Kuršių nerijoje šalinamos jaunos pušelės. Pasak gamtosaugininkų, tai daroma siekiant išsaugoti atvirą kraštovaizdį, koks buvo prieš kelis šimtus metų.
Į UNESCO paveldos sąrašą įrašyta Kuršių nerija turistus traukia unikalia gamta. Keliasdešimt kilometrų besidriekianti nerija skendi pušynuose, atviro kraštovaizdžio ne tiek ir daug. Tačiau pastaraisiais metais pilkosios kopos ir kiti nerijos rezervatai vis labiau apauga pušimis. Baimindamiesi prarasti unikalų kraštovaizdį, gamtosaugininkai jas ėmė šalinti.
„Tikslas yra išsaugoti atviras kopų buveines. Svarbu tai padaryti tiek gyviesiems organizmams, kurie gyvena tose atvirose vietose, ir taip pat mes norime išsaugoti tą atvirą kraštovaizdį, kuris buvo Kuršių nerijoj jau kelis šimtus metų“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.
„Pirmieji šitos sumedėjusios augalijos šalinimo darbai pas mus pradėti 2008–2009 metais. Ir dabar mes grįžtame į tas pačias teritorijas praėjus 5 metams ir rauname jaunas pušaites“, – pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Linas Dikšaitė.
Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje pušys kertamos apie 200 hektarų teritorijoje. Pasak parko darbuotojų, vieniems suspėti neįmanoma, todėl kviečiami savanoriai. Talkinti gamtosaugininkams pasišovė ir į Nidos menininkų koloniją atvykusi menininkė iš Šveicarijos. Panašioje talkoje ji sako jau dalyvavusi savo tėvynėje.
„Tai sunkus darbas, nes oras šyla, dirbant bėga prakaitas, bet man labai įdomu pamatyti ir pajusti šį kraštovaizdį“, – tvirtina menininkė Petra Koehle.
Parko vadovai sako, kad per pusdienį trisdešimties savanorių pagalba direkcijai sutaupo apie 40 tūkstančių litų. Sutaupytos lėšos naudojamos kopoms priežiūrėti ir tvarkyti.
Marija Gabrienė
