Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai pavedama iki rugsėjo 30 dienos pateikti siūlymus dėl galimybių apjungti valstybinius universitetus.
Darbo grupei pavedama įvertinti Vilniuje ir Kaune esančią valstybinių universitetų, jų filialų koncentraciją ir specializaciją, studijų krypčių aprėptį ir turimą mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūros bazę bei objektyvias galimybes ją plėtoti.
Šiuo metu iš 13 valstybinių universitetų, veikiančių keturiuose miestuose, šeši įsikūrę Vilniuje, penki – Kaune. Kai kurie universitetai turi filialus kituose miestuose, neretai jų studijų programos konkuruoja dėl studentų su pagrindinėmis aukštosiomis mokyklomis.
Anot Vyriausybės pranešimo, dalis jų yra siaurai specializuoti ir neturi galimybių teikti kokybiškas universalias ar tarpdisciplinines studijas, suformuoti stiprias mokslo tyrimų grupes, organizuoti kokybiškas magistro studijas. Lietuva neturi tiek išteklių, kad būtų galima sukurti kelias kokybiškas studijų ir tyrimų bazes viename mieste, nes investicijos į mokslinius tyrimus ir net studijas yra labai brangios.
Tikimasi, kad susijungę universitetai, turėdami stipresnes dėstytojų grupes ir mokslinių tyrimų bazę, studentams galės siūlyti platesnį ir kokybiškesnį spektrą pasirenkamųjų dalykų, gretutinių studijų ar specializacijų. Mažiau lėšų reikės bendrųjų dalykų organizavimui, administracijos išlaikymui. Integruojant aukštąsias mokyklas būtų sudarytos prielaidos naujai institucijai pradėti taikyti šiuolaikinės partnerystės ir valdymo principus.
Rektorių konferencijos vadovas: jungtis universitetus greitai būtų privertęs gyvenimas
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Romualdas Ginevičius supranta valdžios pastangas skatinti universitetų jungimąsi ir tam kuriamą darbo grupę, tačiau perspėja, kad neatsiklausus akademinės bendruomenės daromi prievartiniai žingsniai gali baigtis teismais. Be to, pasak LURK vadovo, ir be papildomų pastangų vienytis universitetus labai greitai būtų privertęs gyvenimas.
„Jau reformos pradžioje viena nuomonė buvo, kad reikia tą optimizavimą atlikti iš apačios, o kita – kad reikia iš viršaus. Ministerija pasirinko tokį liberalų kelią – iš apačios ir turbūt buvo tikimasi, kad savaiminiai procesai bus intensyvesni. Kiek supratau iš ministro, jis šiek tiek nusivylęs, kad tie dalykai vyksta per lėtai, ir jau spaudoje yra pasisakęs, kad tuos procesus intensyvins, tai turbūt tas intensyvinimas ir pasireiškė tuo, kad šita darbo grupė sukurta. Žiūrint iš valstybės pozicijų, jeigu jau norima optimizuoti tinklą ir sumažinti skaičių, tai toks kelias galbūt ir yra racionalesnis“, – Eltai sakė R. Ginevičius.
LURK vadovas nerimauja, kad tokie procesai gali būti susiję su kišimusi į universitetų autonomiją, ir pažymi, jog žingsniai turi būti daromi pasitarus su akademine bendruomene ir pagal galiojančius įstatymus, kitaip viskas gali baigtis teismais.
„Ir dėl reformos buvo sakoma, kad ji įtvirtina tikrąją autonomiją, bet turbūt išeina, kad nelabai. Manau, savaime labai greitai būtų viskas įvykę, (...) per porą metų būtų privertęs gyvenimas. Baisu darosi, kai girdime vidurines mokyklas baigusiųjų nuotaikas, kad visi praktiškai kelia sparnus. Dar po poros metų, jeigu labai ženkliai sumažės baigiančiųjų, tai galbūt nebus kam stoti į universitetus, tada būtų paskata kooperuotis, tokia lyg ir savaiminė, bet ir priversta gyvenimo“, – dėstė R. Ginevičius.
Vyriausybės sudarytai darbo grupei vadovaus Investuotojų forumo Lietuvoje valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. Jai taip pat priklausys asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos narys Aleksandras Abišala, Lietuvos projektų vadybos asociacijos prezidentas Alfredas Chmieliauskas, Twente universiteto (Olandija) vyriausioji mokslo darbuotoja Liudvika Leišytė, Viešosios politikos ir vadybos instituto vyresnysis analitikas Žilvinas Martinaitis, akcinės bendrovės „Alna“ valdybos narys Valentinas Milaknis, visuomenės veikėjas, poetas Kornelijus Platelis, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas Šarūnas Skyrius, Europos humanitarinio universiteto prorektorė plėtrai Irena Vaišvilaitė, Fizinių ir technologijos mokslų centro Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vedėjas Ramūnas Valiokas.
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus nuomone, valstybinių universitetų skaičius galėtų sumažėti iki vienaženklio. Tuo tarpu iki Seimo rinkimų, žyminčių ir dabartinio Ministrų Kabineto kadencijos pabaigą, liko vos pusantrų metų.
