Grąžinamų ir išsiunčiamų užsieniečių asmens tapatybės nustatymui reikalingos įrangos nuoma, vertėjų ir teisinių paslaugų įsigijimas“. Minėtos viešosi...

Mokotės naujos užsienio kalbos? O galbūt to ėmėtės anksčiau, tačiau viskas baigėsi nesėkmingai? Šis procesas sudėtingas, todėl nuo pat pradžių reikia suvokti, kad paplušėti vis dėl to teks. Tačiau, jeigu dabar nestokosite ryžto, kantrybės bei laiko, po kiek laiko galėsite džiaugtis neįkainojama dovana visam gyvenimui. Nes mokėti užsienio kalbą – milžiniškas pasiekimas.

Jeigu premjerui Kubiliui Lietuvos Respublika leido ramiai vaikščioti Lietuvos (vis dar) miestelio gatvėmis, kurios jau pavadintos ir lenkiškai, tai kodėl „Respublika“ man, savo žurnalistui, kurio gyslomis neramiai teka ir nemaža dalis lenkiško kraujo, turėtų neleisti vienintelį kartą savo rašinuką pavadinti lenkiškai? Jeigu neleistų, galėčiau pasakyti: „Tai kvailystė, ponai“. Ir toks pasakymas reikštų tą patį, ką ir šio rašinio pavadinimas.

Migracijos departamento prognozė, kad šiemet į užsienį gyventi išvyks apie 90 tūkstančių Lietuvos piliečių, pildosi užsienio kalbų mokyklose. Čia pastebima, kad šiais metais norvegų kalba savo populiarumu vejasi anglų kalbą. Pagal tai, kokią užsienio kalbą mokytis dažniausiai pasirenkama, sprendžiama, į kurias valstybes emigruos lietuviai. „Daug gyventojų užsienio kalbų moksi vien todėl, kad ketina išvykti iš Lietuvos.

Susidomėjimas rusų kalba pastaruoju metu išaugo porą ir daugiau kartų, pastebi didesnioji dalis kalbintų kalbų mokyklų atstovų. „Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo rusų kalba dėl ideologinių ir politinių priežasčių buvo labai nepopuliari. Dvidešimt metų vaikai nesimokė tos kalbos, todėl dabar mūsų šalyje trūksta darbingo amžiaus specialistų, mokančių rusų kalbą“, – sako Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė Danutė Balšaitytė.

Planuodami atostogas nepamirškite pagalvoti apie šalies, į kurią keliausite, kalbą. Kelionių organizatoriai ir patyrę keliautojai sako, kad anglų kalbos neužtenka netgi Europoje. Pramokti bent šimtą pagrindinių svečios šalies, kurią ketinate aplankyti, žodžių, patariama ir dėl to, kad kalbėjimas vietine kalba gali ne tik suteikti šarmo atostogoms, bet ir padėti sutaupyti pinigų.