Kaip seniai žmonės pastebėjo šermukšnius turint gydomųjų savybių, sunku pasakyti – mokslininkų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Tačiau faktas, kad mūsų protėviai ne vieną šimtmetį šias uogas naudojo maistui, konservavo ir, svarbiausia – gamino iš jų vaistus.
Tokios skirtingos giminaitės
Šermukšniai būna dviejų pagrindinių rūšių – raudonieji ir juodieji, geriau žinomi aronijos pavadinimu. Dar yra geltonųjų, norvegiškųjų, Krymo šermukšnių, tačiau tai jau selekcininkų išvestos rūšys, kurių šiuo metu priskaičiuojama apie šimtą.
Pagrindinis raudonųjų ir juodųjų šermukšnių skirtumas yra jų kilmė: pirmuosius galime laikyti savo tėvynainiais, o štai aronijos į mūsų kraštus atkeliavo iš Šiaurės Amerikos – ir tik praėjusiame amžiuje. Jų kultūrinimu užsiėmė pats Ivanas Mičiurinas, pasiekęs, kad aronijų krūmai brandintų stambesnes uogas.
Juodųjų šermukšnių nauda
Aronijų skonio neįmanoma supainioti su jokiomis kitomis uogomis: jos ir saldžios, ir rūgščios, ir sausokos, aromatas taip pat nepakartojamas. Tačiau išties ypatingos yra aronijų sultys, specialistų prilyginamos jaunystės ir sveikatos eliksyrui – tiek jose yra žmogaus organizmui naudingų medžiagų ir vitaminų.
Juodieji šermukšniai ypač turtingi vitaminų A ir E, o askorbo rūgšties juose kone dukart daugiau nei citrinose. Netrūksta ir vitamino K, rutino, B grupės vitaminų ir karotino.
Vertinamos aronijos ir dėl uogose esančių mikroelementų: kalio, kalcio, magnio, natrio (jo kiek mažiau nei kitų elementų), fosforo, geležies. Dar juoduosiuose šermukšniuose yra jodo, boro, vario, mangano, o jodo itin daug, tad valgyti uogas labai sveika turintiesiems bėdų dėl skydliaukės. Bet ir tai dar ne viskas.
Aronijose gausu angliavandenių ir naudingojo cukraus (fruktozės bei gliukozės), maistinių skaidulų (todėl uogos rekomenduojamos vidurių užkietėjimui gydyti), fitoncidų, vaisinių rūgščių (AHA) ir krakmolo.
Jei laikysite aronijų uogas nulinėje temperatūroje, galėsite jomis mėgautis iki pat pavasario. Tačiau jas tinka valgyti ne tik šviežias: juodieji šermukšniai taip pat šaldomi ir džiovinami.
Ką gydo aronija
Reguliariai valgant juodųjų šermukšnių uogas, mažėja blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, susireguliuoja kraujospūdis.
Aronijos laikomos puikiu vaistu – arba profilaktikos priemone – sergantiesiems cukriniu diabetu, alergija, ateroskleroze. Jos gelbsti pradėjus blogai krešėti kraujui, paūmėjus reumatui. Stiprina imunitetą, padeda išgyti sergant akių ligomis, pablogėjus regėjimui.
Kadangi uogose gausu pektinų, jos padeda pašalinti iš organizmo toksines medžiagas ir sunkiuosius metalus.
Galima juoduosius šermukšnius vartoti ir kaip spazmolitikus, vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ar uždegimo. Jie gerai varo tulžį, surenka gleives, laisvina vidurius. Aronijos net naudojamos gydant spindulinę ligą, sutrikus hormonų pusiausvyrai organizme.
Hipertonikams šios uogos – švelnaus poveikio ir malonesnio, nei tablečių, skonio vaistas nuo kraujospūdžio.
Arteriniam kraujospūdžiui sumažinti būtina gerti šviežiai spaustas aronijų sultis (po 50 ml per dieną) arba triskart per dieną suvalgyti po 100 uogų. Standartinis gydymo kursas – mėnuo arba pusantro.
Hipertonijos profilaktikai rekomenduojama kasdien iš ryto ir vakare suvalgyti po 2 šaukštus trintų uogų – su cukrumi arba medumi.
Nutukimu arba diabetu sergantiems hipertonikams galima išbandyti aronijų antpilą: 10 g džiovintų uogų, užpiltų stikline verdančio vandens ir palaikytų pusvalandį.
Raudonųjų šermukšnių nauda
Liaudies medicinoje raudonieji šermukšniai – viena aktyviausiai naudojamų uogų. Ir ne atsitiktinai: šermukšniuose labai daug vitamino A (daugiau nei morkose) ir karotinoidų (suteikiančių uogoms ryškų atspalvį), padedančių kovoti su onkologiniais procesais.
Kitų vitaminų ir mikroelementų raudonuosiuose šermukšniuose taip pat yra ne ką mažiau nei jų tamsiųjų giminaičių uogose, bet ypač daug B grupės vitaminų.
Ką gydo šermukšniai
Raudonieji šermukšniai naudojami kaip uždegimą malšinantis vaistas ir kraują stiprinanti priemonė, be to, dar tvirtinanti ir kraujagyslių sieneles. Šias uogas galima vartoti kaip polivitaminus.
Šermukšniai pasižymi lengvu vidurius laisvinančiu, šlapimą varančiu, karščiavimą mažinančiu ir prakaitavimą skatinančiu poveikiu, gerina kraujo krešėjimą. Jie rekomenduojami gydant hipertoniją, nes mažina arterinį kraujo spaudimą. Tačiau šermukšnius taip pat sveika valgyti ir diabetikams, sergantiesiems skydliaukės, kepenų, inkstų ligomis, hemorojumi.
Raudonųjų šermukšnių sultis patariama gerti sergant gastritu su sumažėjusiu rūgštingumu, hemorojumi, turint žarnyno bėdų (uogose gausu fitoncidų, naikinančių žarnyno bakterijas).
Kadangi raudonuosiuose šermukšniuose yra sorbino rūgšties, varančios tulžį, jų sultis sveika gerti norintiesiems sumažinti blogojo cholesterolio lygį kraujyje. Uogose esantys pektinai slopina rūgimo procesus virškinamajame trakte.
Raudonieji šermukšniai taip pat valgomi tiek švieži, tiek ir šaldyti ar džiovinti. O jų sultis galima konservuoti – dėl to jos savo baktericidinių savybių nepraranda.
SANDRA MIŠKINIENĖ