tvarkymas

Rugsėjo 25–26 dienomis Druskininkuose vienuoliktus metus iš eilės organizuojama konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2014“ prie bendro stalo vėl sukvies gamintojus, importuotojus, savivaldybes, atliekų tvarkytojus, valstybinių institucijų atstovus, nepriklausomus ekspertus ir aktyvius visuomenės veikėjus.

Šiandien, rugsėjo 15 d., įsigaliojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patikslintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės. Jos nustato reikalavimą statybvietėje ne tik rūšiuoti, bet ir atskirai laikinai laikyti susidarančias atliekas. Statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikomos komunalinės, inertinės, tinkamos perdirbti ir pakartotinai naudoti, pavojingos ir netinkamos perdirbti atliekos.

 Pastaruoju metu atliekų rūšiavimo skatinimas remiasi ne patogių sąlygų sudarymu ir įpročių diegimu, o akcijų ir dovanų ieškotojų viliojimu. O į ką seną elektroniką sutiktumėte iškeisti Jūs – saldainių dėžutę, filmą po atviru dangumi, o gal dovanų kuponą apsipirkimui? Reikia pripažinti, kad tokios akcijos skamba patraukliau nei nuoseklus darbas, tačiau atliekų tvarkytojai kerta šaką, ant kurios sėdi.

Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrima įrengta Neries krantinės dalis tvarkoma 16 kartų per mėnesį - beveik kas tris dienas renkamos šiukšlės, penkis kartus per mėnesį ir šienaujama. Nors beveik kas kilometrą galima rasti šiukšliadėžes, kurias galima rasti pakilus ant Karaliaus Mindaugo, Žaliojo ir Baltojo tiltų, papildomai šalia Baltojo tilto žalios pievos pastatyti net keli konteineriai – vis tiek šiukšlės metamos pievoje, paliekamos krantinės betoninėse dalyse.

  Rugpjūčio 5 d. apsilankęs UAB „Bionovus“ atliekų tvarkymo aikštelėje, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas nusprendė kreiptis į Vilniaus regiono plėtros tarybą, ragindamas skubiai imtis veiksmų sprendžiant saugaus statybos ir griovimo atliekų tvarkymo klausimus. „Padėtis, kai nerūšiuotos statybos ir griovimo atliekos kaupiamos, užuot jas išrūšiavus ir tinkamai, kaip numato teisės aktai, tvarkius, negali tęstis.

 Ramunė Dambrauskaitė Vyriausybė patvirtino valstybinį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 metams. Tad Šiaulių miesto tarybos posėdžių salėje vyko papildomas Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo plano ir taisyklių pristatymas Tarybos nariams.

Žinių radijas Atliekų tvarkymo situacija skirtingose savivaldybėse skiriasi. Vienose komunalinių paslaugų teikimas užtikrinamas beveik visiems gyventojams, kitose nemaža dalis gyventojų vis dar neturi galimybių šiukšlių išmesti legaliai. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė sako, kad tai lemia savivaldybių organizuotumo stoka, nors vertinant bendrai pokyčiai yra teigiami. „Per 10 metų pokyčių yra, ir ta komunalinių paslaugų tvarkymo paslauga gyventojams vis gerėja.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus regione artimiausiu metu brangs atliekų tvarkymas. Tarifas bus keliamas dėl įvedamo sąvartyno mokesčio, be to savartyne kyla mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Dalis Alytaus miesto tarybos narių prieštarauja kainų kilimui ir įžvelgia, kad regiono atliekų tvarkymo centro įvestas solidarumo mokestis – neteisėtas.

 Vyriausybė šiandien patvirtino Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planą, kuriuo nustatė šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis. 2014-2020 metais bus tęsiama 2000-aisiais pradėta atliekų tvarkymo politika ir atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra.

Vilniuje pradedamos tvarkyti gatvės: numatoma suremontuoti daugiau nei 200 gatvių, o visi darbai šiemet kainuos apie 25 mln. litų. Kaip praneša Vilniaus savivaldybės viešųjų ryšių skyrius, darbai prasideda pirmadienį ir apims visą sostinę. Tikimasi, jog didžiąją dalį darbų pavyks atlikti savaitgaliais ir vakarais, kad eismo sąlygos mieste nesikeistų. Pernai sostinėje išasfaltuotos 42 gatvės ir jų ruožai. Bendras ilgis siekia beveik 18 km.

Šiuo metu Seime svarstomos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, reglamentuojančios vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos įvedimą nuo 2015 m., apipintos mitais, o užstato sistema pateikiama it panacėja „išvalysianti Lietuvą“. Deja, pažvelgus atidžiau, pagrindiniai argumentai prasilenkia su realia situacija. Mitas Nr.

Vilniuje šiais metais bus tvarkoma daugiau nei 200 gatvių. Darbai vyks visoje sostinėje ir tikimasi, kad didžiąją dalį jų pavyks atlikti dirbant savaitgaliais ir vakarais, tam kad eismo sąlygos mieste nesikeistų. Tam, kad darbai vyktų efektyviai sostinė suskirstyta į penkias zonas – šiaurinę, rytinę, pietinę, vakarinę ir centrinę. Visose šiose dalyse, jei nesikeis oro sąlygos, darbus tikimasi pradėti jau pirmadienį, balandžio 7 dieną.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Daugybę metų tvarka Kryžių kalne, užimančiame per 6 hektarus žemės, rūpinasi Meškuičių seniūnija. Tvarkyti kryžius, šienauti ir šluoti siunčiami viešuosius darbus dirbantys miestelio gyventojai. Jie ir toliau darbuosis kartu su savanoriais. „Visai vasarai esame nusimatę padaryti daug gražių darbų.

Mažeikių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė miesto gyventojui nelegaliai tvarkyti maistą, neturint šiai veiklai reikalingo leidimo. Gavę vartotojo skundą, Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nedelsiant patikrino skunde nurodytu adresu (Purienų g. 4, Mažeikiai) maisto tvarkymo veikla užsiimančius asmenis.

Jolanta Grubliauskaitė / Šiaulių naujienos Ketvirtadienį posėdžiavusi Šiaulių rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos pati administruos vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tiesa, tokia idėja gimė tik užvakar, kai paaiškėjo, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą rinkliavos administravimo negalima pavesti UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, vilniečiai, kaip ir kauniečiai, nuo kitų metų bus atsakingi už šalia namų esančios teritorijos priežiūrą. Vilniečiams kiemo tvarkymo kaina priklausys nuo kiemo dydžio (atstumo tarp gretimų namų, teritorijos dangos, gyvenamojo namo dydžio) ir svyruos nuo 0,05 Lt iki 0,11 Lt per mėnesį 1 kv. m naudingo buto plotui. Pavyzdžiui, 60 kv. metrų ploto buto savininkai už kiemo tvarkymą mokės apie 5 litus.

Karolina Stažytė Kuo toliau, tuo labiau ima aiškėti, jog iš dešimties Lietuvoje planuotų įrengti atliekų rūšiavimo gamyklų tik aštuonios virs realybe. O štai Tauragės ir Kauno regionuose gamyklų statybų baigtis paskendo migloje. Mūsų mieste nebaigtos netgi pirkimo procedūros: dukart skelbtame konkurse sulaukta tik vieno pasiūlymo. O ir šis gerokai viršija numatytą finansavimo sumą.

Zinaida Paškevičienė, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vienas iš pavyzdžių, kaip netinkamai naudojamos ES paramos lėšos, šiandien galėtų būti šalia Šiaulių privačiame miške įrengtas parkas, apaugęs žolėmis ir daugiausiai lankomas ne gryno oro ištroškusių miestiečių, o naktimis norinčio pasilinksminti jaunimo. Už tai gali būti pareikalauta iš verslininko europinę paramą sugrąžinti.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Uostamiesčio valdininkai nusitaikė į individualių namų gyventojus – griežčiau tikrina, ar lapai ir kitos žaliosios sodų ir daržų atliekos nemetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Už tai gresia tūkstantinės baudos. Gyventojai skundžiasi, kad nežino, kur tokias atliekas dėti. Individualių namų ir sodų savininkams ryškiomis spalvomis pasidabinę medžiai pradėjo kelti galvos skausmą.

Kelis mėnesius atlyginimų negaunantys Vilniaus kiemsargiai antradienį surengė protesto akciją prie Vyriausybės, tikėdamiesi atkreipti centrinės valdžios dėmesį į savo problemas. Vyriausybė teigia, kad atsakomybė tenka miesto valdžiai, o darbuotojo teisė į atlyginimą privalo būti gerbiama.

Lietuvoje veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, turinčių užtikrinti darnią atliekų tvarkymo sistemos veiklą. Atliekų tvarkymo sistema turėtų pateisinti ekologinius, ekonominius ir socialinius visuomenės lūkesčius. Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, turėtų būti vengiama jų susidarymo, o neišvengiamai susidarančios atliekos turėtų būti paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos.

Sekmadienio pavakarę Macikų kapinėse lankėsi kariškių iš JAV ir Lietuvos delegacija. Jie tylos minute ir gėlių vainikais pagerbė Antrojo pasaulinio karo metu žuvusius amerikiečių karius.

Aplinkos ministerija, vos prie jos vairo sėdus Valentinui Mazuroniui, ėmėsi skambios retorikos atliekų tvarkymo sektoriaus adresu. Gyventojai vis gąsdinami didėsiančia rinkliava, o tarp atliekų tvarkytojų, panašu, keliama tik sumaištis. Nors ministras neseniai kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti tyrimą dėl trukdžių kurti šalies atliekų tvarkymo sistemą, tačiau tos pačios ministerijos veiksmai atliekų tvarkytojams nesuteikia jokio aiškumo dėl ateities.

Vilniuje per tris mėnesius jau sutvarkyta 10 gatvių, kuriose, išskyrus Šventaragio gatvę, visiškai atnaujintas ir transporto eismas. Šventaragio gatvėje nuo šiandien atnaujintas viešojo transporto eismas – senąją trasa pradėjo važiuoti 10 Fabijoniškės–Baltupiai–Markučiai, 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis ir 33 Pašilaičiai–Baltupiai–Rinktinės g.–Sukilėlių g.–Guriai maršrutų autobusai, o automobilių eismą numatoma atnaujinti artimiausiu metu.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Baimindamasi, kad krantus ardančios audros nenuplautų Karklės kapinaičių, bendruomenė kartu su mokslininkais siūlo krantus tvirtinti rieduliais. Jų paplūdimyje netrūksta. Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai sako, kad tai pasenęs būdas, atnešiantis daugiau žalos negu naudos. Krantai ties Olandų kepure ir Karkle, netoli senųjų kapinaičių, kasmet nyksta skalaujami audringos jūros.

Šimtus tūkstančių gyventojų savanoriškai tvarkyti aplinką suburianti akcija DAROM, šiemet, kaip ir kasmet sulaukė Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir jos komandos dėmesio. Burbiškėse, kur šeštadienį vyko kasmetinė Burbiškių dvaro tulpių žydėjimo šventė, šalies vadovė pasodino ąžuoliuką, taip nubrėždama gaires būsimoms DAROM iniciatyvoms. „Akcija „Darom“ – tai šventė. O šventės skirtos tam, kad pasigražintume.

Šiaulių miesto trišalės tarybos posėdyje buvo svarstomi du klausimai – dėl miesto gatvių tvarkymo bei dėl Šiaulių miesto planavimo aspektų. Džiuginančių žinių, deja, nedaug. Miesto kelių būklė prasta, finansavimo nėra. Tiesa, verslininkų dėka galime „didžiuotis“ vienas po kito dygstančiais prekybos centrais. Pinigus „suėda“ duobės Apie miesto gatvių tvarkymą Trišalės tarybos narius informavo Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis.

Rajono seniūnijas slegia tos pačios problemos – prasta kelių būklė, technikos trūkumas, galvosūkis, kaip pasigaminti pakankamai kuro. Darbai, kuriuos šiemet ketina pradėti seniūnijos, skiriasi. Vienija problemos Rajono Taryboje patvirtinta šiųmetė seniūnijų veiklos programa išryškino, jog daugelį seniūnijų į kampą spraudžia tos pačios bėdos.

Kauno miesto taryba ketvirtadienį numatė papildomai skirti 2 mln. litų miesto gatvėms lopyti, rašo „Kauno diena“". Miesto mero Andriaus Kupčinsko teigimu, ši suma ateityje galėtų padidėti dar labiau. „Jeigu biudžetą ir toliau pavyks sėkmingai rinkti, bus galima papildomai skirti dar apie 2 mln. litų gatvėms tvarkyti“, – sakė A. Kupčinskas. Kaune jau prasidėjo pirmasis gatvių remonto etapas – jo metu planuojama sulopyti 77 gatvių duobes. Tam numatyta 3 mln. litų.

Ne tik fengšui specialistai, bet ir psichologai pripažįsta: švarūs, tvarkingi ir patogūs namai – tai bene pirmas žingsnis į sėkmingą gyvenimą. Ir jei vieniems tvarkytis namuose įprasta kasdien, kiti švarinimosi procedūras atidėlioja kaip sunkų ir mažai malonumo teikiantį darbą. Testas: Ar netvarka namuose jau tapo problema? Mokslininkai įrodė tai, kas įvairiose kultūrose jau seniai nebe paslaptis: netvarka namuose gali tapti rimtų ligų priežastimi.

Asta VOLKOVAITĖ Mobilias svarstykles atliekoms sverti pirkę šiukšlių vežėjai neišvengė įstatymo pažeidimų. Civilinę bylą dėl Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) pirktų svarstyklių nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas konkursą pripažino negaliojančiu. Tai ne pirmas abejonių keliantis ŠRATC‘o viešasis pirkimas. Reikalavo nepagrįstų dalykų Prieš keletą mėnesių ŠRATC buvo paskelbęs konkursą dėl keturių komplektų mobilių svarstyklių pirkimo.

Siekdama efektyvesnio avarinių duobių tvarkymo ir avarinių situacijų likvidavimo Kauno miesto taryba pakeitė iki šiol buvusią kelių priežiūros tvarką ir pritarė siūlymui steigti centrinę dispečerinę, į kurią bus galima kreiptis visą parą.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) - vėl nerimo dienos. Dėl banko "Snoras" bankroto buvo įšaldyta 13 mln. Europos Sąjungos (ES) paramos fondo lėšų, skirtų statyti atliekų perdirbimo gamyklą, kurioje būtų rūšiuojamos komunalinės atliekos. Todėl projekto vykdymą ŠRATC ketina pradėti nuo mechaninio rūšiavimo įrenginių statybos. Projekto įgyvendinimui buvo numatyta 54 mln. litų, iš kurių 8 mln. skiria ŠRATC dalininkai - Šiaulių regiono savivaldybės.

Lapkričio 13 d. Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertai tikrins ir vertins, kaip Lietuva rengiasi dėti trumpaamžes mažai ir vidutiniškai radioaktyvias atliekas į paviršinį atliekyną. Nuo spalio 13 d. iki 16 d. Lietuvoje dirbs du TATENA radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ekspertai – profesorius iš Vokietijos Reinhard Odoj ir ilgametis Ispanijos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros ENRESA darbuotojas Antonio Morales.

Dažna moteriška mūsų problema, jog neturime ką apsivilkti, nors spinta pilnutėlė, tiesa? Pabandykime šią problemą išspręsti, atsikratykime daiktų, kurių nebenešiojame, surūšiuokime dėvimus, tokiu būdu turėsime aiškų suvokimą, kas darosi mūsų spintose, bei ko trūksta užpildyti jos spragoms. Paskirkite šiam reikalui vieną popietę, kuomet neturite numatytų skubių reikalų.

Alytaus regiono individualių namų savininkai nuo šiol rūšiuos atliekas – jiems nemokamai dalijami pakuočių atliekų surinkimo konteineriai. Druskininkų individualių namų savininkai šalia žalių mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių nuo šiol turės ir mėlynus 240 litrų pakuočių atliekų konteinerius stiklui, plastikui ir popieriui. „Jeigu jos bus rūšiuojamos ir vėliau nebus suverčiamos į vieną duobę, tai iš tikrųjų tai turėjo būti padaryta ir anksčiau. Aišku, kad reikia rūšiuoti.

Sostinės savivaldybės taryba pradėjo svarstyti klausimą dėl Lukiškių aikštės detaliojo plano. Šiuo dokumentu būtų įtvirtinta aikštės visuomeninė paskirtis, nustatytos aikštės ribos, numatyta, kad ateityje po aikšte galėtų būtų statoma automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu Kultūros ministerija yra paskelbusi tarptautinį idėjos projektų konkursą dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje.

Buvę sodybų savininkai ir jų įpėdiniai galės atstatyti savo buvusias sodybas miško žemėje. Tai nutarė Seimas, antradienį priėmęs Miškų įstatymo pataisas. Priimtu dokumentu nutarta leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Didelė dalis žmonių tik prieš šventes, o ypač prieš Vėlines imasi iš esmės tvarkyti artimųjų kapus. Į kapines, nešini kibirais, kauptukais ir gėlių sodinukais, lekia patys arba renkasi greitesnį ir patogesnį, tačiau brangiai kainuojantį būdą – kreipiasi į kapų tvarkymo įmones. Dvejus metus kapus tvarkantis Gintaras Kazlauskas, savo paslaugas siūlantis interneto tinklalapyje Tvarkomekapus.lt, sako, kad kapų tvarkymo verslas – itin sezoniškas.

Va­kar, per Vė­li­nes, dau­gu­ma Šiau­lių ka­pi­nių sken­dė­jo la­puo­se ir šiukš­lė­se. Žmo­nės pik­ti­no­si: nors per šven­tes su­tvar­ky­tų. Mies­to tvar­ky­to­jai sa­ko, kad šiukš­lių ir la­pų kal­nai dar pa­bus, kol žmo­nės nuo ka­pų nu­rinks gė­les. Tau­po. Gė­lės – tik iki tvo­ros Šiau­lie­tė Vik­to­ri­ja, pa­skam­bi­nu­si į „Šiau­lių kraš­tą“, pik­ti­no­si, jog se­no­sio­se ir K. Do­ne­lai­čio gat­vės ka­pi­nių pa­tvo­riai pil­ni šiukš­lių.

Artėjant lapkričio pirmajai, artimieji suskumba į kapines, darbo padaugėja ir kapų tvarkymo įmonėms. Akmenkaliai pastebi, kad Lietuvoje žmonės daugiau pinigų skiria mirusiųjų kapams negu vaikų mokslams. Etnologas Libertas Klimka sako, kad kapų priežiūra Lietuvoje yra perdėta. „Taip mes kompensuojame meilės stoką, kurios trūko gyvam žmogui? Kodėl tada statom didžiulį antkapį, gėlių darželį? Tai yra neskoninga ir net nesmagu žiūrėti„, - “Šiaulių kraštui" sakė L. Klimka.

Automobilių importuotojai turi mokėti bent 500 litų aplinkos teršimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis mokestį už kiekvieną į Lietuvą įvežamą automobilį, kitaip Lietuva pavirs senų automobilių kapinynu, teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos pirmininkas Gerardas Penikas.

Lietuva vis dar ruošiasi tvarkyti pasienio kontrolės punktų su Lenkija infrastruktūrą, lenkai skiria milijonus eurų keliams tiesti ir nereikalingiems pastatams savo pasienyje tvarkyti. Lietuva geriausiu atveju pasienio punktų kelių dangą žada pakeisti po poros metų. Kol Kalvarijos pasienio kontrolės punkto infrasruktūros detalusis planas teberengiamas, Lenkija pasienyje už Europos Sąjungos lėšas baigia tvarkyti Via Balticos kelią ir šaligatvius.

Kuršių nerijoje šalinamos jaunos pušelės. Pasak gamtosaugininkų, tai daroma siekiant išsaugoti atvirą kraštovaizdį, koks buvo prieš kelis šimtus metų. Į UNESCO paveldos sąrašą įrašyta Kuršių nerija turistus traukia unikalia gamta. Keliasdešimt kilometrų besidriekianti nerija skendi pušynuose, atviro kraštovaizdžio ne tiek ir daug. Tačiau pastaraisiais metais pilkosios kopos ir kiti nerijos rezervatai vis labiau apauga pušimis.

Šiandien net paprasčiausio paviršutinio namų tvarkymo neįsivaizduojame be dulkių siurblio. O juk dar visai neseniai šio patogaus prietaiso apskritai nebuvo... Pradžių pradžia Dulkių siurblio išradėju laikomas Danielis Hessonas – 1860 metais jis išrado dulkių siurblį su dviem vandens filtrais. Tačiau tebuvo pagamintas vienas vienintelis šio siurblio egzempliorius.

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžintoms pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Už tai ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 6, susilaikė 25 parlamentarai. Šalies vadovės nuomone, ekonominį ir aplinkosauginį efektą duos ne jau sukurtos sistemos griovimas ir naujos kūrimas, atliekų tvarkymo sektorių perduodant privatiems operatoriams, bet jau sukurtų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų tobulinimas ir plėtojimas bei kontrolės efektyvinimas.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę dėl reikalavimų atlikti papildomus archeologinius tyrimus Klaipėdos piliavietės teritorijoje. Uostamiesčio spauda jau kurį laiką skelbia, kad dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimų stringa pradėtas piliavietės statybų leidimų procesas. Stringant procesui, gali likti nepanaudoti 3 mln. litų, skirti šiemet numatytiems piliavietės tvarkymo darbams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Šalies vadovės teigimu, įstatymo pataisos atveria kelią Regioninių atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle. Pasak Prezidentės, įsigaliojus šioms pataisoms, išaugtų atliekų tvarkymo kaina, turtingieji mokėtų mažiau, o sąžiningi žmonės turėtų mokėti už visus. Kaina už šiukšlių išvežimą ypač pabrangtų daugiabučių gyventojams.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas nepritaria Seimo priimto Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms. mero nuomone, jei atliekų tvarkymas bus perduotas į privačias rankas, bus sudarytos sąlygos atliekų sektoriaus monopolizavimui. Be to, įsigaliojus minėtojo įstatymo pataisoms šiukšlių išvežimas gyventojams gali žymiai pabrangti. „Visame pasaulyje yra taip, kad atliekų tvarkymą kontroliuoja arba valstybė kartu su savivaldybėmis, arba mafija.