Planuodami atostogas nepamirškite pagalvoti apie šalies, į kurią keliausite, kalbą. Kelionių organizatoriai ir patyrę keliautojai sako, kad anglų kalbos neužtenka netgi Europoje. Pramokti bent šimtą pagrindinių svečios šalies, kurią ketinate aplankyti, žodžių, patariama ir dėl to, kad kalbėjimas vietine kalba gali ne tik suteikti šarmo atostogoms, bet ir padėti sutaupyti pinigų.
Kelionių agentūros „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė sako, kad mokėdamas tik anglų kalbą ne visur susikalbėsi netgi Europoje. „Europoje vyrauja 4 pagrindinės kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų. Jeigu nuvažiuosite į Prancūzijos provinciją, aišku nesusikalbėsite angliškai – jums reikės prancūzų kalbos. Tas pats ir su kitais regionais“, – sakė Ž.Gavelienė. Pašnekovės tvirtinimu, Jungtinėse Amerikos Valstijose, be abejonės, užtenka anglų kalbos, tačiau nusileidus į Amerikos pietus, nebeišsiversite be ispanų kalbos įgūdžių.
Anot Ž.Gavelienės, nemokėdamas vietinės kalbos, greičiausiai nepražūsi, tačiau kelionių agentūros vadovė pataria prieš kelionę išmokti bent kelis šimtus aplankyti ketinamos šalies kalbos žodžių. „Taip tu parodai šaliai pagarbą. Juk ir pas mus atvažiavę dainininkai ar politikai sveikinasi lietuviškai“, – pastebėjo pašnekovė, pridurdama, kad vietinės kalbos mokėjimas gali atnešti ir finansinės naudos: „Daug kur prekybininkai, matydami, kad kalbi vietine kalba, nuleidžia prekių kainas, jie jaučia tau pagarbą, kad kalbi jų vietine kalba, jie tavęs nebetraktuoja kaip turisto. Be to, mokėdamas kalbėti tos šalies kalba, gali sužinoti daugiau informacijos – vietiniai į tave kitaip žiūrėdami kitaip ir bendraus, daug maloniau“.
Anglakalbė Indija
Pastarajai nuomonei pritaria ir Pietinę Azijos dalį išmaišęs Darius Tolušis, šiuo metu vadovaujantis kelionių agentūrai „Voyage-voyage“. „Kalbėdamas vietine kalba tu gali labai daug nusiderėti. Net jei indų prekybininkai girdi, kad kalbi su akcentu, jiems vis tiek tai kelia nuostabą – kaip tu gali kalbėti hindi kalba? Be to, tu kitaip pajunti šalį, kai bent jau sveikiniesi, atsisveikini, dėkoji vietine kalba. Tai kelionei suteikia daugiau charizmos, šarmo“, – mano pašnekovas.
Vis dėlto D.Tolušis pripažįsta, kad bent jau Indijoje anglų kalba labai populiari. „Indija buvo Didžiosios Britanijos kolonija, todėl nemažai žmonių čia kalba angliškai, ypač aukštesnei kastai priklausanti visuomenės dalis. Pastebėjau, kad tarp indų yra netgi tokia mada, galima, sakyti, netgi prestižo reikalas, šeimose kalbėti angliškai“, – pasakojo D.Tolušis.
Netoli Indijos esančiame Nepale bei Tailande taip pat bent jau su aptarnaujančiu personalu galima susikalbėti anglų kalba. Kiek sunkiau tai padaryti Kambodžoje. „Bet visur padeda šypsenos. Azijiečiai labai paslaugūs ir malonūs žmonės. Jeigu tik šypsosiesi, jie visada sutiks padėti ir bandys paaiškinti, ko nesupranti“, – pasakojo D.Tolušis.
Kinai bendrauja noriai
Metus Kinijoje gyvenęs ir dirbęs Mindaugas Jukna pasakoja, kad Kinijoje žmonės sunkokai kalba angliškai, tačiau noro tai daryti jiems nestinga. „Jeigu kinas bent dešimt žodžių moka angliškai, jis nepraleis progos to parodyti – kinai labai mielai bendrauja, net jei nemoka kalbėti angliškai, jiems tai įdomu“, – teigė jis. „Gyvenau Kinijos pietuose ir dirbau vieno kino viešbutyje – jis nusprendė, kad europiečiams visai malonu, kai juos viešbutyje pasitinka europietis. Iš pradžių buvo sunkoka, dažnai su vietiniais tekdavo susikalbėti ženklais, tačiau metų pabaigoje jau daugmaž supratau kinų kalbą, pagaudavau mintį, apie ką kalbama“, – prisiminimais dalinosi M.Jukna.
Pašnekovo tikinimu, daugiausiai problemų jam kildavo kavinėse: „Ypač mažuose, vietiniuose restoranėliuose negalėdavai rasti meniu anglų kalba. Geriausiu atveju prie patiekalų būdavo paveiksliukai, tačiau ir tai būdavo labai sunku išsirinkti patiekalą, kai nežinodavai, nei kas tai yra, nei kaip tai ištrati kiniškai“.
Kiek kitokia situacija Honkonge. „Šis miestas ilgai buvo Didžiosios Britanijos kolonija, todėl natūralu, kad čia anglų kalba yra beveik gimtoji – čia ja kalbama daug geriau, nei kitoje Kinijos dalyje“, – sakė M.Jukna. Kaip atskirą regioną Kinijoje pašnekovas išskyrė šiaurinę šalies dalį, kurioje nemaža dalis žmonių kalba rusiškai.
Be japonų kalbos – nė žingsnio
Dvejus metus Japonijoje architektūrą studijavęs Vytautas Baltus sako japoniškai kalbėti išmokęs jau po pusmečio. „Išvažiavau labai naiviai tikėdamasis, kad susikalbėsiu angliškai, tačiau japonai visiškai nekalba angliškai. Ten nieko nėra angliško – net didžiosiose stotyse visi užrašai tik japonų kalba. Todėl neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik mokytis kalbėti japoniškai“, – teigė V.Baltus.
Paklaustas, kodėl japonai nėra linkę kalbėti angliškai, V.Baltus iškėlė hipotezę: „Jie gyvena labai patogų gyvenimą. Visa literatūra, visa spauda jiems yra išverčiama į japonų kalbą, todėl jie nemato jokio poreikio mokytis angliškai. Jiems natūralu, kad visi aplinkui kalba japoniškai. Prisimenu, jau grįžęs į Lietuvą, vieną naktį Kaune parduotuvėje pamačiau japonus, apžiūrinėjančius ikrus ir svarstančius, kodėl jie taip pigiai kainuoja. Aš priėjau prie jų ir japoniškai paaiškinau, kad tai yra netikri ikrai, todėl ir kaina atitinkama. Jie tik padėkojo ir viskas. Aišku, aš didelio dėkingumo nesitikėjau, bet buvau labai suglumęs, kai jie lyg niekur nieko priėmė faktą, kad kažkur kitame pasaulio krašte parduotuvėje vidury nakties svetimšalis su jais kalba jų gimtąja kalba“, – prisiminė V.Baltus.
