Dažnai žmones mokytis užsienio kalbų „prispiria“ noras turėti geresnį darbą, siekis sutrumpinti adaptacinį laikotarpį išvykstant gyventi ar studijuoti į kitą šalį, ar tiesiog ambicijos išvykus atostogų sklandžiai reikšti mintis vietine kalba ir taip pelnyti „kultūriškai artimo“ turisto vardą.
Visi, kurie nors kartą pabandė į interneto tinklalapių paiešką įvesti raktažodžius „kalbų mokykla“, neabejotinai buvo nustebinti pasiūlymų gausos, o kur dar pažadai, kad užsienio kalbą jūs išmoksite „kokybiškai greitai ir pigiai“. Bet tikrai ne visi kalbų mokyklų klientai pastarųjų duris užveria šypsodamiesi: vienus apleidžia motyvacija mokytis, kiti – dėl lėto ar varginančio progreso kaltina mokytojus, o kur dar daugybė kitų gyvenimiškų problemų...
Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kaip neapsirikti renkantis kalbų mokyklą ir kiek mokantis užsienio kalbos lemia paties besimokančiojo savarankiškas darbas. Gal užsienio kalbą galima išmokti tik nusipirkus keletą knygų?
Lietuvoje mokymo lygis aukštas
Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos prezidentė Eglė Šleinotienė, paklausta, kaip susigaudyti tokioje pasiūlymų ir mokyklų gausoje, sakė: „Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, įvairių institucijų, kurios teikia švietimo paslaugas, yra tikrai daug ir lietuviai šiuo atžvilgiu nėra nuskriausti. Kitas džiugus aspektas yra tai, kad kalbų dėstymo lygis Lietuvoje yra aukštesnis už jų dėstymo vidurkį.“
Kalbėdama apie užsienio kalbos kursų pasirinkimą, pašnekovė sakė: „Šalyje esama brangesnių mokyklų – tarp jų valstybės institucijų kalbų mokymo centrai ir universitetų kalbų mokyklos, tarptautinių mokymo tinklų padaliniai Lietuvoje, kuriuose kokybė užtikrinta ir nuolat tikrinama. Tiesa, minėtos įstaigos teikia paslaugas šiek aukštesnėmis kainomis, nes turi nemažai valdymo ir kokybės kontrolės sąnaudų.“
Pašnekovė įspėjo, kad nebijantiems drąsiau atverti piniginę reiktų atsižvelgti ne tik į pačios įstaigos prestižą, bet ir nepamiršti savų poreikių: „Šalies universitetų kalbų mokyklose mokymas yra šiek tiek akademiškesnis, tad žmogui, kurio tikslas tolesnės studijos ar darbas tam tikroje srityje, tai tinkamas pasirinkimas“, – sakė pašnekovė.
Svarbu žinoti, ko nori
E. Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos prezidentė, kalbėdama apie privačias kalbų mokyklas, sakė: „Mokymo lygis privačiose kalbų mokyklose taip pat pakankamai geras, nes jų vadovybė stengiasi išlaikyti aukštą kartelę, o patį pasirinkimą turėtų lemti tai, ko žmogui, besiruošiančiam mokytis kalbos, labiausiai reikia. Daugelyje kalbų mokyklų siūlomi įvairūs žinių lygio nustatymo testai. Vienokių kalbos žinių prireiks besiruošiantiems tarptautiniams egzaminams, planuojantiems dirbti užsienyje prireiks kitokių žinių, o tiesiog norintiems pakeliauti bus aktualios temos ir žodynas, susijęs su kelionėmis, maistu, viešbučių rezervacija ir kitais dalykais.“
Pašnekovė užsiminė, kad kur kas specifiškesnių mokymo programų pageidauja užsienio kalbų besimokantys verslininkai ar valstybės institucijų tarnautojai, kurie dirba ar bendradarbiauja su kitomis užsienio šalimis.
Pašnekovės teigimu, besirinkdami kalbų mokyklą žmonės turi tiksliai žinoti, kokių žinių nori įgauti, pasvarstyti, ar tam jiems pakaks laiko ir kantrybės bei atidžiai išstudijuoti siūlomas programas, apsilankyti pačiose kalbų mokyklose ir tik tuomet priimti konkretų sprendimą.
Individualiai mokytis nepatartina
Į klausimą, kokį mokymosi būdą turėtų rinktis tik pradedantis mokytis užsienio kalbos žmogus – mokytis individualiai tik su dėstytoju, lankyti užsiėmimus mažoje ar didelėje grupėje - , pašnekovė sakė: „Nerekomenduočiau mokytis individualiai, nes tai paprasčiausias pinigų švaistymas, juk kalbos mokymasis yra komunikacija. Viešėdama Amerikoje vieno profesoriaus paklausiau, ar yra komunikacija tuo atveju, jei šuo kaukia žiūrėdamas į mėnulį, jo atsakymas buvo, kad tokiu atveju tam tikra prasme galime įžvelgti komunikaciją – bandymą užmegzti kontaktą. Individualus mokymas naudingas tuomet, jei labai skubate arba paprasčiausiai neturite kur kitur išleisti pinigų.“
Pasak moters, grupėse, kuriose mokosi apie 15 žmonių ir taikoma tinkama metodika, besimokantieji ima greičiau kalbėti užsienio kalba nei tie žmonės, kurie mokosi individualiai.
Dažnai reklamuodamos įvairias nuolaidas ar akcijines kursų kainas, kalbų mokyklos akcentuoja kursų valandų skaičių, bet nėra tiksliai nurodoma, kiek valandų prireiks besimokančiajam, kad būtų pasiekti bent minimalūs pasirinkto kalbos lygio tikslai. Apie tai, koks turėtų būti optimalus mokymosi valandų skaičius, E. Šleinotienė sakė: „Jei žmogus sąžiningai lankosi paskaitose, tai pirmajam mokėjimo lygiui (A) reiktų apie 120 darbo valandų su dėstytoju ir apie 80 valandų savarankiško darbo. Kalbant apie tolesnį mokymąsi (B, C) lygius labai sunku apsibrėžti, koks valandų skaičius yra optimalus. Bendriems kalbiniams B lygio gebėjimams išugdyti prireikia apie 250 valandų, Siekiant C lygio – valandos turi būti skaičiuojamos šimtais, nes tai gilinimasis į įvairias specifines sritis, juk, jei esate gydytojas, jums tikrai prireiks labai specializuotų žinių.“
Apie tai, kas svarbiau besimokančiajam – darbas su dėstytoju ar savarankiškas mokymasis, pašnekovė sakė: „Rezultatas priklauso nuo besimokančiojo. Žinoma, svarbu ir mokytojo kompetencija bei gebėjimas sudominti.“
Mokytis galima ir savarankiškai
Atsiranda ir tokių kalbos mokymosi entuziastų, kurie prieš kalbų mokyklas būna nusiteikę itin skeptiškai ir teigia, kad įsigiję keletą knygų kalbą sugebės išmokti savarankiškai. Į klausimą, ar toks bandymas mokytis nėra šiek tiek panašus į jau minėtą kaukiančio šuns atvejį, E. Šleinotienė sakė:
„Pažįstu žmonių, kurie tokiu būdu sugebėjo išmokti užsienio kalbas. Tiesa, taip pradėti nuo pačių pradžių nerekomenduoju, juk svarbus tarimas ir kiti dalykai. Žinių pagrindą reiktų įgauti dirbant su specialistu, bet vėliau, keliant savo žinių lygį, savarankiškas darbas duos puikių rezultatų. Dar vienas praktiškas būdas išmokti kalbą – skaityti knygas ir praktiškai bendrauti su ta kalba kalbančiais žmonės, tiek žodžiu, tiek raštu.“
Pašnekovės teigimu, užsiėmimus vedantys nuobodžiai ir naujovėmis nesidomintys mokytojai monotoniškomis užduotimis užgožia norą mokytis. „Šiuo metu galima pasitelkti į pagalbą gausybę užsienio kalbų mokymui skirtų interaktyvių programų, interneto svetainių, tad pats mokymosi procesas nėra nuobodus, suteikiantis daug galimybių.“
Pritrūksta valios ar pinigų?
Dar vienas svarbus užsienio kalbos mokymosi aspektas – tęstinumas. Dalis pravėrusiųjų kalbų mokyklų duris vos pasibaigus vieno lygio užsiėmimams jas užveria, o kiti noriai tęsia mokymąsi toliau. Apie tai, kas lemia, kad vieni žmonės tam suranda jėgų ir laiko, o kiti „pasiduoda“ greičiau, pašnekovė sakė: „Manau, kad didžioji dalis besimokančiųjų susiduria su finansinėmis problemomis. Kai prastėja ekonominė situacija, mažėja ir tokių paslaugų poreikis: žmonės atsisako vadinamųjų „saldumynų“ ir perkamos tik tos prekės ar paslaugos, kurios yra gyvybiškai svarbios. Antroji priežastis, dėl kurios nustojama mokytis – besimokančiojo nusivylimas. Kalbų mokymasis – sudėtingas ir gana ilgas procesas, tad rezultatai greitai paprastai nedžiugina, o darbo reikia įdėti daug.“
Kaip nesuklysti renkantis?
Interneto platybėse sklando nemažai komentarų, kad kai kurios privačios kalbų mokyklos užuot kėlusios savo mokymo kokybę, „pasipinigauja“ iš patiklių apie emigraciją ar kitas išvykas galvojančių žmonių ir siūlo šiems „greičiausius“ ir visaip kitaip „geriausius“ kalbų kursus.
Į klausimą, kokie požymiai į kalbų mokyklą atėjusiam žmogui galėtų signalizuoti, kad tai nėra ta vieta, kur jis gaus reikiamas žinias, E. Šleinotienė sakė: „Labai nustebome, kai prieš pora metų vieno žinomo žurnalo sudarytame kalbų mokyklų reitinge pirmąją vietą užėmė mokykla, kuri net kelis kartus buvo keistųsi pavadinimą. Apie šį atvejį diskutavome su minėto leidinio vadovais ir bandėme kalbėti apie kokybės kriterijus. Besirenkantiems kalbų mokyklą reiktų pasidomėti, kiek metų ji dirba, kokie buvusių mokinių atsiliepimai.“
Paprašyta palyginti, kaip skiriasi kalbos kursų kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse, pašnekovė sakė: „Konkrečias kainas palyginti sunku, bet akivaizdu, kad kitose šalyse mokėsime eurais tas sumas, kurios Lietuvoje nurodomos litais. Kalbų mokymasis nėra pigi paslauga.“
E. Šleinotienės teigimu, gimtojoje šalyje užsienio kalbą mokytis yra pigiau, nebent vykstate pagal specialią programą ar su būsimu darbdaviu susitarta, kad jūsų užsienio kalbos kursai bus apmokėti. Žinoma, nereikia pamiršti ir dar vieno svarbaus aspekto, gyvenimas ir bendravimas aplinkoje, kurioje vartojama užsienio kalba, padeda lengviau įgauti komunikacinius gebėjimus.
Skirtumas tarp „lankyti“ ir „mokytis“
Vienos didžiausių kalbų mokyklų Lietuvoje, UAB „Kalba.lt“ vadovas Rytis Jurkėnas, paklaustas, į ką žmogus turėtų atkreipti dėmesį, rinkdamasis kalbų mokyklą, sakė: „Reiktų atskirti du dalykus – „lankymą“ ir „išmokimą“. Jei žmogus nori tik palankyti kalbų kursus ir neturi tikslo išmokti pačią kalbą, tuomet nelabai svarbu, į kurią kalbų mokyklą jis nueis, nes nėra keliamas reikalavimas išmokti.“
Besiruošiantiems lankyti užsienio kalbų kursus, pašnekovas patarė pasidomėti, kiek programų siūlo pasirinkta mokykla: „Pateiksiu paprastą pavyzdį, kodėl tai svarbu – jei vienoje mokykloje yra septyni kalbos lygiai, o kitoje – dvidešimt, kaip manote, kuri mokykla geriau suskirsto savo moksleivius pagal turimas žinias? Mokydamasis grupėje, kur visų žinios yra to paties lygio, mokinys gaus maksimalią naudą, nes nebus labai stiprių ir labai silpnų mokinių. Žinoma, būtina atkreipti dėmesį į mokyklos specialistų turimą patirtį, kitų, mokyklos paslaugomis besinaudojusių žmonių, rekomendacijas, pasidomėti mokymo metodikomis.“
Pašnekovo teigimu, dažnai itin mažos mokyklos siūlo labai patrauklias kalbų kursų kainas, bet negali klientams pasiūlyti itin kvalifikuotų dėstytojų arba didelio lygių pasirinkimo.
Nepamatuojamas žinių lygis nuvilia
R. Jurkėno teigimu, dažnai pasitaiko atvejų, kai į kalbų mokyklas ateina žmonės, kurie prieš tai kalbos mokėsi namuose: „Jokiu būdu negalima teigti, kad dėl to kalti mokytojai, kurie moko šiuos žmones namuose, jie gali būti puikūs specialistai, bet žmogaus progresas tokiu būdu besimokant nėra matuojamas. Įsivaizduokite, žmogus mokosi kalbą metus namuose ir ateina į kalbų mokyklą, o kai jo paklausiame, kokios jo žinios, koks mokymosi progresas, jis negali atsakyti. Tuomet žmogų apima nusivylimas, kad daug laiko ir energijos išeikvota veltui. Kai žmogus moka pinigus, jis turi žinoti, ką už tai gaus.“
Kalbų mokyklos kaip ir kitos finansinių interesų turinčios organizacijos naudojasi puikiai veikiančiais reklamos triukais ir siūlo įvairias akcijas, nuolaidas, o dažnai reklaminius lankstinukus puošia kurso akademinių valandų skaičius.
Į klausimą kaip nepasiklysti reklamuojamuose pasiūlymuose ir išsirinkti tinkamai, pašnekovas sakė: „Viskas priklauso nuo mokymo metodikos: remiantis viena metodika tam tikro tikslo gali būti pasiekta per 40 val., o mokantis pagal kitą – prireiks ir 60-ties valandų. Visi pasiūlymai, kuriuose nurodomas mažesnis nei 40 val. mokymo laikotarpis grupėje, man skamba šiek tiek įtartinai. Optimaliausiais laikas yra apie 50 val. akademinių valandų darbo auditorijoje.“
Pašnekovo teigimu, nekokybiškas mokymas paprastai ima ryškėti po 25-30-ties darbo auditorijoje valandų: „Juk žmogaus apgauti negali, jis arba išmoko arba – ne. Juk nė vienas nepasakys, kad „mokykla labai puiki, nes aš nieko neišmokau“, – kalbėjo R. Jurkėnas.
