uogos

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) pranešė, kad močiutės ir kiti asmenys, parduodantys pačių užaugintas uogas, gali būti ramūs – mokesčių inspektoriai jų netikrins. „Prievolė mokėti mokesčius atsiranda tik tiems pardavėjams, kurių savų braškių pardavimas viršija 155 tūkst. litų ribą.

Sena patarlė sako: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Ar norite, kad jūsų organizmas būtų sveikas ištisus metus? Kad jūsų imunitetas visada būtų toks, kad „nepriliptų“ jokia infekcija? Žemiau pateikiame dešimt produktų, kurie jums suteiks puikią sveikatą ir kuriuos siūlo „naturalblaze.com“. 1. Spalvotos daržovės. Tikriausiai jūs girdėjote, kad jų reikia valgyti kuo daugiau. O ar žinote, kodėl? Žalios, geltonos ir oranžinės spalvos daržovės turi nepaprastai daug karotinoidų, tokių kaip beta karotinas.

Teisiamas Vidmantas Laukaitis žadėjo gerą atlygį ir darbo sąlygas norintiems užsidirbti dokumentuose nurodydamas neegzistuojančios įmonės rekvizitus. Vilniaus miesto Antrosios apylinkės teismas skyrė V. Laukaičiui ketverius metus kalėti už tai, kad apgaulės būdu siekdamas asmeninės naudos įdarbindavo žmones neegzistuojančioje įmonėje. Atvykę į vietą lietuviai turėjo gyventi palapinėse, o uogas ir grybus rinkdavo miške, kur buvo daug gyvačių.

Šių metų lapkričio 13 d. Valstybės sienos  apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Šalčininkų   kontrolės punkte buvo patikrintas krovininis automobilis iš Baltarusijos, kuriame buvo gabenamas voveraičių krovinys. Pasieniečių punkte esanti stacionari radiacinės kontrolės įranga užfiksavo  automobilio skleidžiamą padidintą radiaciją.

Gal šermukšnių uogos ir savotiško skonio, užtat nepaprastai sveikos ir gali padėti išgydyti daugybę ligų. Kaip seniai žmonės pastebėjo šermukšnius turint gydomųjų savybių, sunku pasakyti – mokslininkų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Tačiau faktas, kad mūsų protėviai ne vieną šimtmetį šias uogas naudojo maistui, konservavo ir, svarbiausia – gamino iš jų vaistus.

Įspūdingi augalai puošia ir džiugina, tačiau kai kurie sodininkai mano, kad geriau ką nors pasisodinus turėti ir naudos. Kultūrinės bruknės, sausmedžiai ir putinai vis dažniau auginami prie namų ar soduose. Vis labiau domimasi naujais sodo augalais, kurių vaisiuose yra daug žmogaus organizmui naudingų savybių. Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininke dr. Laima Česoniene.

Jau nuo seno vasarą ir rudenį šeimininkės stengdavosi sukaupti kuo daugiau ir įvairesnių atsargų žiemai. Vienas iš labiausiai paplitusių konservavimo būdų yra džiovinimas, kadangi žiemą turėti džiovintų vaisių, daržovių, uogų yra labai pravartu. Vakarais patys galite pasiruošti džiovintų vaisių ar daržovių mišinių, kuriuos teliks įberti į makaronus, sultinius ar kitokį jums mėgstamą patiekalą.

Prasidėjus rugsėjui verslininkai skaičiuoja miško gėrybių derlių. Voveraičių derlius nenuvylė, jos renkamos ir dabar. Prognozuojama, kad rugsėjį dar dygs baravykai, šilbaravykiai ir žaliuokės. Mėlynių derlius šiemet buvo rekordinis, o spanguolių prastas – uogos mažos ir dar kol kas neprinokusios. Valstybės saugomame Čepkelių raiste spanguoliauti leidžiama tik su specialiais leidimais.

Sėkmingai baigėsi pensinio amžiaus sutuoktinių paieškos Joniškio rajono Juodeikių kaime esančiame Tyrelio miške, į kurį jie šeštadienį išėjo uogauti ir pasiklydo, rašo „Šiaulių kraštas“. Bruknes Joniškio rajono miške rinkę ir temstant pasiklydę kuršėniškiai 77-erių Ona K. bei dvejais metais vyresnis moters sutuoktinis Anicetas K. patys mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su artimaisiais ir pranešė neberandantys kelio. Tai, kad miške pasiklydo uogautojai, policijai šeštadienį apie 21 val.

Pats tinkamiausias laikas miške ieškoti raudonskruosčių bruknių. Apie šių uogų naudą sveikatai turbūt girdėjote ne kartą. Jos ne tik pagerins regėjimą, bet ir padės gintis nuo peršalimo ligų žiemą. Bruknės renkamos ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį, kai gerai prinoksta. Jas rinkti labai lengva, nes vos prisilietus uogos pačios byra į saują. Nereikėtų bruknių rinkti pusžalių. Nuskintos jos prisirpsta, tačiau netenka pusės savo vertės.

Paprastai braškių sezonas trunka apie 3–4 savaites, tačiau pagreitinant ankstyvų braškių derėjimą pridengus jas daržo danga, auginant vidutinio ankstyvumo bei vėlyvas veisles, jų sezonas tęsiasi pakankamai ilgai. Roberto Šerpyčio  ūkyje braškių skanauti galima nuo birželio pradžios iki rugpjūčio. Šiais metais iš vieno hektaro vidutiniškai priskinta apie 18–20 t kvapnių braškių. Specializacija pasiteisino „Uogas auginame švarioje aplinkoje, arti nėra magistralinių kelių.

Taip jau įprasta, kad iš vaisių ir uogų yra verdamos uogienės. Tačiau kodėl gi nepasimėgavus ir džemu? Be to, džemas palyginus su uogiene, turi ir daugiau privalumų. Pats svarbiausias iš jų – tai tirštumas, ir dėka jo labai lengva šį produktą naudoti kepiniuose. Kaip gaminti džemą, receptų yra labai daug. Dabar apie juos atskirai nekalbėsime, tik patarsime kaip palengvinti džemo gaminimą. 1. Svarbu išsirinkti teisingus indus.

Dėl blogo uogų derliaus augant įtampai Jevlės mieste Švedijoje savaitgalį susipešė dvi uogų rinkėjų grupės, praneša „The Local“. Pasak policijos, peštynėse šeštadienį vakare dalyvavo apie 70 žmonių iš dviejų konkuruojančių uogų rinkėjų grupių. Pranešama, kad muštynių dalyviai apdalijo vienas kitą smūgiais ir spyriais. Vienam 43 metų amžiaus bulgarui teko kreiptis į ligoninę.

Liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia — pats metas raškyti agrastų uogas. Jei jų turite daug ir neįstengiate visų suvalgyti, pasigaminkite iš agrastų gaiviųjų gėrimų ar pasirūpinkite atsargomis žiemai. Agrastuose gausu žmogaus organizmui naudingų medžiagų: fruktozės, gliukozės, sacharozės, pektinų, organinių rūgščių, kalio, cinko, geležies, fosforo ir kt. Uogose daug vitamino P, kuris stiprina kraujagysles.

Pernai rekordiškai išbrangusių juodųjų serbentų atgimimas truko neilgai – šiemet šias uogas žadama supirkti perpus pigiau. Ankstyvą derlių doroti pradėjusiems Lietuvos juodųjų serbentų augintojams, puoselėjusiems didelius lūkesčius, teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Maždaug prieš keturiolika metų uogininkystės perspektyvomis patikėję žemdirbiai javus iškeitė į juoduosius serbentus.

Ne­to­li pre­ky­bos cent­rų įsi­kū­rę tur­ge­liai klien­tų ne­sto­ko­ja. O pre­kiau­to­jai ne­skai­čiuo­ja dar­bo va­lan­dų – pa­si­tin­ka pir­kė­jus ir anks­ti ry­tą, ir va­ka­re. Miš­ke su­rink­tų avie­čių, švie­žiai spaus­to sū­rio, ką tik nu­skin­tų dar­žo­vių, švie­žio kar­vės ar ož­kos pie­no ga­li­ma įsi­gy­ti iš pir­mų ran­kų. Pir­kė­jai sa­ko tur­ge­liuo­se su­tau­pan­tys.

Štai ir atėjo metas, kai vitaminus galime valgyti saujomis ir pasigardžiuodami – noksta šviežios uogos, stalą puošia pirmosios daržovės. Ir, žinoma, nei maži, nei dideli negali atsispirti aromatingiems sodų karalienių – braškių – kerams. Šios uogos – ne tik skanėstas, bet ir tikrų tikriausias vitaminų lobynas bei vaistas. Braškių nauda Visų pirma braškės – nuostabus desertas. Tačiau jos naudojamos ir kosmetikai ar vaistams gaminti.

Ypač gausiai užderėjus miške mėlynėms, Labanoro gyventojai kasdien traukia į mišką uogauti. Norėdami užsidirbti uogautojai sako kenčiantys ir karštį, ir vabzdžių atakas. Pilnais krepšiais grįžta ir moterys, ir vyrai. Anksti ryte išskubėję per šešias, septynias valandas kai kurie priuogauja apie dvidešimt kilogramų mėlynių. Tačiau uogavimą jie vadina pragarišku darbu – karšta ir labai sunku atsiginti  vabzdžių.

Lietuvių pomėgis iš vasaros gėrybių virti uogienes, o rudenį ar žiemą jomis smaližiauti vis dar išlieka labai populiarus. Kas antras lietuvis (54 proc.) teigia, kad konservuoja uogienes. Tokius rezultatus parodė vokiečių maisto produktų priedų kompanijos UAB „Dr. Oetker Lietuva“ užsakymu šių metų birželio mėnesį viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. 37 proc.

Miškuose pasirodžiusios mėlynės ir nedrąsiai iš po samanų dygstančios voveraitės jau masina ir šių gėrybių rinkėjus. Vieni mėlyniauja ir grybauja savo malonumui, kiti gi iš to užsidirba nemenką pinigą. Prieš keletą savaičių apsilankius Vilniaus turgavietėse, uogų ir grybų prekiautojų netrūko. Žemuoges jie pardavinėjo po 4–5 litus už stiklinę, mėlynes – po 8–10 litų už litrą. Pintinėmis atsivežtos voveraitės buvo dar visai nedidukės ir jų pasiūla mažesnė.

Šiaurės Suomijoje šiemet prognozuojamas rekordinis uogų rinkėjų antplūdis, kadangi planuojamas labai didelis mėlynių derlius. „Kiantama“, „Ber-Ex“ ir „Kainuum Tuote“ įmonės iš Kainuu miesto pasamdė daugiau nei 1000 uogų rinkėjų iš užsienio, kurie dirbs Kainuu, Koillismaa ir rytų Laplandijos regionuose, rašo naujienų portalas YLE.fi. Didžioji dalis uogų rinkėjų – tailandiečiai. Tačiau šiemet į Suomiją atvyks ir nemažai ukrainiečių.

Vasara  — vestuvių metas, todėl jei planuojate vestuves, tegul jos pavirsta pačia tikriausia švente! Kadangi mūsų šalyje turime galimybę vasarą mėgautis gardžiomis uogomis, tad nedvejokite ir įterpkite uogų temą ir į savo vestuves! Nežinote, kaip galima originaliai panaudoti uogas? Mes Jums padėsime! šampanas su braškėmis; jūsų nuotraukų rėmas iš uogų; kvietimai su uogelėmis; vietų ženklinimas iš įvairiaspalvių uogų; nuotakos puokštė su uogomis; jaunikio atlapo gėlelė su uogom...

Ryškiomis spalvomis, marga publika ir nosį kutenančiais daržovių ir uogų kvapais lietuviškas turgus vilioja užsukti vidun. Net jei nieko neketini įsigyti, vis tiek beveik gali būti tikras – turgaus prekeivis tau būtinai ką nors įsiūlys. Kitaip – turgus nebūtų turgus. Čia deramasi, pirkėjams siūloma ragauti uogų, sveriamos pirmosios šviežios bulvės, skundžiamasi prastu derliumi ir aukštomis kainomis ir net piktinamasi, kad jau prekiaujama voveraitėmis, nors jos dar labai mažos.

Vasara – uogų metas, todėl siūlome išbandyti pyragą su vyšniomis. Reikės: 250 g vyšnių; 200 g miltų; 150 g sviesto; 200 g cukraus; 5 kiaušinių; 100 g riešutų; 1 citrinos žievelės. Gaminimas: Sviestą ištrinti iki baltumo su 100 g cukraus. Su likusiu cukrumi išplakti kiaušinius. Riešutus susmulkinti ir viską kartu išmaišyti. Sutarkuoti citrinos žievelę ir sudėti į tešlą, tada suberti miltus ir pusę vyšnių (be kauliukų), vėl viską išmaišyti. Tešlą supilti į kepimo formą ir kepti apie 25 min.

Mielosios, tegul jūsų nebevargina nuvargusi ir suglebusi oda! Mėgaukitės švytinčiais plaukais ir spinduliuojančiu veidu. To pasiekti galima labai lengvai ir greitai, tereikia tinkamai maitintis. ŽEMUOGĖS Kofermentas Q10, esantis žemuogėse puikiai veikia jūsų odą! Jis greitina medžiagų apykaita, todėl vartojant produktus, kuriuose yra šio kofermento, galima greičiau sulieknėti. Atminkite, kad tai gyvybiškai svarbus vitaminas, kurį būtina vartoti, o su žemuogėmis jis – dar ir labai skanus.

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.

Braškės – nereiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Be to, labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. „Kuo smėlingesnė dirva, tuo daugiau braškes reikia tręšti organinėmis trąšomis. Molio ir sunkaus priemolio dirvoje pasodinti augalai vargsta, skursta, nes supuolusi žemė nepraleidžia oro. Į tokią dirvą taip pat reikia įterpti mėšlo ir durpių. Taigi žemę braškynui reikia ruošti iš anksto. Nepatartina jų sodinti po bulvių.

Lietuvos braškių augintojai pradeda sezoną ir laukuose jau skina pirmąsias uogas. Tiesa, jų nėra itin daug, o ir kainos gana aukštos – už kilogramą braškių prašoma nuo 18 iki 26 litų. Tačiau brangios uogos pirkėjų neatbaido ir, anot augintojų, vis tik dažniau klientai renkasi brangesnes lietuviškas, nei pigesnes – lenkiškas braškes. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, Šiaulių rajono ūkininkas Dainius Serva pirmąsias braškes pradėjo skinti dar praėjusios savaitės pabaigoje.

Netrukus užderėsiantis lietuviškų braškių derlius mažomis kainomis pirkėjų nenudžiugins. Šalies ūkininkai tikina, kad pasiūlyti pigesnių uogų dėl išaugusios jų savikainos nepajėgūs. Jeigu derlius bus sėkmingas, braškių kainos, kaip spėjo ūkininkai, išliks panašios į pernykštes. Braškės nepigs? Šalies braškių augintojai pirmą derlių planuoja gegužės pabaigoje, tačiau apie jį dar šneka santūriai. Kalbėdami apie derliaus pradžią ūkininkai ir prekybos tinklai dairosi į dangų, spėdami orus.

Juodieji serbentai pranoksta daugelį kitų sodo uogų pagal juose esančių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį bei koncentraciją. Augalo vaisiuose gausu ląstelienos, karoteno, fosforo, kalio, magnio, geležies, natrio bei vitaminų  P, B1, B2, B3, B6, E, C (daugiau šio vitamino turi tik erškėtrožės). Juodųjų serbentų lapuose ir pumpuruose yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų, organinių rūgščių.

Kasdienis stresas daro neigiamą įtaką jūsų kraujui. Stenkitės nesijaudinti ir vengti stresinių situacijų. Mokslininkai pastebėjo, kad tie, kurie stengiasi, tiems pavyksta. Kiekvienas turi savą metodą, kaip kovoti su stresu. Vienas jų – talismanai. Turėkite darbe savo „žaisliuką“, maigykite jį rankose, žiūrėkite į jį, ir galbūt netrukus pastebėsite, jog jaučiatės daug atsparesni stresui. Geležis Šis elementas labai svarbus kraujo stiprinimui.

Gruodį išaiškinę nelegalų Dzūkijoje veikusį grybų ir uogų prekybos tinklą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai atskleidė dar vieną Kaune, Varėnoje ir Molėtuose veikusią aštuonių asmenų organizuotą grupę. Jos nelegali veikla viršijo milijoną litų. Grybų supirkimo punktuose, įtariamųjų namuose ir bendrovėje, kurios vardu, kaip įtariama, buvo išrašomi suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai, atlikta 16 kratų.

Nors Lietuvoje grybų ir uogų derlius buvo trečdaliu mažesnis nei ankstesniais metais, perdirbėjai ir eksportuotojai sako išgyvensiantys. Kaip praneša „Panorama“, Lietuvoje voveraičių nuskinta panašiai kaip ir ankstesniais metais, o baravykų derlius žymiai prastesnis. Dėl to perdirbėjams ir eksportuotojams konkuruoti Europos rinkose nėra lengva, šįmet teko varžytis su pagrindine Baltarusija ir Balkanų šalimis.

Spustelėjusios pirmosios šalnos baigė vėlyvųjų aviečių sezoną. Jis, anot augintojų, buvo vidutinis – tiek kainomis, tiek pirkėjais. Tad stambesni ūkininkai dalį derliaus sukrovė į saugyklas ir tikisi prieš didžiąsias metų šventes jas parduoti brangiau, praneša LTV „Šiandien“. Vis labiau vėstant orams uogų prisirpsta mažiau, o ir tos pačios – ne iš didžiausių. Šie metai, anot augintojų, nebuvo ypatingi. Derlius vidutinis, nes lietinga ir vėjuota vasara gadino prekinę uogų išvaizdą.

Spanguolės ir bruknės – uogos „pusseserės“, kurių derlius renkamas tada, kai kitų uogų sezonas jau būna pasibaigęs. Tiek vienose, tiek kitose gausu gliukozės, sacharozės, fruktozės, organinių rūgščių: chinino (suteikiančio uogoms kartoką skonį), citrinos, obuolių, taip pat eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, fenolkarbono rūgšties, flavanoidų, jodo, kalio druskų ir kitų medžiagų. Iš viso – 25 cheminiai elementai. Gardžiausios šios uogos – surinktos po pirmųjų rudens šalnų.

Dairantis po miesto turgavietes nesunku pastebėti, kad prekystaliai nuo miško gėrybių nelūžta. Grybų nedaug. Daugiausia voveraitės. Kainos šokinėja nuo 5 iki 7 litų už pardavėjo siūlomą žiupsnelį. Jeigu grybų pardavėjas neturi konkurentų, kaina gali litu kitu šoktelti. Anot grybautojų, baravykai šiemet dėl nežinomų priežasčių vėluoja. Nors žmonės kalba, kad šiemet užderėjo riešutų, vaikštinėjant po turgų jų neteko matyti. Viena kita moterytė pardavinėja bruknių uogas.

Šalčiai, nuniokoję Lenkijos juodųjų serbentų uogynus, išėjo į naudą lietuvių augintojams. Šių uogų kaina šoktelėjo net 50 proc. Tuo metu obelys Lietuvoje nespėjo atsigauti po užpraėjusios žiemos šalčių. Sodininkai sako, kad šie metai geresni, tačiau derlius – vidutinis, praneša LTV „Šiandien“. Dar prieš keletą metų juodųjų serbentų augintojai išgyveno sunkius laikus. Buvo metų, kai už kilogramą šių uogų supirkėjai ūkininkams siūlydavo vos 30 centų.

Pasaulyje priskaičiuojama apie 130 vyšnių veislių. Viena iš seniausių laikoma kiniška vyšnia, kuri ir dabar yra auginama Japonijoje ir Kinijoje kaip dekoratyvusis augalas. Lietuvoje vyšnios auginamos labai seniai, tačiau kada tiksliai jos atkeliavo į mūsų kraštą ir čia paplito, nežinoma. Istorinėje literatūroje yra faktų, kad vyšnių kauliukų buvo rasta piliakalniuose. Senojoje lietuvių religijoje ir mitologijoje vyšnių sodas turėjo šventumo aurą.

Mėlynės – tai natūralūs vitaminai, augantys mūsų miškuose. Jose tiek daug gerų medžiagų, jog atrodo, kad viską pagydytų! Mėlynės – daugiametis, nedidelis miškų krūmelis, sutinkamas visoje Lietuvoje. Auga drėgnuose spygliuočių miškuose ir mėgsta derlingą dirvožemį. Birželio pabaigoje ar liepos mėnesį šie krūmeliai sunokina visiems gerai pažįstamus vaisius – melsvai juodas uogas, kurios vadinamos ne tik mėlynėmis, bet ir mėlynuogėmis, nemuogėmis, šilojėliais, vaivorais.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Vasara – metas, kai atsigauna ne tik akis, bet ir skrandis – soduose ir daržuose uždera lietuviškos gėrybės. Ne vienam turbūt kilo dilema, kur tos gėrybės sveikiausios ir pigiausios. Balsas.lt apsilankė keturiose Vilniaus turgavietėse: Karoliniškių, Halės, Kalvarijų ir Sostinės. Šie turgūs iš tiesų gali pasigirti sezoninių daržovių ir vaisių gausa, tačiau kiekvienas turi savo pliusų ir minusų. Siūlome jūsų dėmesiui trumpą Vilniaus turgaviečių apžvalgą.

Braškės – tikra vasaros puošmena! Jos ne tik gardžiai kvepia, gražiai atrodo, puošdamos kiekvieną tortą, pyragėlį ar ledų porciją, tačiau taip pat yra nepaprastai maistingos. Jose daug organinių rūgščių, geležies, fosforo, kalcio, mikroelementų, įvairių vitaminų, ypač A ir B grupės. Penkiose vidutinio didumo uogose vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine. Tai tikra atgaiva organizmui po varginančios žiemos. Braškės beveik neturi kalorijų, todėl jų galima valgyti kiek širdis geidžia.

Prasidėjus vasarai ir uogų sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir kiekvienais metais, vykdo realizuojamų uogų kontrolę rinkoje. Tikrinimų metu atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, tikrinama ar uogos atitinka saugos, kokybės ir prekybos standartų reikalavimus ar vartotojams pateikiama tinkama informacija apie uogų kilmę. Nustačius, kad uogos nesaugios, neatitinka kokybės ar prekybos standartų reikalavimų, draudžiama jas pardavinėti.

Tikrai žinome, kad turguje ar parduotuvėje pirktus žalumynus, daržoves, uogas būtina švariai nuplauti. Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nuraškytomis iš savo ar močiutės sodo? Ar visada prieš valgydami nusiplauname rankas ir tai, ką valgome? O jeigu ne, ar žinome, kokie pavojai mūsų tyko? Nesilaikydami būtinos higienos, galime susidurti su vienu labiausiai paplitusių parazitinių susirgimų – askaridoze.

Braškių sunokimo piko ir žemiausių jų kainų tikimasi jau kitą savaitę, bet ir tuo metu mažiau nei penki litai už kilogramą šių uogų kaina neturėtų kristi, teigė Lietuvos braškių augintojų draugijos vadovas Vidas Juodsnukis. „Šiuo metu kainos yra labai įvairios - nuo 6 iki 10 litų (už kilogramą - ELTA). Kainos laikosi, nes braškių nėra daug. (...) Kitą savaitę, tikėkimės, braškės bus pačios pigiausios. Ankstyvosios labai greitai sunoko, nes buvo labai karšti orai, o dabar noksta jau vėlyvesnės.

Prasidedantis braškių sezonas vietos uogų augintojams leidžia tikėtis šiokio tokio uždarbio. Žinoma, jei orai palepins. Tačiau kiek mokėsime už braškes, dar labai sunku pasakyti. Kol kas prognozuojama, kad vidutiniškai po 9 litus. Šalies turgavietėse jau kvepia pirmosios uogos. Tiesa, dauguma jų – atvežtinės, lenkiškos, tačiau jau viename kitame mieste vis pasirodo ir lietuviškų. O ateinančią savaitę jų žadama pirkėjams pateikti dar daugiau.

Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas. Dėl vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tiesa, kol kas jos brangios. Bet augintojai sako, kad pirkėjų nestinga, nes braškynų Lietuvoje šiemet mažiau nei pernai, o dalis žmonių laukė būtent lietuviškų uogų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmąsias braškes augintojai pradėjo skinti šią savaitę, tačiau tik augančias šiltnamiuose.

Lietuviškų braškių augintojai šiemet džiaugiasi geru derliumi ir tikisi, jog įsibėgėjus pardavimui pavyks išlaikyti pernykštes kainas, rašo „Kauno diena". Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininko Vido Juodsnukio teigimu, pirmosios šiltnamiuose užaugintos lietuviškos braškės prekystalius pasieks po dviejų savaičių. Mat pavasario pradžioje šiek tiek pašalo braškynai, bet vėliau orai buvo palankūs.

Įsivažiuoja prekyba braškėmis. Pirmiausiai ant prekystalių, kaip ir kiekvienais metais, pasirodė užsienietiškos. Lietuviškų braškių augintojai sako, kad jų derliaus dėl vėlyvo pavasario šiemet gali tekti palūkėti. Lietuviškų braškių laukia ir turgaus prekiautojai, praneša LTV „Šiandien“. Naujojoje Klaipėdos turgavietėje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai sako, kad pirkėjai klausinėja apie braškes, tačiau prekystaliai kol kas lūžta tik nuo vynuogių.