Dvejus metus kapus tvarkantis Gintaras Kazlauskas, savo paslaugas siūlantis interneto tinklalapyje Tvarkomekapus.lt, sako, kad kapų tvarkymo verslas – itin sezoniškas.
„Tuo galima užsiimti tik šalia turint kitą verslą, pavyzdžiui aplinkos tvarkymo. Vien iš kapų tvarkymo nepragyvensi – darbo pakanka tik rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais. Kitu metų laiku pasitaiko tik pavieniai užsakymai“, - sako vyras, tačiau užsakymų skaičiumi labai nesiskundžia. Anot jo, per dvejus metus jų netgi padaugėjo. Tam, jo manymu, įtakos turi plati įmonės teikiamų paslaugų geografija – visa Pietų, Rytų bei Šiaurės Lietuva.
Klientai – ne tik emigrantai
Priešingai nei buvo anksčiau, kapų tvarkymo paslaugomis naudojasi ne tik emigrantai, gyvenantys tūkstančiai kilometrų nuo tėvynės. Vis dažniau papilti skaldos, persodinti gėles ar uždegti žvakę prašo ir gyvenantys vieną kitą šimtą kilometrų nuo artimųjų kapų gyvenantys žmonės. Dažniausiai tai Vakarų Lietuvos gyventojai, kuriems atvykti į sostinę kainuoja daug laiko ir pinigų.
Kitaip nei G. Kazlauskas, „Kelmukų“ direktorius Algimantas Motiejūnas teigia, kad daugiausia užsakymų iš emigrantų sulaukiama ne prieš Vėlines, bet vasarą – prieš ir per Motinos dieną. „Prieš Visus Šventus emigrantas, kaip tikras lietuvis, niekados nepasitikės jokia įmone, o paskutinę minutę ieškos pagalbos tarp savų“, - sako verslininkas, šiame versle besisukantis daugelį metų.
Anot jo, žmonės retai prašo vienkartinių paslaugų. „Vienkartiniai sutvarkymai – tai bobučių verslas. Įmonės apsiima tvarkyti didesnius objektus, ilgesniam laikui arba imasi kapą tvarkyti iš esmės, kai reikalinga specializuota technika“, - sako A. Motiejūnas.
Kuklumo mokosi iš užsieniečių
Kapų tvarkymo paslaugas teikiantys specialistai sako, kad žmonės vis dažniau prašo ne gėlės pasodinti, o kapą skalda užpilti arba akmens plokštėmis uždengti.
„Prašo padaryti taip, kad kuo vėliau reiktų kuo mažiau priežiūros, pavyzdžiui užpilti skalda – kad galėtų tik atvažiuoti, žvakę uždegti ar gėlę pastatyti... Nori kuo paprasčiau dabar“, - sakė R. Kazlauskas.
Paprastumo ir minimalizmo idėjas, anot pašnekovo, dažniausiai iš užsienio parsiveža jaunesni ar vidutinio amžiaus emigrantai. „Užsienyje dažniausiai tėra pievelė, nedidelis paminklas ir gėlių vaza. Palyginus su kitomis tautomis, lietuviai žymiai kruopščiau kapus tvarko, daugiau dėmesio tam skiria, širdies atiduoda“, - sakė verslininkas. Itin kruopščiai išpuoselėti kapai pamažu nyksta – kartu su senąja karta: „Močiutėms nereikia jokių skaldelių, jos nori, kad augtų gėlytės ir kas dvi savaites važiuoti jų ravėti.“
Tačiau iš užsienio lietuviai ne visada parsiveža minimalistines idėjas. „Yra visokių žmonių. Kai kurie emigrantai sugalvoja, kad nori labai prabangiai ir užsikloja visą kapą marmuru. O tai kainuoja brangiai – apie 8-12 tūkst. litų. Pasižiūri pavyzdžių Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, atsiunčia nuotraukų, e-mail'ų“, - apie darbo ypatumus pasakoja R. Kazlauskas. Verslininkas atskleidė, kad išskirtinė prabanga mėgstama Panevėžio ir Kauno rajonuose, savo ruožtu vilniečiai pasižymi kuklumu.
Tačiau šis kuklumas skaudžiai atsieina kapų tvarkymo įmonėms. „Žmonės suprato, kad lenktynių nebereikia, su kaimynais dėl gražesnio kapo nebesivaržo. Patys žmonės tapo išrankesni, turi daugiau fantazijos – kas kokį akmenuką nustveria, kas tvorelę patys pasidaro... Aišku, tai pagirtina, tačiau įmonėms neapsimoka“, - sako A. Motiejūnas.
Anglijoje verslas klesti
Lietuvoje yra apie 12 internetinių svetainių, kuriose siūlomos kapų tvarkymo paslaugos. Dažniausiai tai siūlo įmonės, užsiimančios ne tik kapų, bet ir aplinkos tvarkymu. Taip pat internete galima rasti pavienių tvarkytojų pasiūlymų, tačiau jiems su įmonėmis konkuruoti sunku.
„Kapų tvarkymas gali būti tik šalia kito verslo, pavyzdžiui aplinkos tvarkymo, nes vien kapus tvarkyti galima tik rugsėjį-lapkritį, kitais mėnesiais – jokių šansų. Palyginus su Didžiąja Britanija, tai čia visiškas „kosmosas“. Ten yra išvystyti ištisi paslaugų sektoriai, žmonės patys nieko nedaro, samdo specialistus. Pas mus žmonės turi per mažai pajamų ir mano, kad viską gali patys “, - sako G. Kazlauskas, kuris iš Anglijoje gyvenančios sesers gerai žino, jog svetur žmonės kiekvienam darbui samdo atskirą meistrą – ar žolei nupjauti, ar santechnikai pataisyti.
Jam antrina ir A. Motiejūnas, kuris situaciją mato dar liūdniau. „Niekam nebereikia įmonių, visi viską patys moka, turi idėjų. Daug kas šiuo metu kapų tvarkymo verslus parduoda, nes tai nebepelninga“, - sako verslininkas, kuris taip pat įsitikinęs, kad išsilaikyti įmanoma tik lygiagrečiai plėtojant kitą verslą. „Šiais metais jau ir mes kapų tvarkymo verslą esam peržegnoję“, - sako „Kelmukai“ direktorius, abejojantis, ar verta tęsti menkai pelningą veiklą. Anot jo, epogėjų kapų tvarkymo verslas buvo pasiekęs maždaug prieš dvejus metus.
Pasak R. Kazlausko, kasmet atsiranda iki keturių naujų įmonių, siūlančių panašias paslaugas, tačiau konkurencijos jis nejaučiantis. „Galima sakyti, kad klientų netgi daugėja, nes emigrantų yra gana nemažai. Per dvejus metus pastebėjome, kad labai išaugo jų keliami reikalavimai“, - sako verslininkas. Jo teigimu, kuo toliau, tuo dažniau žmonės nori už minimalią kainą gauti maksimalų rezultatą.
„Kainos ir taip yra didelės, o kai darbus atlieka įmonės, jos tampa dar didesnės. Todėl žmonės visai netvarko kapų, daro tik minimalius pakeitimus, pasigrėblioja ir viskas... Niekas neturi pinigų ir laukia geresnių laikų“, - sako A. Motiejūnas, juokaujantis, kad kapų verslas – ne iš gero gyvenimo.
„Mes gi lietuviai – jei turime kastuvėlį, tai ne tik trinkeles, bet ir kapus galim kasti. Ne iš gero gyvenimo toks puldinėjimas į visus galus, kuris atima daugiau pinigų, nei duoda naudos, - sako verslininkas. – Kol buvo dvi įmonės – buvo pelninga, o dabar kapų tvarkymo verslui „šakės“.
Visos šia veikla užsiimančios įmonės siūlo panašias kainas, kurios per metus dėl akmens ir skaldos kainų augimo padidėjo apie 10-12 procentų, tačiau, anot specialistų, jos turėjo kilti bent penkis kartus daugiau.
Brangiausiai kainuoja vienkartinės paslaugos – labiau apsimoka kapų priežiūrą užsisakyti ilgesniam laikotarpiui. Paslaugų kainos svyruoja nuo keliasdešimt iki pusantro tūkstančio litų. Už 30 litų ant kapo bus padėta gėlių, žvakių (prekės neįskaičiuotos), už maždaug 800-1000 litų kapas bus prižiūrimas visus metus.
