švietimo reforma

Lietuvos socialdemokratų partijos taryba prezidentą bei Vyriausybės ir Seimo vadovus ragina stabdyti pradedamas sveikatos ir švietimo reformas bei prašo inicijuoti išsamų jų svarstymą. Kreipimąsi su tokiu reikalavimu patvirtino šeštadienį posėdžiavusi partijos taryba.   Dokumente dėl viešojo sektoriaus neskurdinimo reikalavimai dėstomi siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos ir švietimo paslaugų tinklo stabilumą.

Šalies švietimo profsąjungos kritikuoja premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimą partijoms dėl švietimo. Viena jų sako, kad siūlymas perduoti mokyklų finansavimą savivaldybėms būtų didelė klaida. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad tokiam siūlymui savivaldybės yra visiškai nepasirengusios. „Mokytojai dar pamena laikus, kai savivaldybės buvo atsakingos už mokyklų finansų tvarkymą.

Švietimo reforma buvo arogantiškai stumiama, todėl ir sukėlė mokytojų nepasitenkinimą, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Reforma, kuri tikrai yra reikalinga, ir etatinis apmokėjimas yra vienas iš tos reformos elementų, buvo parengta skubotai, o jau įgyvendinimas – dar prastesnis.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.

Įvairių universitetų atstovai ketvirtadienį protesto akcijoje reikalauja paisyti akademinės bendruomenės nuomonės pertvarkant aukštąjį mokslą. „Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, - žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas.

Švietimo reforma – ne tik viena iš reikalingiausių, bet ir viena iš sudėtingiausių, į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, jog reforma pradeda panašėti į imitaciją, atsako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Švietimo pertvarka yra viena iš sudėtingiausių ir reikalingiausių šiuo metu. Jau 20 metų Lietuva bando pertvarkyti aukštąjį mokslą, o pagrindinis siekis – sustiprinti studijų kokybę.

Aukštojo mokslo reformos klausimas ir jį lydinčios diskusijos pastarąsias savaites itin suaktyvėjo. Premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupei pristačius aukštojo mokslo optimizavimo planą, jam buvo pritarta ir jis teikiamas svarstyti Seimui. Pamačius darbo grupės išvadas, pro akis nepraslysta universitetų duomenys ir studijų kokybę atspindintys rezultatai.

Pertvarkius Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir sumažinus universitetų skaičių, šalyje neturėtų trūkti kvalifikuotų specialistų, pagerės jų paruošimo kokybė, sako verslo atstovai, dirbę premjero sudarytos aukštojo mokslo sistemos pertvarką rengusios darbo grupės nariai. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog būtina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, leisiančią pritraukti daugiau studentų.

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau pasipildytų naujais darbuotojais. Visame pasaulyje matomi demografiniai pokyčiai – visuomenė vis labiau senėja, darbuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Žadami Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pokyčiai švietime vis dar neįtikino visuomenės dėl bendros nuomonės. Nors mokslo metus tikimasi prailginti tik nuo 2018 m., diskusijos, kam to reikia, kaip atrodys pokyčiai ir kokia bus nauda, vyksta nepaliaujamai. Ministerija rengia nemokamas konsultacijas švietimo bendruomenės nariams, profsąjungos – stoja piestu, moksleiviai ir tėvai – pasimetę ir priešinasi.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nepaisant frakcijos kolegų pasipriešinimo švietimo reformai, trauktis neketina. Jis taip pat pabrėžia, kad norėdama patenkinti rinkėjų lūkesčius, didžiausia valdančioji „valstiečių“ frakcija turi šią reformą remti.

Iki kitų metų vidurio trims iš keturiolikos universitetų – Vilniaus, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos – vadovaus laikinieji rektoriai. Naujieji rektoriai bus renkami Seimui patvirtinus aukštųjų mokyklų statutus. Vilniaus ir Šiaulių bei Lietuvos edukologijos universitetai vieninteliai nepasidavė Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. aukštojo mokslo reformai, kuri vėliau buvo sukritikuota Konstitucinio Teismo.

Gvatemalos pietvakariuose per demonstrantų susirėmimus su policija mažiausiai septyni žmonės žuvo ir daugiau kaip 30 buvo sužeista. Tai penktadienį pranešė CNN. Vietos gyventojus protestuoti paskatino elektros brangimas ir švietimo reforma, dėl kurios „mokytojo laipsnis“ įgyjamas ne po trejų, o po penkerių mokymosi metų. Demonstrantai iš 48 Gvatemalos miestų ir apygardų surengė piketą ir užtvėrė magistralės ruožą Totonikapano departamente.

Ša­lies mo­kyk­lo­se vėl su­maiš­tis. Ug­dy­mo pla­nai su­da­ry­ti, o tik da­bar atė­jo ži­nia, kad uni­ver­si­te­tai nuo 2014 me­tų ke­lia aukš­tyn eg­za­mi­nų kar­te­lę. Po tiek me­tų vyk­dy­tų švie­ti­mo re­for­mų vie­ną die­ną at­si­pei­kė­ta, kad rei­kia ug­dy­ti vi­sa­pu­siš­kes­nį abi­tu­rien­tą. O mo­kyk­lų va­do­vams vėl ten­ka „ge­sin­ti gais­rus.

(Papildyta 15:43 val.) Lietuvos mokytojų suvažiavime dalyvavęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius pedagogams priminė, kad per krizę jų finansinė padėtis nukentėjo žymiai mažiau, nei kitų profesijų atstovų. Tokie ministro žodžiai buvo palydėti nepasitenkinimo šūksniais ir švilpimu. „Visa šalis kapstomės iš staigaus ekonominio nuosmukio. Aplink neretai girdžiu mokytojų nuogąstavimus, kad pamiršti pažadai kelti atlyginimus, gerinti darbo sąlygas.

Lietuvos lenkai šeštadienį protestuos prieš švietimo reformą. Tačiau kai kurie Lietuvos politikai ir analitikai piktinasi renginio data – kovo 17 d. Būtent šią dieną prieš 74 metus Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą. Tuo metu baltarusių ir žydų vidurinių mokyklų atstovai lenkų pasipiktinimo švietimo reforma sako nesuprantantys. Sostinės Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje jau dabar tik dalis pamokų vyksta baltarusių kalba.

Vis labiau liepsnojant gaisrui dėl FNTT vadovybės, prezidentė D.Grybauskaitė nuo šios istorijos atsiribojo visiška tylos siena. Valstybės vadovė, visada palaikiusi R.Palaičio užsidegimą atsikratyti vis svarbesnius tyrimus atliekančiais V.Gailiumi ir V.Giržadu, vakar nekomentavo ir savotiško premjero ultimatumo vidaus reikalų ministrui.

Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojama švietimo reforma, kuri ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet dar labiau paskatins emigraciją. Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja. Regionuose sparčiai mažėja ir mokinių skaičius. Švietimo ir mokslo įstatymas, vienodai taikomas mokykloms didžiuosiuose miestuose ir mokykloms, esančioms rajono vietovėse, jau nebeatitinka realybės.

Seimo nariai atostogauja neoficialiai, gauna atlyginimą už praleistus posėdžius, parlamentinei veiklai skirtas lėšas leidžia prabangių automobilių nuomai, o už valdiškus pinigus įgytą turtą gali gauti savo nuosavybėn. Šiomis ir kitomis privilegijomis pasipuošė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektas, kuriuo bandyta reglamentuoti tautos išrinktųjų teises ir pareigas.

Rusų bendruomenės atstovai žavėjosi lietuvybės puoselėjimu svetur, negailėjo karčių žodžių švietimo reformai mokyklose, siūlė jai skirtas lėšas panaudoti visų šalies gyventojų gerbūviui pagerinti. Į sostinėje vykusią Rusijos tėvynainių konferenciją atvyko beveik 80 dalyvių, atstovaujančių rusų bendrijoms įvairiose Lietuvos kampeliuose.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai Seime surengta konferencija „Švietimas Lietuvos ateičiai“, kurioje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo narys Valentinas Stundys. Į konferenciją atvyko šalies savivaldybių atstovai bei socialiniai partneriai, bendradarbiaujantys su švietimo sektoriuje veikiančiomis organizacijomis, valstybinėmis ugdymo įstaigomis.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neigia Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) priekaištus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių sutarčių ir konvencijų tautinių mažumų apsaugos srityje, bei pabrėžė Vyriausybės ir piliečių dialogo svarbą. Pirmadienį vykusiame susitikime su Lietuvos lenkų sąjungos atstovais ministras skatino lenkų atstovus palaikyti nuoširdų ir atvirą dialogą.

Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai pavedama iki rugsėjo 30 dienos pateikti siūlymus dėl galimybių apjungti valstybinius universitetus. Darbo grupei pavedama įvertinti Vilniuje ir Kaune esančią valstybinių universitetų, jų filialų koncentraciją ir specializaciją, studijų krypčių aprėptį ir turimą mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūros bazę bei objektyvias galimybes ją plėtoti.

Rašytinis žodis turi savo šventę – šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – bet gujamas iš viešųjų ir asmeninių bibliotekų, tolinamas nuo vis dar skaitančios visuomenės dalies. Knygos puoselėtojai ir kūrėjai tvirtina, kad tikrąsias vertybes baigia sunaikinti komercija, remiama valstybės. Rašytojas Marcelijus Martinaitis apgailestaudamas prisiminė laikus, kai buvo nuolat leidžiama lietuvių klasika.

Ne vienerius metus besitęsianti švietimo reforma, mokyklų renovacija – pagrindiniai klausimai, kuriuos penktadienį atvykęs į Kauną susitikime su naujaisiais miesto savivaldybės vadovais aptarė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Švietimo reformos įgyvendinimas stringa ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Atvykome į Kauną išgirsti, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, koks jūsų požiūris į visus procesus, taip pat pasiūlyti savo pagalbą.

Būtina sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos jaunimui baigti studijas savo Tėvynėje. Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma atsidūrė aklavietėje. Ji iš pat pradžių buvo grindžiama ydinga nuostata, jog pagrindinis mokslo tyrimų ir studijų tikslas yra ne kaupti ir perduoti mokslines  žinias, ugdyti apsišvietusią ir išsilavinusią visuomenę, bet pirmiausia siekti pelno.

Prieš porą metų imta vykdyti švietimo reforma vis dar kelia daug prieštaringų diskusijų visuomenėje. Prieš savaitę grupė signatarų ministrą Gintarą Steponavičių ragino atsistatydinti, o kovo 10-ąją Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir prie LR Seimo, LPS „Solidarumas“ piketavo prieš vykdomą švietimo reformą, kuri didina įtampą tarp mokinių, tėvų ir mokytojų. Tuo pačiu metu šalia palaikymą A. Kubiliaus vykdomai politikai išreiškė viena moteris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Seimo valdyba, be kita ko, apibrėžė ribas, kurių šią savaitę prasidedančioje sesijoje parlamentarams nederėtų peržengti. Pirmadienį Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir parlamento valdybos narius priėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtai pareiškė remianti energetikos ministrą Arvydą Sekmoką ir nepritarianti jam rengiamai interpeliacijai.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir signatarų atstovai pagaliau pastebėjo, kad tautinį švietimą baigia įveikti „krepšelis". Svarbiausias segmentas dabartiniame neva šviečiamajame audinyje. Gaila, kad apie tai viešai neprabilta anksčiau. Anksčiau apie tai viešai kalbėjo tik „Respublika". Į mokyklą jau žingsniuoja ne mokinys. Net ne jo batukai, knyga, kuprinė. Ne vaikas, kurį reikia mokslo šviesos pripildyti. Kokios šviesos? Jauno žmogaus ugdymo tikslas suvulgarintas.

Pirmadienį Londone dešimtys tūkstančių britų studentų ir moksleivių bei dėstytojų dalyvavo dar vienoje protesto akcijoje prieš planuojamą švietimo finansavimo mažinimą. Demonstracijos vyko ir kituose šalies miestuose. Jas rengė Nacionalinė studentų sąjunga ir dėstytojų profsąjungos. Demonstracijų dalyviai pasisakė prieš valdžios planus atšaukti pašalpą, mokamą 16-18 metų jaunuoliams, kilusiems iš šeimų su mažomis ar vidutinėmis pajamomis.

Aptarinėjant Lietuvos švietimo sistemą, tenka atkreipti dėmesį tiek į švietimo principus, tiek į struktūras. Pradėkime pozityvais – atskirose mokslo šakose esame tarp šiuolaikinio pasaulio lyderių, bendro išsilavinimo lygiu lenkiame daugelį vakariečių, pasigesdami savarankiško mąstymo vis dar turime jo daugiau, nei daugelis išsivysčiusiųjų šalių piliečių. Visgi daroma viskas, jog netgi tai, ką turime pozityvaus, artimos ateities perspektyvoje prarastume.

Nuo 2011 metų planuojama, kad Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) bus privalomas. Dešimtokai laikys lietuvių kalbos, gimtųjų kalbų ir matematikos dalykų patikrinimą. Užbaigus pastarąjį dešimtmetį vykusią bendrojo lavinimo mokyklų struktūros pertvarką, Švietimo ir mokslo ministerija teikia Seimui Švietimo įstatymo projektą, kuriame įteisinama nauja mokyklų tinklo struktūra.

Būti ar nebūti? Šis retorinis klausimas pastaruoju metu iškilo vienai seniausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Dar neseniai (2008 m.) Lietuvos muzikos ir teatro akademija pažymėjo 75-erių metų sukaktį, o šiuo metu pagrindinė Menininkų kalvė sėkmingai ritasi bankroto link... Ieškodamas išeičių iš susidariusios padėties LMTA studijų prorektorius prof. P. Gylys šį pavasario semestrą siūlo dėstytojams padirbėti „altruistiniais pagrindais“, t. y. dykai.

Apsilankymu Šiaulių "Saulės" pradinėje mokykloje prasidėjo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto išvažiuojamasis posėdis. Politikai sakė norintys susipažinti su pradinėmis mokyklomis prieš priimdami svarbų sprendimą – balandį tikimasi patvirtinti mokyklų tinklo optimizavimo planą. Pradines mokyklas, kurių Šiauliuose yra šešios, svarstoma prijungti prie pagrindinių, nes ir vaikų mažėja, ir pradinukų ugdymas jose kainuoja trečdaliu daugiau nei pagrindinėse mokyklose.

Šiaulių rajono Pavenčių vidurinėje mokykloje Kuršėnuose šiuo metu mokosi per 920 mokinių nuo 1 iki 12 klasės. Iki 2012-ųjų Pavenčių mokykla turėtų tapti pagrindine. Vidurinį išsilavinimą kuršėniškiai įgytų Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Pavenčių vidurinės mokyklos bendruomenė permainų nenori ir ieško įstatymo išimčių. Į sprendimo paieškas įtrauktas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. Pavenčių mokyklos pedagogai tikisi, kad bus leista palikti visas klases.